captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: esame dėkingi Vokietijai už indėlį stiprinant mūsų saugumą

Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frank-Walteris Steinmeieris penktadienį lankosi Rukloje, kur susitinka su čia tarnybą atliekančiais vokiečių kariais. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, kurį iš viso sudaro 9 valstybių kariai. F.-W. Steinmeieris taip pat susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ministras pirmininkas pažymėjo, jog Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos partnerių Europoje, ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose. „Vyriausybė ir aš asmeniškai labai džiaugiamės itin glaudžiais mūsų valstybių santykiais, stipriais politiniais, ekonominiais, kultūriniais ryšiais, bendradarbiavimu kitose srityse“, – sakė S. Skvernelis.

Jo žodžiais, Lietuva dėkinga Vokietijai už solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų šalies saugumą, taip pat – už prisiimtą įsipareigojimą vadovauti priešakinių NATO pajėgų batalionui mūsų šalyje. Vyriausybės vadovas priminė, jog Lietuvos visuomenė labai teigiamai vertina sąjungininkų karių atvykimą – tam, pagal visuomenės nuomonės apklausą, pritaria absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų.

„Vokietija yra ir viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Tikiu, jog ši tendencija ne tik išliks, bet ir stiprės. Lygiai kaip ir Vokietijos gyventojų susidomėjimas mūsų šalimi, ką indikuoja didėjantis turistų skaičius“, – sakė premjeras.

Jo žodžiais, simboliška ir džiugu, jog Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo išvakarėse Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas rastas šalyje, su kuria Lietuvą sieja tokie geri santykiai.

D. Grybauskaitė: Vokietijos kariai – Lietuvos saugumo garantas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Vokietijos prezidentu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke aplankė NATO batalione tarnaujančius vokiečių karius.

Aljanso priešakinių pajėgų kovinėje grupėje, dislokuotoje Lietuvoje, tarnybą šiuo metu atlieka 450 šios šalies karių. Atsakomybę jai vadovauti taip pat yra prisiėmusi Vokietija.

Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva labai vertina Vokietijos sprendimą imtis kertinio vaidmens užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Pasak prezidentės, didžiausią politinį ir ekonominį svorį Europoje turinti Vokietija ne kartą prisiėmė atsakomybę sprendžiant sudėtingas ES krizes. Šiandien ši šalis demonstruoja lyderystę užtikrinant NATO rytinio flango ir viso Aljanso saugumą.

Prezidentės teigimu, per pusmetį Vokietijos vadovaujamas batalionas pasiekė pilną kovinį pajėgumą ir tapo svarbia atgrasymo bei gynybos dalimi.

Pasak šalies vadovės, keturi NATO batalionai ir sąjungininkų kariai Rusijos grėsmės akivaizdoje ir artėjant „Zapad 2017“ padeda Lietuvos žmonėms jaustis saugesniems. Tai stipri Aljanso vienybės ir ryžto gintis žinia.

Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Vokietija taip pat yra dažniausiai oro policijos misiją Baltijos šalyse atlikusi NATO valstybė. Ji padeda modernizuoti Lietuvos karinių pajėgų ginkluotę.

Vokietijos prezidentas pabrėžė Vokietijos istorinę atsakomybę prieš Baltijos valstybes. „Man svarbu, jog atvykau į Baltijos valstybes būtent dabar. Rugpjūčio 23 – ypatinga data. Baltijos valstybėse Hitlerio–Stalino paktas reiškia nepriklausomybės praradimą, prasidėjusias deportacijas. Bet tuo pačiu tai ir laisvės diena, kai Baltijos valstybių piliečiai pademonstravo savo laisvės troškimą Baltijos kelyje. Lietuva vėliau parodė drąsą, anksčiau nei kitos šalys iškovojusi laisvę. Mes turime labiau suprasti Baltijos valstybes, nes patys ilgą laiką buvome ant Vakarų ir Rytų Europos sienos“, – sakė F.-W. Steinmeieris.

Prezidentas pasidžiaugė sprendimu dėl Vokietijos lyderystės formuojant NATO batalioną Lietuvą, pavadino jį teisingu ir reikalingu pasikeitusioje Europos saugumo situacijoje, teigiama pranešime spaudai.    

Susitikime aptartos ir artėjančios „Zapad“ pratybos bei ES laikysena jų akivaizdoje, „Brexit“, ES ateities iššūkiai.

Ketvirtadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite F.-W. Steinmeieris tikino, kad vokiečių pajėgos šalyje liks tol, kol regione saugumo padėtis nepagerės.

„Saugumo padėtis Europoje objektyviai pasikeitė. Sakau tai ne pirmą kartą. Apie tai turėjome ne tik svarstyti, bet ir reaguoti. Negaliu dabar tiksliai atsakyti į klausimą, kiek ilgai vokiečių kariai liks Lietuvoje.

Kol padėtis objektyviai nepakis į gerąją pusę, tol priimtą sprendimą turėsime vykdyti. Tikimės, kad ateityje situacija pasikeis į teigiamą pusę, tačiau tai priklausys ne tik nuo Vakarų Europos, bet, visų pirma, ir nuo mūsų rytinių kaimynų – nuo Rusijos“, – pabrėžė Vokietijos prezidentas.

A. Pliadžio nuotr.

R. Karoblis: Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis

Rukloje Vokietijos ir Lietuvos prezidentus lydėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą. Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus efektyvaus bendradarbiavimo pavyzdys, kuris iliustruoja, jog grėsmes su mūsų NATO partneriais suvokiame vienodai, o tai – būtina sąlyga tolimesniam saugumo stiprinimui Europoje“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Aukštiems svečiams NATO bataliono kariai surengė pristatymą apie kovinės grupės veiklą, užduotis, pakvietė apžiūrėti daugianacionalinio vieneto karinę techniką.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 250 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra pasirengusi ir pajėgi atgrasyti, o prireikus kartu su nacionalinėmis pajėgomis nedelsiant reaguoti į bet kokią agresiją. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Šiuo metui Lietuvoje jau dislokuota antra Vokietijos karių pamaina.

NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prie rytinių NATO sienų buvo priimtas pernai liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...