captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos įtakingiausieji 2017: galutinis sąrašas

DELFI išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“ baigia skelbdamas galutinį įtakingiausiųjų sąrašą, kuris gautas susumavus visus elito grupių, tai yra, politikų, verslininkų/ekonomistų, sporto ir popkultūros atstovų, žiniasklaidos atstovų, visuomenininkų bei tarnautojų/teisininkų balsus. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lyderės pozicijas, kaip ir pernai, išlaikė prezidentė Dalia Grybauskaitė, iš viso surinkusi 648 balsus. 

Antroje vietoje yra geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, kuris surinko 597 balsus. 

Toliau sąraše rikiuojasi žurnalistas Edmundas Jakilaitis, premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, atlikėjas Marijonas Mikutavičius. 

Į pirmąjį dešimtuką pateko ir žurnalistas Andrius Tapinas, atlikėjas Andrius Mamontovas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir SEB banko vyriausias ekonomistas Gitanas Nausėda. 

Vaizdinių apie įtaką yra daug 

Kaip teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto politologijos profesorė Irmina Matonytė, bet kurioje demokratiškoje šalyje yra svarbu matuoti įtaką visuomenei, atsakant į visuomenės lūkestį žinoti, suprasti, vertinti tuos, kas priima svarbius sprendimus ir kas daro įtaką mūsų visuomeniniam gyvenimui. 

„Šitame projekte yra klausiama bendrai, kas daro įtaką, bet nėra patikslinta, kam ta įtaka daroma, dėl to mes gauname tokį rezultatą, kur – ir D. Grybauskaitė, ir A. Sabonis. Viena daro įtaką sprendimams kasdieniniam gyvenimui arba valstybės įvaizdžiui, o kitas daro didesnę įtaką mūsų tapatinimuisi su valstybe, valstybės istorinio vaidmens ar išskirtinumo simbolinio, jausminio, sporto srityje vertinimams“, – paaiškino I. Matonytė. 

Pasak politologės, net ir politikams tokie įvertinimai yra įvaizdžio dalis, bet neesminė, nes jie yra išrenkami, atsiskaito už įvykdytus darbus, sprendimus arba parengtas įtikinamas programas, bet ne už įsivaizduojamąją įtaką arba pozityvų įvaizdį. 

„Viešiesiems žmonėms ta įtaka yra tik tuštybės, nors ir gal gerąja prasme, ar momentinės nuotaikos sužinoti, ar tu reitinge esi aukščiau ar žemiau negu rektorius, klausimas. Bet profesiniame gyvenime, manau, tai nevaidina didelio vaidmens“, – sakė I. Matonytė. 

Išskiria tuos, kurie veikia mūsų pasirinkimus 

Savo ruožtu DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė patikino, kad šie reitingai yra įdomūs ir svarbūs portalo skaitytojams. 

„Juk svarbu žinoti, kas tie žmonės, kurie veikia mūsų gyvenimą ir pasirinkimus. Be to, visada įdomu matyti, ką įtakingiausiais laiko patys elito atstovai – už ką balsuoja, pavyzdžiui, verslininkai, ir ką visuomenė. Kartais tie sąrašai gerokai skiriasi“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

DELFI portalo vyr. redaktorė pažymėjo, kad taip pat įdomu stebėti, į ką konvertuojasi įtaka. „Tarkim, 2015 m., visuomenė įtakingiausiais išrinko šiuos tris verslininkus ir ekonomistus – V. Matijošaitį, G. Nausėdą, R. Karbauskį. Dabar du iš šio trejetuko yra aukščiausiuose postuose, o trečias neatmeta galimybės kandidatuoti į prezidentus“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Pašnekovės teigimu, kartais ta įtaka yra labai akivaizdi ir susijusi su pareigomis, o kartais ji neformali, bet dėl to nebūtinai sumenksta jos svarba. 

„Visi prisimena, kokia velniava užvirė socialiniuose tinkluose ėmus sklisti brangaus kalafioro nuotraukai, o Marijonui Mikutavičiui pasipiktinus maisto kainomis ir valdininkų neveiklumu. Tai išvirto į raginimus boikotuoti prekybos centrus, Vyriausybės atstovų posėdžius dėl kainų, ir taip toliau“, – priminė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Apklausė daugybę įtaką turinčių asmenų 

Žurnalo „Reitingai“ vyr redaktorius Gintaras Sarafinas paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo išsiųsta 1800 anketų. Atsakė 779 asmenys. Tyrimas vyko beveik mėnesį – nuo gegužės 11 iki birželio 7 dienos. 

Tyrimo metu buvo apklausti visi Seimo nariai, ministrai ir viceministrai, prezidentės patarėjai, europarlamentarai, merai ir vicemerai. Tai yra asmenys, kurie pagal užimamas pareigas yra sprendimų priėmėjai. 

„Leidžiantis žemyn tada eina valstybės tarnyba – yra debesys tarnautojų, gavome daugiau nei 200 atsakymų, o išsiuntėme daugiau nei 400 anketų. Įeina visi teisėjai, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir policijos komisariatai, generalinis komisaras, Valstybės saugumo departamentas, kurių vadovai buvo apklausti“, – vardijo G. Sarafinas. 

Taip pat, pasak žurnalo „Reitingai“, vyr.redaktoriaus buvo apklausti visų departamentų, tarnybų vadovai arba ten, kur jie nėra paskirti, jų pavaduotojus. Taip pat apklausti 25 itin stambūs verslininkai, vidutinių ir smulkių įmonių vadovai, verslo asociacijos. 

„Bet dar yra debesis nuomonės formuotojų iš bankų, pradedant Gitanu Nausėda, baigiant Nerijumi Mačiuliu, Žygimantu Mauricu. Juos mes įpareigoti apklausti, nes jie šmėžuoja nuo ryto iki vakaro, ir formuoja nuomonę“, – kalbėjo G. Sarafinas. 

Taip pat yra apklausiami radijo, televizijos stočių, spaudos ir internetinių portalų vadovai. „Kiekvienas, net ir Kelmės regioninio laikraščio redaktorius, jam yra siunčiama anketa“, – sakė G. Sarafinas. 

Anketos buvo išsiųstos visiems paskutinių dviejų olimpiadų Lietuvos olimpiečiams, Tautiniam olimpiniam komitetui, sporto asociacijoms. „Jiems yra siunčiama, nes tie žmonės turi įtaką ir balsą, nuo jų daug kas priklauso. Kartais žmonėms atrodo, kokią įtaką turi Rūta Meilutytė? Bet ji turi milžinišką įtaką ta prasme, kad jos koks nors laimėjimas į baseinus atveja tūkstančius vaikų. (…) Lygiai taip pat – kalbant apie popkultūros veikėjus, kokia nors Agnė Jagelavičiūtė nedaro įtakos Sauliui Skverneliui, bet ji daro didžiulę įtaką mamoms, nes turi daugybę sekėjų“, – paaiškino G. Sarafinas. 

Buvo norinčių prasmukti į sąrašą per aplinkui 

„Bandančių yra, dažniau jie išsako pasipiktinimą, arba buvo milijonierių, kurie norėjo atsidurti. Bet jie norėjo atsidurti ne apklausiamųjų, o sąraše, už kuriuos balsuoja“, – sakė G. Sarafinas. 

Tačiau, pasak žurnalo „Reitingai“, vyr. redaktoriaus ten patekti iš šalies niekas galimybių neturi. 

„Mes savo darbą dirbame profesionaliai, ir jeigu pradėtume tokius žaidimus žaisti, nežinau, kuo baigtųsi. Vieną kartą padarytum, ir daugiau nebereikėtų daryti“, – sakė G. Sarafinas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...