captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno Ąžuolyno tvarkymo autoriai: jis prašosi pagalbos

Kauno Ąžuolyno parko infrastruktūrą būtina tvarkyti, sako projektą parengę kraštovaizdžio architektai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Ąžuolynas prašosi pagalbos. Yra tokia nuomonė – jį palikti savaiminiam augimui, nes tai yra miškas: paliekame jį tokį, koks yra – tuščią, savaiminiams procesams. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad infrastruktūra tikrai prašosi rekonstrukcijos“, – penktadienį savivaldybėje vykusiame pristatyme kalbėjo vienas iš projekto autorių kraštovaizdžio architektas Virginijus Skardžiukas.

Jo kolega Alvydas Mituzas pabrėžė, kad nors ąžuolų būklė parke nėra bloga, norint jį geriau pritaikyti visuomenės poreikiams, būtina atnaujinti infrastruktūrą.

„Mes nagrinėjome, kaip visa tai pritaikyti naudojimui. (...) Ąžuolyno būklė nėra bloga, blogai, kai nėra tinkamos infrastruktūros. Miestas yra nusprendęs, kad visa tai turi būti naudojama“, – sakė jis.

„Ąžuolyną visi įsivaizduoja kaip saugomą, neliečiamą teritoriją. Jis toks nėra, jis turi būti naudojamas“, – įsitikinęs A.Mituzas, kurios įsitikinimu, Ąžuolynas galėtų tapti Kauno traukos centru.

Pasak architektų, visi vertingi medžiai Ąžuolyne būtų išsaugoti, o kaip pasielgti su teritorijomis, kur auga mažiau vertingi medžiai, siūlo spręsti visuomenei.

„Dėl šviesinimo masto ir jo buvimo ar nebuvimo, tai yra viešas klausimas: jei visuomenė sakys, kad norime turėti užankantį raistą, taip ir bus. Jeigu norės, kad norime turėti parką – bus parkas“, – sakė A.Mituzas.

Kauno mero atstovas Tomas Grigalevičius pristatymo pradžioje pabrėžė, kad pagrindinis tvarkymo tikslas – išsaugoti ąžuolus.

„Miestas planuoja daryti žingsnius Ąžuolyne dėl jame augančių ąžuolų apsaugojimo ir išsaugojimo. Infrastruktūros atnaujinimas yra taip pat svarbus, bet šiuo atveju antraeilis dalykas. Taip pat noriu pabrėžti, kad tvarkant Ąžuolyną nebus pašalintas nė vienas ąžuolas ir jame neatsiras nė vienas naujas statinys“, – sakė jis.

Pasak projekto rengėjų, Ąžuolyno parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur, žmonės pridaro daug žalos ąžuolams. Siekiant apsaugoti ąžuolus nuo drėgmės pertekliaus, parke siūloma įrengti gerai funkcionuojančią drenažo sistemą. Dar vienas architektų siūlymas – pėsčiųjų ir dviračių takų atskyrimas.

Parke taip pat norima įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką su informacija apie Ąžuolyno gamtines vertybes. Takas prasidėtų nuo informacinio terminalo prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų, atragių priešlaitėmis vingiuojančio tako.

Architektai pabrėžia, jog tvarkant parką nebūtų pašalintas nė vienas ąžuolas.

Savivaldybės duomenimis, visoje Ąžuolyno parko teritorijoje dominuoja lapuočiai – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės.

Parengtas parko tvarkymo projektas sulaukė kritikos dėl menko viešinimo. Pasak architekto Audrio Karaliaus, esamas planas taip pat atrištų rankas dideliems medžių kirtimams ūksmingame parke, paliekant ten dideles jam nebūdingas atviras pievas.

Projektuotojai pristatymo metu teigė, kad projekte šviesiai žaliai pažymėtos vietos, kur medžiai bus inventorizuojami, tačiau tai nereiškia, kad teritorijos bus iškirstos.

Architektai taip pat siūlo Ąžuolyne sodinti rododendrus. Renginyje kalbėjusi dendrologė Danguolė Liagienė kritikavo šį sprendimą, teigdama, kad rododendrams Ąžuolyne nebus tinkama aplinka. Ji taip pat abejojo, ar šie dekoratyviniai augalai tikrai tiktų sengirėje.

„Paversti miško tipo želdyną peizažiniu parku – nežinau. (...) Nerekomenduoju Ąžuolyne sodinti rododendrų. Jie suteiktų Ąžuolynui žalią spalvą, bet, manau, galima rasti kitokių atitikmenų, kurie yra būdingi mūsų miško želdynams“, – kalbėjo ji.

Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.

Prestižinėje Kauno vietoje plytintis Ąžuolynas yra saugoma teritorija. Tai vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje niūraspalvio auksavabalio buveinė. Dėl jo ir kitų vertybių, Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija.

Savivaldybė teigia, kad projektas bus rengiamas pagal projektuotojų pasiūlymus, taip pat žada atsižvelgti į visuomenės pasiūlymus. Juos miestiečiai gali teikti savivaldybės interneto puslapyje.

Renginyje dalyvavę piliečiai savivaldybei pateikė reikalavimą atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą. Miestiečiai taip pat domėjosi, koks bus likimas Ąžuolyne esančių užtvertų teritorijų – buvusios bendrovės „Magnus“ teritorijos bei lengvosios atletikos metimų aikštelės. Architektų teigimu, „Magnus“ teritorijoje sklypas šiuo metu nesuformuotas, todėl su ja nieko daryti neįmanoma. Lengvosios atletikos aikštelę jie įsivaizduotų kaip renginių vietą – šiuo metu tai vienintelė atvira tokio dydžio teritorija Ąžuolyne.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...