captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuvos įtakingiausieji 2017“: valstybės tarnautojų ir pareigūnų sąrašas

DELFI projektas „Lietuvos įtakingiausieji 2017“ skelbia įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų sąrašą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Įtakingais laikomų tarnautojų ir teisininkų sąrašą DELFI ir žurnalas „Reitingai“ sudarė apklausę įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus/ekonomistus, popkultūros, sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, visuomenininkus bei pačius tarnautojus/pareigūnus.

Remiantis atlikta elito atstovų apklausa, įtakingiausiu žmogumi šioje kategorijoje laikoma Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, už kurią balsavo 270 asmenų. Pernai šioje apklausoje pirmą vietą užėmė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris.

Antroji vieta, kaip ir pernai, įtakingiausių tarnautojų ir pareigūnų sąraše teko Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui, už kurį atiduoti 252 balsai.

Trečioji pozicija, remiantis apklausa, skirta Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei Dianai Vilytei, už kurią balsavo 247 respondentai. Pernai šioje pozicijoje buvo tuometinis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Dainoras Bradauskas.

Ketvirtasis sąraše yra Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, kuris šioje pozicijoje pakeitė pernai ten buvusį tuometinį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską, o penktasis išliko Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Sąraše taip pat minimi ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, jame liko ir į septintą poziciją nukritęs E. Kūris. Be kitų paminėti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Saulius Urbanavičius, Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Advokatas Gintautas Bartkus, kuris pateko tarp įtakingiausiųjų, tyrimo metu buvo laimėjęs konkursą į Registrų centro vadovo pareigas, tačiau vėliau atsisakė šių pareigų.

Aiškinantis įtakingiausius valstybės tarnautojus ir pareigūnus, visuomenės apklausa nebuvo atlikta, taigi skelbiamas tik vienas – elito atstovų sudarytas reitingas.

Pasigenda lyderių valstybės tarnyboje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis paaiškino, kad valstybės tarnautojui ar pareigūnui įtaką užtikrina pareigos, kurias jis eina.

„Kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė galimybė daryti įtaką sprendimų priėmimui. Įtakingiausi turėtų būti įstaigų vadovai, ministerijų kancleriai, viceministrai. Valstybės tarnautojai taip pat gali dalyvauti politinių partijų veikloje, ir kai kurie jų ten dalyvauja ne tarnybos metu. Tai irgi suteikia galimybę daryti įtaką sprendimų priėmimui, ypatingai tais atvejais, kai jų partija yra valdančiojoje daugumoje“, – kalbėjo V. Nakrošis.

Pasak politologo, taip pat yra svarbi bendruomenė, kurioje dalyvauja valstybės tarnautojas arba pareigūnas. „Nes jie nebūtinai yra politinių partijų nariai, jie gali būti įsitraukę į kažkokius profesinius tinklus, bendruomenes“, – teigė V. Nakrošis.

Taip pat, politologo teigimu, svarbi yra aktyvi lyderystė, kurios nori arba nenori valstybės tarnautojai ar pareigūnai imtis. „Kuo aktyviau jie veikia, tuo daugiau galimybių turi daryti įtaką sprendimų priėmimui arba valstybės valdymui. Bet aktyvių lyderių valstybės tarnyboje pakankamai trūksta, ir tai yra viena iš kliūčių siekiant įgyvendinti sistemines permainas, kurių siekia dabartinė Vyriausybė“, – sakė V. Nakrošis. 

M. Dargužaitės atveju suveikė pareigybė ir lyderystės stilius

Politologas atkreipė dėmesį, kad M. Dargužaitės, kuri, elito apklausos duomenimis, yra išrinkta įtakingiausia tarp valstybės tarnautojų ir pareigūnų, atveju, pareigybė yra aukšta. Ji yra politinio, asmeninio pasitikėjimo tarnautoja.

„Ta pareigybė taip pat yra svarbesnė profesionalų Vyriausybėje negu kitose, kadangi dauguma ministrų toje Vyriausybėje yra profesionalai, ir Vyriausybės veikla priklauso nuo ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumo ir jo pozicijos „valstiečių“ frakcijoje ir partijoje. Todėl kanclerio pareigybė darosi šiek tiek reikšmingesnė nei buvo ankstesnių vyriausybių atveju“, – sakė V. Nakrošis.

Taip pat, pasak politologo, šiuo atveju yra svarbus ir M. Dargužaitės lyderystės stilius. „Ji aktyviai veikia, inicijuoja daug reformų, keičia organizacijos struktūrą, valdymo procesus, ir siekia prisidėti prie vyriausybės programoje numatytų sisteminių permainų“, – teigė V. Nakrošis.

Pasak politologo, 2015 metais bendras pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis buvo 64 procentai. „Tai yra pakankamai aukštas. Tačiau paskutinis matavimas buvo darytas 2015 metais, kada buvo pasibaigus finansų krizė, XVI Vyriausybės politikai – Algirdas Butkevičius ir ministru tuomet buvęs Saulius Skvernelis buvo gana populiarūs. Jeigu matavimas būtų vėliau daromas, tai galbūt situacija būtų truputį kitokia“, – sakė V. Nakrošis.

Pasak politologo, buvo stebima didelė įvairovė tarp pasitikėjimo lygių skirtingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis. Lietuvoje didžiausias pasitikėjimas yra savivaldos institucijomis, seniūnijomis bei Prezidentūra, o žemiausias pasitikėjimas – Seimu ir jam pavaldžiomis institucijomis.

„Tas nepasitikėjimas dažniausiai yra susijęs su neveiklumu, prastu funkcijų atlikimu, korupcija, skandalais, nesirūpinimu žmonėmis. Taip pat neseniai buvo daryta apklausa, kaip vertina valstybės tarnautojus, buvo bendras klausimas užduotas apie pasitikėjimą valstybės tarnyba. Dešimties balų skalėje pasitikėjimas buvo įvertintas šešiais balais“, – sakė V. Nakrošis.

Pasak politologo, dažniausiai valstybės tarnautojų veikla netenkina gyventojų dėl valdininkiškumo, nepakankamos orientacijos į piliečių poreikius. „Tą piliečiai labai gerai jaučia ir apklausų metu pažymi tai“, – sakė V. Nakrošis.

Vertina, kaip pasitikėjimą komanda ir institucija 

Antrąją vietą įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų sąraše užėmęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas tai vertina kaip pasitikėjimą Lietuvos banku – institucija ir komanda, kuri ne tik tvarkingai atlieka jai valstybės priskirtas funkcijas, bet ir vis aktyviau dalyvauja valstybės ekonominiame gyvenime plačiąja prasme.

„Pastebime, kad mūsų nuomonės jau klausiama ir tuomet, kai svarstomi mokesčių, pensijų sistemos pertvarkos ar kiti visuomenei svarbūs ekonominiai ir socialiniai reikalai. Man tai reiškia ne tik įrodymą, kad Lietuvos bankas turi kompetencijos, bet ir dar svarbiau – patvirtinimą, kad ta kompetencija naudojama pagal paskirtį – tai yra, išlaisvinama iš žinybinių „rėmelių“ ir nukreipiama bendram interesui“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Pasak institucijos vadovo, tiek Lietuvos banko, tiek jo valdybos teisės ir pareigos apibrėžtos specialiame Lietuvos banko įstatyme.

„Kita vertus, nė vienas įstatymas nedraudžia kūrybingumo, atsakomybės ir iniciatyvos. Kaip tik tai lemia, kad Lietuvos banko atsakomybių laukas beveik kasmet prasiplečia naujais įrašais. Būtent Lietuvos bankui buvo suteiktas mandatas, kuriuo skirti papildomi platūs įgaliojimai vykdyti makroprudencinę politiką – tai yra, užkardyti makrolygio rizikas ir sustiprinti visos šalies finansų sistemos stabilumą. Finansų įstaigų pertvarkymo funkcija taip pat patikėta mūsų institucijai“, – teigė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, Lietuvos bankas šių naujų įgaliojimų ir atsakomybių siekė savo iniciatyva, siekiant kuo efektyviau panaudoti institucinius gebėjimus.

Visą įtakingiausiųjų sąrašą rasite ČIA. 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close