captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Pavalkis: diplomų pirkimas – normalus verslas

Portale kaunodiena.lt penktadienį lankėsi švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Ministro įsitikinimu, diplomų pirkimas yra normalus verslas, o naudos iš negabių studentų, mokančių už mokslą, Lietuvai nėra.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Portale kaunodiena.lt penktadienį lankėsi švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Ministro įsitikinimu, diplomų pirkimas yra normalus verslas, o naudos iš negabių studentų, mokančių už mokslą, Lietuvai nėra.

Ar neatrodo juokinga, kad Lietuvos įstatymai visiškai neriboja diplominių darbų pirkimo? Yra susikūrusios įmonės, kurios juos rašo studentams. Taigi ko yra vertas tas diplomas?

Tai yra normalus biznis. Bet jeigu studentas/klientas net nesupranta, kokį darbą jis nusipirko, apie ką galima kalbėti?

Kodėl į universitetų mokamas vietas priimami studentai su pačiais prasčiausiais pažymiais, neturintys jokių reikiamų žinių, tačiau tik sugebantys sumokėti už mokslą? Ar tai nėra tautos bukinimas?

Naudos Lietuvai tikrai nėra. Tiek Darbo partijos, tiek dabartinės Vyriausybės programoje akcentuojama mokymosi ir studijų kokybė. Jūsų siūlymui nepriimti į aukštąjį mokslą su blogais pažymiais vertinu labai teigiamai, tačiau turime iš naujo vertinti universitetų finansavimo apimtis.

Kodėl dėl lietuvių k. egzamino diskriminuojami Lietuvos abiturientai, juk tiek metų vienoje valstybėje gyvena ir lenkai, ir kitų tautybių piliečiai?

Nauja egzamino tvarka buvo patvirtinta buvusio ministro Gintaro Steponavičiaus. Vienintelis pakeitimas buvo neesminis palengvinimas ne tik tautinių mažumų mokykloms, bet ir lietuviškų mokyklų abiturientams. Rezultatus vertinsime po lietuvių k. egzamino. Jeigu valstybinio egzamino išlaikymo vidurkiai bus panašūs lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose, egzaminą sunkinsime, bet ne per daug – tiek lietuviams, tiek tautinėms mažumoms.

Lietuvių kalbai pakankama pagarba ir dėmesys yra parodyti įvedus privalomą lietuvių k. egzaminą norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.

Ar reikės visiems privalomai laikyti abitūros matematikos egzaminą?

Diskusijoms turime dar metus. Kalbame ne apie visuotinį matematikos teorijos egzaminą, bet labiau apie matematikos, informatikos, logikos, tikimybių teorijos žinių suteikimą ir patikrinimą. Tie, kurie norės stoti į specialybes, kur reikia matematikos, turės laikyti matematikos valstybinį egzaminą.

Kokias perspektyviausias studijų programas įžvelgiate 5–10 m. perspektyvoje?

Tai technologijos, medicina ir žemės ūkio specialybės.

Kaip vertinate naujas studijų programas – ar nėra rizikinga stoti, kai studijų programa rengiama pirmais metais? Ar jų rengimo lygis toks pat, kaip ir senųjų studijų programų?

Norėčiau, kad būtų apskritai atsisakyta studijų programų, o priėmimas būtų vykdomas į studijų kryptis. Pagal studijų programą jaunas žmogus dabar stoja į, kaip aš vadinu, „dešinio-priekinio rato“ inžineriją, o ne į inžineriją plačiąja prasme. Modulinis mokymas leistų pagal įgytų žinių pobūdį ir atsiradus poreikiui darbo rinkoje labai greitai persikvalifikuoti.

Bet tai yra diskusijos be platesnio aptarimo su akademine visuomene, potencialiais darbdaviais, todėl staigių pakeitimų nedarysime.

Kada bus vykdomas Vyriausybės programos punktas, numatantis suvienodinti mokestį už aukštąjį mokslą ir padaryti jį ne didesniu kaip vidutinis darbo užmokestis?

Pasiūlymus, kaip išspręsti šią susidariusią problemą, rengia darbo grupė, vadovaujama viceministro Rimanto Vaitkaus. Aš asmeniškai manau, kad didesnė socialinė lygybė nepakenktų.

Anksčiau vidurinis išsimokslinimas buvo 11 klasių, o dabar po reformos – 12 klasių, jaunuoliai baigdami mokyklas būna 19–20 metų. Paskutinių klasių mokyklos programos beveik iš kartojimo sudaromos. Ar pasiteisino 12 klasės įvedimas, ar ne geriau būtų jos atsisakyti?

Kartais susidaro vaizdas, kad mokinius mokome ne to, ko reikia ir ne taip, kaip reikia. Girdžiu dažnus pasisakymus apie tai, kad dalyje mokyklų yra tebenaudojami pasenę mokymo metodai ir mokiniai kai kada yra gerokai labiau linkę naudotis moderniomis technologijos, kurių mes, deja, visa apimtimi negalime pasiūlyti.

Profesinis mokymas mažiausią nedarbą turinčiose šalyse įgyvendinamas kaip priemonė įgyti bendrąjį lavinimą ir profesiją. Tas faktas, kad pernai net 860 mokinių Lietuvoje į profesines mokyklas atėjo jau turėdami aukštojo mokslo diplomą, valstybės požiūriu yra netoleruotinas. Turėtų būti atvirkščiai.

 Kada planuojate įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį?

Kai Lietuvos Seimas ir Vyriausybė nustos mažinti švietimui skiriamas lėšas dėl mokinių ir studentų skaičiaus mažėjimo, ko nedaroma nei socialinių reikalų, nei sveikatos sistemoje, kur žmonių skaičiaus mažėjimas yra lygiai toks pat.

Kodėl Lietuvoje šitiek daug kolegijų, profesinių mokyklų, mokymo centrų, visokio plauko universitetų, aukštesniųjų mokyklų? Nes dabar akivaizdu, kad aukštojo mokslo diplomą gali gauti kiekvienas.

ES komisijos ir tarybos nuomone, mums reikia turėti pakankamą skaičių žmonių su aukštuoju išsilavinimu, nes tik esant kritinei jų masei galime tikėtis proveržio mokslu pagrįstoje gamyboje. Todėl ES politika yra didinti aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių visuomenėje. Lietuvoje mes nekalbame apie tai, kad reikėtų daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių, akcentuojame studijų kokybės gerinimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...