captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda pasiūlė idėją Lietuvai – tegul MMA nustato savivaldybės

Savivaldybės turėtų pačios nustatyti minimalią mėnesio algą (MMA) ir tokiu būdu konkuruoti tarpusavyje. Taip diskusijoje, kurią organizavo nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Kiti diskusijos dalyviai tvirtina – svarbu didesnį dėmesį skirti ir švietimui. Anot LRT TV naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio, Lietuvos švietime turėtų nebelikti išsišokėlių skalpavimo filosofijos, nes būtent išsišokėliai stumia pasaulį į priekį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

G. Nausėda: netikiu, kad negalime tapti tokia šalimi, kaip Šveicarija

Ekonomisto G. Nausėdos nuomone, bene svarbiausia idėja, kurią turi įgyvendinti Lietuva, – įgalinti savivaldybes. Ekonomisto tvirtinimu, Lietuva po 50 ar 100 metų galėtų būti tokia šalimi, kokia yra Šveicarija.

„Netikiu, kad to neįmanoma padaryti. [...] Analizavau Šveicarijos sėkmės priežastis, kurios yra dvi: valstybė organizuojama nuo apačios į viršų, t. y., nuo savivaldos į viršų; ir socialinė taika – jie savo karus tarp darbdavių, profsąjungų ir samdomų darbuotojų atkariavo, jie suprato, kas svarbu. [...] Mes visi sėdime vienoje valtyje ir galime gyventi geriau, jei susitartume dėl tam tikrų dalykų. Trečioji Šveicarijos sėkmės paslaptis – meilė Tėvynei“, – sako G. Nausėda.

Jo aiškinimu, įgalinus savivaldas ir priartinus politiką prie žmogaus, galima čia pat pareikalauti spręsti žmogui svarbius kasdienius klausimus. „Lietuvoje skatiname neveiklias, kartais net apsileidusias savivaldybes, nes visas mūsų dotacijų mechanizmas pagrįstas tuo, kad remtume silpnesnį. Man peršasi NBA analogija, kai klubai, kuriems sekasi blogai, gauna pirmojo šaukimo teisę. Tokiu būdu išlyginamos jėgos, kad visi turėtų panašius šansus nugalėti“, – atkreipia dėmesį G. Nausėda.

Jis priduria – skirtumas tarp NBA ir Lietuvos savivaldybių toks, kad NBA stengiamasi nugalėti, o Lietuvoje – kaip tik atvirkščiai. Kai viskas apsivers aukštyn kojomis, įsitikinęs ekonomistas, – kai savivaldybės stengsis geriau dirbti, pritraukti investuotojų, tuomet viskas atsistos ant kojų ir bus geresni santykiai tarp savivaldybių ir centrinės valdžios.

„Kodėl negalime leisti dėl MMA spręsti savivaldybėms? Vyriausybė gali numatyti „grindis“, o toliau savivaldybė tegul nusprendžia pagal tai, kokia yra situacija kiekvienoje savivaldybėje. Sudarykime galimybes savivaldybėms konkuruoti MMA“, – siūlo G. Nausėda.

BNS nuotr.

Visus draudimus siūlo pakeisti leidimais

Su idėja, kad stiprios savivaldybės yra labai svarbu, sutinka ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, tačiau jis akcentuoja – būtina atkreipti dėmesį į priežastis, kodėl savivaldybės Lietuvoje yra neįgalintos ir labai silpnos.

„Pasiūlymas regioniniu mastu reguliuoti MMA yra įdomus, bet dar įdomesnis pasiūlymas būtų mokėti savivaldybių tarybų nariams bent MMA. Ar žinote, kad jie uždirba daugiausia 300 eurų? Tai kažkoks visuomeninis darbas. Jie turi atsisakyti savo verslo interesų, turi dirbti skaidriai, turi būti patriotai. [...] Ar tikrai visi savivaldybių tarybų nariai tą darbą atlieka kaip patriotai ir pasitenkina tais 200 eurų? Susitvarkykime tokias nesąmones ir tada matysime daugiau idėjų, iniciatyvos ir regionuose“, – tikina N. Mačiulis.

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pateikia dar kitokį pasiūlymą. Nors idėja leisti sprendimus priimti savivaldybėms nebloga, tvirtina Ž. Šilėnas, kodėl neišsivadavus iš klišės ir nenuleidus sprendimų priėmimo dar vienu lygmeniu žemiau.

„Kam apskritai, norint kažką Lietuvoje daryti, reikia eiti ir kreiptis į kažkokią valdžią? Nepamirškite, kad didžiuosiuose miestuose galime į savivaldybę užeiti ir merui pasakyti, kad jis yra kvailas, ir nieko už tai nebus. Paprastai, kuo mažesnis kaimas, tuo didesnis feodalas. Nežinau, ar leidus būtent vietiniams feodalams valdyti vietines kunigaikštystes, nuo to bus geriau. Mano siūlymas – pakeiskime visus Lietuvos teisinėje bazėje esančius draudimus leidimais“, – teigia Ž. Šilėnas.

Jis aiškinimu, tuomet kiekvienas žmogus galėtų pradėti verslą, nebent darytų kažką ne taip. Be to, sako Ž. Šilėnas, įrodinėjimo našta turėtų tekti ne pačiam žmogui, iš kurio dabar reikalaujama įrodyti, kad jis viską atlieka tinkamai. Ši našta tektų institucijoms, kurios privalėtų įrodyti, kad žmogus iš tikrųjų kažką padarė netinkamai.

„Mano principas – nuleiskime laisvės lygmenį tiesiai iki žmonių, kad tas, kuris nori kažką daryti, turi iniciatyvos, kurtų verslą ir galėtų tai daryti, nesikreipdamas į kažkokią valdžios instituciją“, – sako Ž. Šilėnas.

BNS nuotr.

A. Matonis: investuokime į išsišokėlius

Anot istoriko Alfredas Bumblausko, kūrybingų idėjų Lietuvoje niekada netrūko: „Visos mūsų šventinės datos pažymėtos kūrybingumu: ar Mindaugo įrodymas popiežiui dėl dinastijos tęstinumo, ar Vasario 16-osios signatarai, ar Kovo 11-osios kūrėjai.“

Vis dėlto, istorikas priduria, kad tokių idėjų reikėtų kai kuriose srityse šiais laikais. Kaip teigia A. Bumblauskas, švietimui reikia revoliucingų permainų, nes, pavyzdžiui, istorijos pamokose mokoma ne tų dalykų, kurie iš tiesų aktualūs ir reikalingi šiais laikais.

„Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė įsitikinusi – tinkamas švietimas reikalingas ir tam, kad žmonės galiausiai išmoktų priimti vieni kitų idėjas, jų nepeikdami: „Tik švietimas leis sudaryti sąlygas, kad žmonės vis dėlto priimtų kitų idėjas, kokios jos kvailiausios bebūtų, kai tikrai mokiniui nepasakys – sėsk, tu kvailys, ką tu čia sapalioji. Manau, kad reikėtų pradėti nuo šito.“

LRT TV naujienų tarnybos direktorius A. Matonis įsitikinęs – 99 proc. idėjų, kurias siūlo specialistai, verti įgyvendinti, bet jos turi vieną trūkumą. A. Matonio teigimu, didesnė savivalda, bendradarbiavimas yra labai svarbu, bet tai nėra tos idėjos, kurios gali paskatinti vajų.

„Tai nėra tos idėjos, kurios gali pavirsti vėliava ir tapti vajumi. [...] Išsišokėliai nėra tie, ant kurių stovi pasaulis, bet jie yra tie, kurie stumia pasaulį į priekį. Man visiškai nesvarbu, kelintas „Dakaro“ ralyje atvažiavo Benediktas Vanagas. Man svarbu, kad jis užsipaišė Vytį ant savo mašinos ir išdūmė į „Dakarą“. [...] Mūsų Vytis yra kopose, visi žino, kas yra B. Vanagas, ir visi žino, kas yra Lietuva“, – sako A. Matonis.

Jis priduria – norint turėti tokių išsišokėlių, reikia kitokio švietimo, nei turime dabar. A. Matonio pastebėjimu, dabar sistema leidžia kritikuoti jaunus žmonės dėl kitokios aprangos, šukuosenos ar kitų savybių. 

„Kai neturėsime mokykloje išsišokėlių skalpavimo filosofijos, tada turbūt ir įstaigose, organizacijose, didelėse bendrovėse nebus baudžiama už tai, kad galvoji kitaip, kalbi drąsiau [...]. Iš to visi tik išlošime. Todėl sakau – investuokime į išsišokėlius, reformuodami švietimo sistemą. Išsišokėliai dabar leidžia lietuvišką palydovą kažkur į kosmosą“, – ragina A. Matonis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...