captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jaunų medikų pirkimas rajonuose: 50 tūkst. Lt – ne riba

50 tūkst. litų kompensacija už gyvenimą provincijoje, 5 tūkst. litų alga, „valdiškas“ automobilis ir būstas, atžaloms - galimybė be eilės gauti darželį.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

50 tūkst. litų kompensacija už gyvenimą provincijoje, 5 tūkst. litų alga, „valdiškas“ automobilis ir būstas, atžaloms - galimybė be eilės gauti darželį.

Tokiomis sąlygomis į rajonus viliojami jauni medikai. Tačiau realybė nedžiugina: sveikatos specialistų stinga, dirbančiųjų amžiaus vidurkis gerokai viršija 50 metų.

„Dėl jaunų gydytojų mes nepajėgūs konkuruoti su užsienio valstybėmis. Todėl aš visiškai pritariu Sveikatos apsaugos ministro siūlymui grąžinti anksčiau buvusią tvarką, kai mokesčių mokėtojų lėšomis studijas baigęs žmogus už tai atidirba pagal paskyrimą“, – DELFI sakė Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius.

Gydytojo žodžiais, mes per daug neturtinga valstybė, kad taip švaistytumėmės biudžeto pinigais ir jaunais protais.

„Medicinos studijas baigia vieni iš gabiausių, protingiausių žmonių. Kodėl juos rezidentūrai turėtume atiduoti Vokietijai, Anglijai? Kita vertus, dėl algų su tokiomis šalimis kaip Vokietija ar Norvegija negalime konkuruoti. Todėl jauni žmonės turėtų kokius trejus metus čia atidirbti, o per tą laiką gal sukurs šeimas, gal prisiriš prie vietos, kur pradėjo savarankiškai dirbti“, – mano A. Lidžius.

Specialistą „perka“ už 70 tūkst. Litų

Kitaip nei Radviliškyje, kur į šeimos gydytojo vietą medikai viliojami siūlant pinigines 50 tūkst. litų kompensacijas, Mažeikių ligoninėje specialistų stygiaus problema sprendžiama medicinos studijų absolventams apmokant rezidentūros studijas.

„Jų kaina priklauso nuo srities, bet vidutiniškai kainuoja apie 70 tūkst. litų. Šią naštą per puse dalijamės su savivaldybe: politikai supranta, tarybai išaiškinta, kad kitos išeities nėra, nes esame užkampyje, o jauni gydytojai stengiasi likti prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos“, – sakė Mažeikių ligoninės direktorius.

Į mokamą rezidentūrą įstoję medikai, kuriems Mažeikiai sumoka už mokslą ir prideda stipendiją, šiame mieste įsipareigoja dirbti 7 metus.

„Atvykusiems pas mus dar trims metams išnuomojame butą, kokio jie nori. Tikimės, kad per tiek laiko žmogus sukurs šeimą, įleis šaknis Mažeikiuose“, – sakė A. Lidžius.

Po rezidentūros studijų tokiu būdu į Mažeikius atvyko dirbti viena endokrinologė, vieną gydytoją akušerę-ginekologę Mažeikių ligoninė perpirko iš Kėdainių ligoninės, kompensavusi sumokėtas lėšas už jos rezidentūrą.

Deficitas negimdo kokybės

„Dar tris specialistus ruošiam ir vis viena trūksta terapeutų, chirurgų, reabilitologų. Priimtume ir kitų sričių specialistų, nes Mažeikių ligoninės daktarų amžiaus vidurkis – 55 metai, tad už dešimtmečio reikės nebe 5–7 specialistų, o 15“, – skaičiavo daktaras.

A. Lidžiaus žodžiais, dirbti gydytojų stygiaus sąlygomis – sudėtinga, nes „deficitas niekada nepagimdo kokybės“.

„Jei stipriai stinga gydytojų, jie jaučiasi išskirtiniai, labai sunku iš jų pareikalauti. Įsivaizduokite, ką reiškia vadovauti įstaigai, kai tu negali atleisti darbuotojo, nes jei kelis gydytojus atleisi, žlugs vieno ar kito skyriaus darbas“, – atkreipė dėmesį Mažeikių ligoninės direktorius.

10 metų būna kaip klapčiukai

Pašnekovo teigimu, dabar rajonų ligoninės pakankamai aprūpintos aparatūra, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis renovuota nemažai pastatų, tačiau „šiandien skaudžiausia problema – specialistai“.

„Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad anksčiau buvusi tvarka, kai valstybės lėšomis medicinos studijas baigęs jaunimas už tai atidirbdavo pagal paskyrimą – geriausias būdas spręsti specialistų stygiaus problemą“, – pakartojo A. Lidžius, pridurdamas, kad gyvenimas provincijoje „turi savo žavesio, o automobiliai dabar greiti, keliai gerėja, tad nuvažiuoti į Vilnių ar Kauną – vienos ar dviejų valandų darbas“.

„Kažkodėl jauni žmonės nori dirbti didžiosiose klinikose, kur dešimt metų būna kaip klapčiukai. O rajono ligoninėse iš karto galima tapti tikru daktaru, su visiška atsakomybe už ligonius“, – lygino A. Lidžius.

Nori, kad šeimos gydytojas gyventų Varėnoje

Varėna – viena iš daugelio savivaldybių, kurios gydytojų stygiaus problemą bandė spręsti jauniems specialistams siūlydama įvairius priedus prie algos. „Mes garantavom ir gyvenamą plotą, ir transportą – ką įmanoma, bet neprisikvietėm. Šiemet nušvito šiokia tokia prošvaistė, kad atvyks du šeimos gydytojai“, – DELFI sakė Varėnos savivaldybės gydytoja Laima Palevičienė.

Jos teigimu, specialistai nenori į rajonus važiuoti dėl to, kad nemato perspektyvų tobulėti.

„Vilnius nuo mūsų tik 80 kilometrų. Ligoninėje mes važinėjančių specialistų turime nemažai – atvažiuoja ir chirurgų ir traumatologų, ir urologas atvažiuoja, bet norėtume, kad bent šeimos gydytojas būtų vietinis, kad žmonės galėtų bet kada su juo pasikalbėti, pasikonsultuoti ar paskambinti naktį. Tačiau kol kas pas mus tai neįgyvendinama“, – apgailestavo savivaldybės gydytoja.

L. Palevičienės duomenimis, Varėnoje beveik visi vietiniai gydytojai yra sulaukę daugiau nei 55 metų amžiaus, tad ateityje reikės visų sričių specialistų: terapeutų, pediatrų, odontologų, psichiatrų ir kitų.

5 tūkst. litų už darbą nuo aušros iki aušros

Varėnos pirminio sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Stasio Ilginio teigimu, geras ir darbštus šeimos gydytojas gali uždirbti iki 5 tūkst. litų algos į rankas.

Tačiau, kaip pastebi Mažeikių ligoninės direktorius A. Lidžius, tam, kad uždirbtų 5 tūkst. litų jaunas specialistas „turi dirbti dieną ir naktį, būti nevalgęs“.

„Ir pas mane ligoninėje yra tokių, kur uždirba 5 tūkst. litų, tačiau pažiūrėkite, kiek toks žmogus budi, kiek etatų turi, kad sukrapštytų tokius pinigus – turi dirbti nuo aušros iki aušros“, – sakė A.Lidžius, įsitikinęs, kad dabartinė apmokėjimo už darbą sistema nėra gera, nes daktaras už normalų krūvį turėtų gauti adekvatų atlyginimą.

Panevėžiečiai taip pat stokoja šeimos gydytojų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tinklalapyje šeimos gydytojo darbas siūlomas ir dviejose Panevėžio gydymo įstaigose.

„Jeigu šeimos gydytojui reikėtų buto, būtume pasiruošę jį suteikti. Stengtumėmės atsižvelgti ir į kitus poreikius, kad žmogus galėtų pradėti dirbti, nes mums labai trūksta specialistų“, – DELFI sakė Panevėžio integruotų sveikatos paslaugų centro direktorė Raimonda Ulianskienė.

Šis centras šeimos gydytojo ieško jau du metus. „Siūlytume pilną krūvį ir iškarto duotume apylinkę su 1500 pacientų“, – sakė R. Ulianskienė.

Kuo toliau nuo centrų, tuo geresnės sąlygos

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, gydytojų stygius jaučiamas ne tik nuo centrų nutolusiuose regionuose, bet ir pačiame Vilniaus mieste.

„Tačiau geresnės sąlygos paprastai siūlomos tolimesniuose regionuose“, – pastebi VU docentas, pridurdamas, jog ligoninės dar bando išsisukti su pensinio amžiaus darbuotojais.

Pasak V. Kasiulevičiaus, svarbu, kad į rajono gydymo įstaigą atvykęs jaunas gydytojas gautų visą socialinių paslaugų paketą: būstą, transportą, galimybę savo vaikus leisti į darželį ir mokyklą, kitų lengvatų. Be abejo, turėtų būti ir atitinkamas atlyginimas.

„Savivaldybės, kurios naudoja paslaugų paketo principą, pritraukia gydytojų, bet vis viena mažiau, nei reikėtų“, – pastebi prodekanas.

Ko nori rezidentai?

Rezidentai yra išdėstę, kas jiems svarbiausia. Minima ne tik socialinė aplinka. Pasak V. Kasiulevičiaus, ne mažiau svarbios pacientų ištyrimo galimybės, profesinė savirealizacija, vadovybės kaita ir galimybė daryti karjerą.

„Ne paslaptis, kad regionuose kuo toliau nuo centrų, tuo mažesnė gydymo įstaigų vadovų kaita. Dauguma dirba po keliasdešimt metų. Tai pasakytina ne tik apie gydymo įstaigų vadovus, bet ir apie skyrių, padalinių vedėjus. Tokiu atveju jauni žmonės nemato galimybės judėti karjeros laiptais“, – sakė VU docentas, pridurdamas, jog tai – nemaloni tema , kuria nelabai kas nori kalbėti.

Tačiau, kaip parodė rezidentų apklausa, regionų patrauklumą kaip tik ir mažina nuostata, kad „ten niekas nesikeičia, tarsi stovintis vanduo“.

Regionuose aštresnės ir nepalankios demografinės tendencijos: vyresni žmonės miršta, jų nepakeičia nauji, nes reprodukcinio amžiaus žmonės išvykę į didžiuosius miestus.

„Jauniems žmonėms, kurie renkasi darbą regione, iškyla klausimas, ar tai nėra mirštanti vieta. Dėl šios priežasties ypač siauresnių specializacijų gydytojai linksta likti didesnėse ligoninėse. Todėl aš matyčiau būtinybę stiprinti būtent Utenos, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio ligonines, kuriose taip pat trūksta specialistų. O šeimos gydytojų trūkumas – tolygus beveik visoje Lietuvoje ir dėl dirbančių šeimos gydytojų amžiaus ši problema tik aštrės“, – apibendrino VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas V. Kasiulevičius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...