captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo didinti baudas už mokestinius pažeidimus

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų skiriamos minimalios mokestinės baudos neužtikrina adekvačios atsakomybės už disponavimą neaiškios kilmės pajamomis, todėl valstybės vadovė teikia Seimui Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurios numato didesnes baudas asmenims, kurie negali pagrįsti turimų pajamų kilmės, ir tiems, kurie mokestinius pažeidimus daro pakartotinai.
lrp.lt nuotr.
lrp.lt nuotr.

„Jeigu asmuo negali pagrįsti savo pajamų, prezidentė siūlo taikyti baudą nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos Gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus būtų skiriamos dvigubai didesnės baudos“, – sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė po valstybės vadovės susitikimo su teisėsaugos institucijų vadovais.

Šalies vadovės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad didesnių baudų už sunkiausius mokestinius pažeidimus praktika yra taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse.

Sulaiko nuo grįžimo iš emigracijos

Pasak prezidentės vyriausios patarėjos, šiandien žmonėms akis bado įžūlūs neteisėto praturtėjimo, nebaudžiamumo atvejai, kurie atima visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir sąžiningumu, ir didina socialinę atskirtį.

„Tarptautiniai ekspertai priskiria Lietuvą prie valstybių, kurios kontroliuoja korupciją, tačiau negalima šiandien taikstytis su korupcijos daroma žala, kuri nemažą ekonomikos dalį stumia į šešėlį. Net 75 proc. emigrantų, kaip svarbią priežastį, sulaikančią nuo grįžimo į Lietuvą, įvardija aukštą korupcijos lygį“, – kalbėjo R. Svetikaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas (KT) šių metų kovą galutinai išsklaidė abejones, konstatuodamas, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą atitinka mūsų Konstitucija, todėl, pasak vyriausiosios patarėjos, prezidentė domėjosi, kokių dar papildomų teisinių priemonių reikėtų, kad kova su neteisėtu praturtėjimu būtų efektyvesnė, kodėl praktikoje teisėsauga neišnaudoja išplėstinio turto konfiskavimo galimybių.

Prezidentės nuomone, neteisėto praturtėjimo bylos turėtų būti priskiriamos prie prioritetinių, ikiteisminiams tyrimams turi būti keliami griežtesni reikalavimai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kuriai tenka apie 70 proc. tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo turėtų ypatingą dėmesį skirti tyrėjų kvalifikacijai, analitiniams gebėjimams, taip pat užtikrinti, kad įtariamieji nepaslėptų turto ir jo neperleistų kitiems asmenims, taip išvengdami jo konfiskavimo.

Mokestinių patikrinimų metu savo ruožtu turėtų būti atidžiau vertinami turto ir pajamų neatitikimai, teigė valstybės vadovės vyriausioji patarėja.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliekamų patikrinimų metu nustatomos milijonais eurų skaičiuojamos neaiškios kilmės pajamos. Praėjusiais metais jų suma siekė 23 mln. eurų, o per pirmą šių metų pusmetį – 12 mln. eurų.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą šalies vadovės iniciatyva buvo nustatyta prieš septynerius metus, tačiau šimtai pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti. Po KT išaiškinimo neliko abejonių, kad neteisėto praturtėjimo kriminalizavimas atitinka Konstituciją.

lrp.lt nuotr.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...