captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rytų Europos lyderystės paieškos: politologai nusiteikę skeptiškai

Šią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, deja, Molotovas dar gyvas ir ieško savo Ribentropo. Įtampa, kurią kelia agresyvi kaimynė, kiekviena proga tikrinanti Europos šalių vienybę, verčia svarstyti, ar ne vien lozungais kuriame savo bendrą ateitį. Vilniuje susirinkę prezidento Valdo Adamkaus draugai ir bendraminčiai kalbėjo apie Rytų Europos lyderystės būtinybę.
M. Saakašvilis, L. Kaczynskis ir V. Adamkus Tbilisyje 2008 m., Reuters/Scanpix nuotr.
M. Saakašvilis, L. Kaczynskis ir V. Adamkus Tbilisyje 2008 m., Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak prezidento V. Adamkaus, būtina sujungti geriausius protus ir iškiliausius politikus, kad atgaivintume Rytų regiono lyderystę, kuri savo ruožtu padėtų užtikrinti šio regiono šalių saugumą. Tiesa, politikos mokslininkai  ganėtinai skeptiškai žiūri į mėginimą turėti bendrą politinę valią, nes valstybės, nors ir būdamos kaimynės, pirmiausia, paiso savų interesų, o neretai ir konkuruoja tarpusavy.

Prezidentas Valdas Adamkus neslepia kartėlio, vardydamas šalies užsienio politikos nesėkmes – Lietuva praranda turėtas pozicijas regione.

„Lietuva kartu su Lenkija, su posovietinėmis valstybėmis kartu, nuėjo nemažą kelią, pasiekė daug strateginių tikslų. Šiandien bandome išsaugoti savo pasiekimus, tačiau pripažinkime realybę: vis rečiau, silpniau dalyvaujame formuojant užsienio ir saugumo politikos darbotvarkes regione, prarandame iniciatyvą, lyderystę“, – sakė V. Adamkus.

Lenkija buvo Lietuvos advokatė kelyje į NATO, o prezidentas V. Adamkus palaikė puikius santykius su Aleksandru Kvašnevskiu ir Lechu Kaczynskiu.  2008-siais, kai Rusija bombardavo Gruziją, jiedu skrido vienu lėktuvu į konflikto zoną, tarpininkavo Gruzijos prezidento M. Saakašvilio ir opozicijos konfliktuose, buvo tarpininkai ir Ukrainos oranžinės revoliucijos metu – užkirto kelią ginkluotam konfliktui.  Prezidentai V. Adamkus ir L. Kaczynskis į Europos Sąjungos darbotvarkę įrašė energetinį saugumą – būtinybę kurti bendrą ES energetinę sistemą. Kaip tik tuo metu pradėtas elektros tilto projektas.

Per paskutinį savo vizitą Vilniuje Lenkijos vadovas su prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo apie  bendrą dujotiekį. Tą pačią dieną Lietuvos Seimas svarstė ir, deja, atmetė vadinamąjį dvigubos „W klausimą“. Lenkų „Rzeczpospolita“ šį Lietuvos Seimo žingsnį prilygino svarsčiui, kuris mestas po kojomis tiems, kam rūpi geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

„Norėčiau pabrėžti, kad tai labai trukdo artimam mūsų šalių bendradarbiavimui. Manau, kad tai bendras interesas, nes būtent ši problema leidžia mūsų glaudžių santykių priešininkams turėti savų argumentų“, – kalbėjo Lenkijos Prezidentas L. Kaczynskis 2010 m. balandžio 8-ąją.

Po kelių dienų prezidento L. Kačynskio lėktuvas sudužo Rusijoje, Smolenske. Seimo narys Žygimantas Pavilionis sako, kad taip nelemtai susiklosčiusios aplinkybės nulėmė Lietuvos ir Lenkijos santykius ilgam.

„Mūsų didžiausiam draugui, kuris Lietuvoje lankėsi net 16  kartų, jokioje kitoje sostinėje tiek nesilankė, kur jis galvą guldė energetikoj, saugume, ir kitais visais dalykais, mes paruošėm mažą siurprizą, po trijų dienų tas žmogus žuvo Smolenske. Tai Lenkijos dešinysis elitas aišku, kad to negali užmiršt“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis,

Prezidentas V.Adamkus su kartėliu kalba, kad Lietuvos valdžia nesugeba susitarti ir su kitomis artimiausiomis kaimynėmis.

„Kažkas ne taip, jei prarandame draugus tiek Vidurio Europos sostinėse, tiek Rygoje ir Taline, net Baltijos šalys mūsų neremia dėl gyvybinių energetinių klausimų. Rusija baltarusių rankomis stato atominę bombą prie pat Vilniaus prieigų, o mes nesugebame įtikinti ES šalių dėl mūsų susirūpinimo“, – apgailestavo Prezidentas.

V. Adamkus ragina taip pat telkti sąjungininkus prieš Rusijos siekį savo dujotiekių tinklais dar labiau apraizgyti ir taip nuo Rusijos dujų priklausomą Europą. Lietuva iš „Gazpromo“ čiuptuvų jau beveik ištrūko, tačiau Baltijos jūros dugnu tiesiamas antrasis Nord Stream‘o vamzdis  įsiurbs Vidurio Europą, o labiausiai – Vokietiją. Šiuo metu „Gazpromas“ tiekia apie 1/3 dujų Europai

Šią savaitę „Vedomosti“ paskelbė, kad „Gazpromas dėl Europos dar pakovos“.

„Gazpromas“ neslepia apmaudo, kad amerikietiškos suskystintos dujos pasiekė Lietuvą ir Lenkiją. Prezidentas V. Adamkus ragina Nord Stream 2 klausimą kelti ES Viršūnių taryboje, sušaukti viso regiono aukščiausius vadovus aptarti naujas grėsmes energetikai

Kol kas Baltijos valstybės dažniau skaičiuoja naudą sau, o pasiekti bendrus sprendimus nėra politinės valios. Politikos mokslininkai nėra dideli optimistai dėl bendros regioninės politikos.

„Mano nuomone, tiek vidaus politika, tiek ekonominiai išskaičiavimai yra tos priežastys, kurios trukdė ir greičiausiai trukdys, nebent bus susidurta su kritinėm situacijom, kada išties dėl išorės grėsmių bendras veiksmas atrodys neišvengiamas“, – sakė VU TSPMI direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

„Turbūt tikėtis, kad galėtų įvykti drastiškas pokytis vien sukvietus susirinkimą arba labai aukšto lygio vadovų susitikimą yra pakankamai naivu“, – teigė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Prezidentas V. Adamkus sakė esąs tikras, kad artėjant rinkimams išgirsime ne vieną siūlymą būti labiau pragmatiškiems, grįžti prie „realpolitik“ santykių su Rusija. Ir įspėjo, kad „realpolitik“ sąvoka dažniausiai – ne iš politologijos, o iš propagandos žodyno. Ja dažnai dangstomi gėdingi, nešvarūs, o neretai nusikalstami sprendimai, todėl Prezidentas ragina neišduoti savo vertybių.

„Lietuvos santykių su Rusija politika šiandien – tai visų pirma Gruzijos ir Ukrainos laisvė bei teritorinis vientisumas. Kaip aukščiausiais Lietuvos saugumo interesas ir kaip išbandymas kiekvieno europiečio sąmonei ir sąžinei. Šiandien ukrainiečiai kovoja ir žūsta už Europą, už jos istoriją, dabartį ir ateitį, taip pat – ir už mūsų laisvę, todėl prekiauti savo vertybėmis už jų nugaros, būtų didžiausia ir amoraliausia išdavystė“, – kalbėjo V. Adamkus.

Rytų Europos studijų centro vadovas įsitikinęs, kad Lietuva iš savo kelio neišklydo – Ukrainos ir Gruzijos vienų nepaliko

„Vienintelė šalis, kuri siunčia ginklus Ukrainai, mes esam tie, kurie buvo labai lokalūs, primindami ES, kad karas Ukrainoje taip niekada ir nesibaigė, jis tęsiasi iki pat šių dienų, nors galbūt mažiau dėmesio susilaukia Vakarų žiniasklaidoje. Tai ta lyderystė yra“, – sakė L. Kojala.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sutinka, kad reikia kalbėti apie lyderystę, ieškant bendrų sprendimų, nes gyvename tokiame pasaulyje, kai nuolat išbandoma Europos vienybė ir vertybinis pagrindas. Lietuva, pasak ministro, privalo būti aktyvi, o lyderystė toli gražu nepriklauso nuo šalies dydžio

„Mes turim potencialą ir galimybes iš tikrųjų turėti tą lyderystę, bet jinai įmanoma tik tada, kai prisiimi atsakomybę. Lyderystė, kuri kviečia tuščiais lozungais, jinai niekam nedaro įspūdžio“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close