captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių kilmės JAV politikas įvertino D. Trumpo pasisakymą dėl Rusijos: svarbu ne jo žodžiai

Ar jūs pavadintumėte Rusiją grėsme saugumui? Tokio suomių žurnalisto klausimo sulaukęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsisuko nuo tiesaus atsakymo, ėmė kalbėti apie „daug šalių“, kurios kelia grėsmę Baltijos jūros regionui ir kad JAV „tuo pasirūpins“. Tokie pareiškimai neliko be atsako.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Savo komentarus apie santykius su Rusija, saugumo situaciją regione D. Trumpas išsakė per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto po derybų Ovaliniame kabinete. Suomijos žurnalisto paklaustas, ar dėl rusų kariškių pavojingų skrydžių virš Baltijos jūrose Rusiją jis laiko grėsmę keliančia šalimi, D. Trumpas išsisuko nuo tiesaus atsakymo.

„Deja, laikau daug šalių keliančiomis grėsmę saugumui. Bet visomis šiomis grėsmėmis mes sugebėsime pasirūpinti, jeigu reikės. Tikiuosi, to nereikės, bet jei prireiks – pasirūpinsime“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad prieš kelias savaites dėl Rusijos nerimaujančiose šalyse apsilankė JAV viceprezidentas Mike`as Pence`as.

Suomių žurnalistas nenusileido ir paklausė tiesiai, ką JAV būtų pasiruošusios daryti, jei padėtis Baltijos jūros regione toliau kaistų ir kiltų nedėkingų pasekmių.

„Mes labai saugome šį regioną, – pažymėjo jis. – Tai viskas, ką galiu pasakyti. Mes labai, labai saugome. Turime ten puikių draugų.“

Tokius D. trumpo komentarus, ypač jo vengimą tiesiai atsakyti į klausimą ar Rusija yra grėsmė saugumui, JAV prezidentą aršiai nuo pirmosios kadencijos dienos pliekianti JAV žiniasklaida įvertino tiesiai šviesiai: „D. Trumpas atsisakė Rusiją įvardyti grėsme“.

Pažymima, kad tokie pasisakymai skamba tuo metu, kai amerikiečių kariškius per pastaruosius kelerius metus nesyk atvirai provokavusi Rusija ruošiasi prieš NATO nukreiptos pratyboms „Zapad“, JAV vyksta tyrimai dėl Kremliaus bandymų kištis į JAV prezidento rinkimus bei į D. Trumpo aplinkos ryšius su Rusija, o pats D. Trumpas dar visai neseniai buvo kritikuojamas dėl jo kalbų, kur jis esą aiškiai vengė patvirtinti JAV įsipareigojimus NATO sutarties 5-jam straipsniui.

JAV kongresmenas: neabejokite mūsų parama

Tiesa, Vilniuje apsilankęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus ragino nesureikšminti D. Trumpo žodžių. Esą svarbu atkreipti dėmesį ne į pareiškimus, net jei daug kas įprato prie tokių strateginės komunikacijos žinučių iš Vašingtono, o žiūrėti į Amerikos veiksmus.

„Mūsų vyriausybėje yra vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia. Pastaroji priima sprendimus dėl gynybos politikos. Tad galima pasakyti, kad Rusijos elgesys – vis tie skrydžiai virš Baltijos jūros yra rizikingi, bet administracijos tonas nustatomas per įvairius lygius – ir per Senatą, ir per Valstybės departamentą, ir per Pentagoną ar viceprezidentą. Tad vienas dalykas yra aiškus – niekas neturėtų abejoti mūsų parama jums“, – sakė J. Shimkus.

Jis tikino nežinąs, kodėl D. Trumpas pasirenka sakyti dalykus arba juos nutylėti – apie tai geriausiai žino nebent pačios administracijos žmonės, tačiau J. Shimkaus manymu, verta atkreipti dėmesį į D. Trumpo bendravimo stilių.

„Jis buvo labai sėkmingas rinkimų kampanijos metu. Jis nėra politikas, veikia kitaip, nei žmonės, kurie būtų pajėgūs reaguoti. O tų žmonių parama NATO 5-ajam straipsniui yra akivaizdi. Manau, kad ir tarptautinė bendruomenė nesijaudina dėl to, ką sako prezidentas, o žiūri į tai, ką daro administracija – svarbiau už žodžius yra darbai“, – teigė kongresmenas.

Kaip pavyzdį paminėjus D. Trumpo pasirašytas sankcijas Rusijai, J. Shimkus sutiko, kad pačioje Europoje dėl atsako Rusijai nėra vienybės. Mat būtent kai kurios ES šalys – pirmiausiai Vokietija, Prancūzija ir kitos piktai reagavo į JAV sankcijas Rusijai.

Dalyje sankcijų gali būti numatytos su Rusijos energetikos milžinais bendradarbiaujančioms trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Europos valstybių bendrovėms, kurios dėl savo ryšių su „Gazprom“ ar dėl dujotiekio „Nordstream-2“ turi savų interesų.

Pastarasis projektas, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, kone atvirai laikomas politiniu Kremliaus įrankiu bei Europos energetikos nepriklausomybei kenkiančiu projektu, kurį globoja Vokietija.

„Norėčiau, kad Vakarų Europos šalys suprastų Rytų Europos šalių nerimą turėti patikimą gamtinių dujų tiekimo šaltinį, – pabrėžė J. Shimkus.

Išties, kai kurios regiono šalys, tarp jų ir Lietuva, praeityje yra smarkiai nukentėjusios dėl „Gazprom“ vykdyto šantažo ar kitų spaudimo priemonių, – norėčiau, kad būtų vieninga pozicija, ne tik atstovaujami Vakarų Eurpos šalių interesai. Bet taip nėra ir tai nuvilia“.

Tiesa, J. Shimkus nesureikšmino ir to, kad kaip atsako priemonę kai kurios Europos šalys svarsto sankcijas JAV.

„Nėra taip, kad anksčiau tarp mūsų – JAV ir Europos nebūtų buvę konfliktų, kurių nesugebėjome išspręsti“, – šyptelėjo kongresmenas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...