captcha

Jūsų klausimas priimtas

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies bedarbių grąžinimu į darbo rinką, jau kurį laiką rodo išskirtinį dėmesį vienai privačiai mokymų bendrovei, žadančiai Klaipėdos bedarbius už valstybės pinigus perkvalifikuoti į draudimo agentus, nes ši profesija esanti ypač patraukli.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Aš vakar labai laukiau jūsų skambučio“, – prieš kelias savaites, atsiliepus mobiliuoju telefonu, prakalbo nepažįstama pašnekovė.

Į DELFI kreipėsi privačios viešosios įstaigos „Draudimo ir rizikos valdymo institutas“ prezidentė Aleksandra Lezgovko. Ji teigė maniusi, kad DELFI žurnalistė, tuo metu rengusi publikaciją apie Lietuvos darbo biržos (LDB) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl teritorinio padalinio – Klaipėdos teritorinės darbo biržos (KTDB) – direktoriaus Mindaugo Skritulsko galimo tarnybinio nusižengimo, galėjo panorėti išklausyti ir jos poziciją, „dėl ko prasidėjo tas tarnybinis patikrinimas iš tikrųjų“.

Oficialiuose LDB dokumentuose dėl M. Skritulsko veiklos patikrinimo rašoma, kad įtarimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo kilo viename leidinyje „pasirodžius informacijai apie Lietuvos darbo biržos pertvarką ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje Jūsų (M. Skritulsko – red.), kaip Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus, išsakytus teiginius“. Antradienį buvo nuspręsta, kad nuobauda direktoriui nebus skiriama, nenustačius nusižengimo.

Tačiau LDB Komunikacijos skyriaus atstovė spaudai Milda Jankauskienė patikrinimo metu DELFI teiktame atsakyme teigė, kad pradėtas tyrimas, kitaip nei nurodoma oficialiuose dokumentuose, nėra susijęs su M. Skritulsko teiktais siūlymais Darbo biržos pertvarkai. „Šiuo klausimu manome, kad reiktų kalbėti apie KTDB vadovo bendravimo ypatumus su klientais. Vienas jų – prisegtame dokumente“, – nurodė ji.

Prie laiško buvo prikabintas A. Lezgovko skundas dėl Klaipėdos padalinio ir jo vadovo M. Skritulsko veiklos, esą nesudarant jos atstovaujamam Draudimo ir rizikos valdymo institutui galimybės pristatyti Klaipėdos bedarbiams informaciją apie siūlomus „draudimo produktų pardavėjų“ mokymus, kurie, kaip teigiama, leistų jiems persikvalifikuoti ir gauti gerai apmokamą draudimo konsultanto darbą.

Atstovė spaudai nutekino informaciją?

Iš kur privati verslininkė galėjo sužinoti apie DELFI valstybinei įstaigai teikiamus klausimus, taip pat – kokį tyrimą vykdo LDB?

„Nes jums Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyrius siuntė laišką. Parašė jums, o man CC prikabino (įtraukė kaip papildomą adresatą – red.)“, – neslėpė A. Lezgovko.


DELFI.lt nuotr.

Pasiteiravus, ar ji atstovauja LDB, nes žada išaiškinti šios institucijos poziciją, verslininkė sakė: „Aš neatstovauju Darbo biržai. Darbo birža gynė mane kaip darbdavių atstovą prieš KTDB direktoriaus veiksmus“.

LDB komunikacijos atstovė M. Jankauskienė, paklausus, kokiu pagrindu apie šiai institucijai pateiktus DELFI klausimus buvo informuoti privatūs asmenys, teigė: „Lietuvos darbo birža neturi jokių sąsajų su šios informacijos paviešinimu. Lietuvos darbo birža taip pat nėra atsakinga už asmenų teiginius, nes tai yra tų asmenų teiginiai“.

Kaip apsiginti nuo vampyrų ir terorizmo

A. Lezgovko vadovaujamas Draudimo ir rizikos valdymo institutas skelbiasi esantis vienintelė Lietuvoje įstaiga, vykdanti draudimo srities specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo programas.

Įstaigos tinklalapyje pristatomi jos rengiamų webinarių – internetinių paskaitų – vaizdo įrašai. Rusų kalba lektoriai dėsto temas, pavadintas „Strateginis planavimas“, „Kaip padidinti pardavimus krizės metu? Europinė ir pasaulinė patirtis“, arba „Vampyrų medžioklė: bendravimas su sudėtingais klientais“. Paskaitos rusų kalba, A. Lezgovko teigimu, skirtos Ukrainos ir Baltarusijos klientams, lietuviški variantai tinklalapyje neskelbiami, nes jie mokami.

Tos pačios svetainės tituliniame puslapyje, skiltyje „Rinkos pulsas“, talpinamas ir vaizdo įrašas „A. Lezgovko apie draudimą Lietuvoje“. Tai televizijos kanalo „Pervyj Baltijskij“ žurnalistų rusų kalba parengtas reportažas pavadinimu – „Lietuvoje nuo terorizmo nedraudžia“.

Reportažas pradedamas archyviniais vaizdais iš 2009 metų sausio 16-ąją prie Seimo surengto mitingo metu įvykusių riaušių. Rodoma, kaip skydais prisidengę Viešojo saugumo tarnybos vyrai blokuoja Seimo įėjimą nuo grupės įtūžusių asmenų, toliau – Gedimino prospektu žengiantys pareigūnai, kuriems kelią bandoma užtverti šiukšlių konteineriais.

Balsas už kadro aiškina: „Jei karinių veiksmų metu bus nuniokotas privatus statinys, arba demonstracijos, streiko metu bus sugadintas nuosavas automobilis, ar žmogus nukentės skrydžio metu, nė viena Lietuvos draudimo bendrovė negalės atlyginti nukentėjusiajam žalos“. Toliau situaciją, kodėl nuo terorizmo Lietuvoje nedraudžiama, išsamiai komentuoja A. Lezgovko.

DELFI primena, kad 2014 m. paskelbtoje VSD ataskaitoje rašoma, jog Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius, yra rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. yra stabdęs „Pervyj Baltijskij kanal“ retransliavimą Lietuvos teritorijoje, atsižvelgdamas į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kreipimąsi, kai šiame kanale buvo parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją.

A. Lezgovko teigia neprieštaravusi, kad būtų kalbinama tokiame kontekste, koks pateikiamas reportaže. „Ne, čia yra rizikos valdymas“, – sakė ji. Verslininkė teigė nemananti, kad pateiktas kontekstas galėtų būti su neigiamu atspalviu. „Manau, kad ne. Kalbėta, kad Lietuvos piliečiai, kurie turėjo kavines arba automobilius būtent tame rajone, kur vyko šitie neramumai, neturėjo draudimo apsaugos ir net apie tai nežinojo“, – pabrėžė ji.

Būsimas darbas be darbo sutarties

2016 metų vasarą A. Lezgovko atstovaujamas Draudimo ir rizikos valdymo institutas kreipėsi į KTDB, siūlydamas pagal dvišalę sutartį – susitarimą tarp mokymo įstaigos bei Darbo biržos, neįtraukiant potencialaus darbdavio, taigi, negarantuojant, kad mokymus išklausęs asmuo turės darbo vietą – nukreipti Klaipėdos bedarbius į A. Lezgovko įstaigą, kur jie įgytų draudimo produktų pardavėjo kvalifikaciją. Motyvuota, kad tokiu būdu bus prisidedama prie vieno pagrindinių LDB tikslų – tam tikrų tikslinių grupių bedarbystės mažinimo.

Atsakydama į šį siūlymą KTDB rašė, kad profesinį mokymą pagal dvišales sutartis Darbo birža gali organizuoti tik tuo atveju, kai bedarbiai mokomi pagal tas programas, kurias baigę galėtų įsidarbinti LDB atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytose būsimose darbo vietose arba pradėtų dirbti pačių susirastose darbovietėse ar vykdyti individualią veiklą.

„Apžvelgus paskutinių 2016 metų Klaipėdos apskrities įsidarbinimo galimybių barometrą, draudimo agentų įsidarbinimo galimybės yra vidutinės, o tokios profesijos kaip metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai bei suvirintojai turi itin dideles įsidarbinimo galimybes“, – rašoma atsakyme.

Juo taip pat informuojama, kad KTDB parengia sąrašus būsimų darbo vietų ir konkrečių profesinio mokymo programų, pagal kurias mokomi darbo ieškantys asmenys, švietimo įstaigoms neparengiant reikiamo tokių specialistų skaičiaus. „Draudimo agentai niekada nepatekdavo į minėtą sąrašą, ir nematome net menkiausių tendencijų, kad ši profesija artimiausiu metu galėtų būti paklausi“, – nurodė KTDB.

2016 metų spalio 24 dieną Draudimo ir rizikos valdymo instituto plėtros vadovas Michailas Lezgovko kreipėsi į centrinę įstaigą – LDB Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento direktorę Ingą Liubertę, prašydamas padaryti išimtį ir leisti organizuoti Klaipėdoje draudimo produktų pardavėjo profesijos pristatymus KTDB registruotiems asmenims, „akcentuojant dvišalės sutarties sudarymą, nes tai yra gyvybės draudimo srities darbo specifika ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“.

Specifika, minima šiame dokumente, reiškia, kad „draudimo dokumentų pardavėjų“ mokymuose už Darbo biržos koordinuojamas valstybės lėšas dalyvavę bedarbiai, net susiradę potencialų darbdavį – draudimo bendrovę, dažnu atveju galėtų tikėtis tik agento darbo pagal individualios veiklos sutartį.

Kaip DELFI sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas, pagal individualios veiklos sutartis dirba didžioji dalis gyvybės draudimo agentų, ir tai yra ne darbo, bet civiliniai santykiai.

„Tiesiog didžiosios dalies bendrovių pardavimų tinklas priklauso nuo draudimo agentų, ir ta forma gana laisva, kadangi leidžia pritraukti žmones, kurie ne vien tik tuo užsiima, bet turi ir kitą darbą, kitas pareigas, ir draudimo pardavimu gali užsiimti kaip papildoma veikla“, – sakė jis.

Išgirdo, kad galės susirasti turtingą vyrą

KTDB sudarė galimybes organizuoti draudimo produktų pardavėjo profesijos pristatymus darbo ieškantiems asmenims. Po jų LDB konstatavo, kad nemato galimybės vykdyti mokymų pagal siūlomą modelį.

„Po įvykusių pristatymų KTDB išnagrinėjo ir įvertino jūsų pateiktus sąrašus asmenų, kurie, jūsų teigimu, norėtų įgyti draudimo produktų pardavėjo kompetencijas ir dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Iš 39 sąrašuose nurodytų asmenų: 11 asmenų sustabdytas bedarbio statusas dėl dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 8 asmenys išregistruoti iš darbo biržos, 6 asmenys niekada nebuvo reigistruoti darbo biržoje, 6 asmenys, sudalyvavę „Draudimo produktų pardavėjo“ pristatyme suprato, kad tokio darbo dirbti nepageidauja, 5 asmenys mokymuose dalyvauti neplanuoja, o 2 asmenys pasirinko kitą profesiją“, – tokie pristatymo rezultatai įvardijami I. Liubertės laiške, adresuotame A. Lezgovko bei LDB vadovei Ligitai Valalytei ir Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorei Ingai Balnanosienei. Kartu A. Lezgovko buvo pasiūlyta bandyti kreiptis į KTDB kitais metais.

L. Valalytė, BNS nuotr.

Jame taip pat nurodoma, kad po vieno iš pristatymų KTDB gavo raštišką dalyvio skundą, kuriame teigiama, kad „pristatymo metu buvo kalbama neadekvačiai, akcentuojant galimybę susirasti turtingą vyrą“.

Skunde, kurio kopiją turi DELFI, rašoma: „Popietinei grupei vykusiame užsiėmime „Draudimo produktų pardavėjas“ dėsčiusi Aleksandra Lezgovko kalbėjo neadekvačiai, siūlydama darbą su skatinimu, jos manymu, tinkantį susirasti turtingą vyrą, ir tuo pačiu gyrėsi, ką pati turi, ir kokį turtingą vyrą susirado. Mums jos kalba nepatiko, nes mes ne laisvo elgesio merginos“, – rašė trys pristatymo dalyvės (pavardės redakcijai žinomos).

Šį skundą A. Lezgovko vadino šmeižtu. „Ir tai buvo pasakyta, o vėliau parašyta apie VšĮ „Draudimo ir rizikos valdymo institutas“ vadovę, kuri ne tik vadovauja šiai įstaigai 13 metų, bet yra ekonomikos mokslų daktarė, vienintelė draudimo profesorė Lietuvoje bei išleidusi 3 vadovėlius ir parašiusi virš 20 mokslinių straipsnių draudimo tematika!“, – nurodoma A. Lezgovko skunde LDB.

Suorganizavo draudimo bendrovių akciją

Šių metų pradžioje A. Lezgovko išreiškė pageidavimą dalyvauti KTDB darbdaviams organizuojamose darbo mugėse, o sulaukusi neigiamo atsakymo, nurodė „savo jėgomis organizavusi potencialių draudimo industrijos darbdavių apklausą dėl šios profesijos reikalingumo Klaipėdos mieste“.

Tuo metu tiek KTDB, tiek LDB pasiekė dešimties draudimo kompanijų beveik identiški laiškai, kuriame įmonės teigė, jog būtų „labai suinteresuotos“, jei KTDB galėtų finansuoti profesinio mokymo programą „Draudimo produktų pardavimas“, taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos darbo rinkoje labai trūksta kompetetingų draudimo specialistų.

DELFI pasiteiravus, kokiu būdu draudimo bendrovės vienu metu galėjo kreiptis į Darbo biržą beveik analogiškais tekstais, A. Lezgovko sakė: „Aš paruošiau šitą raštą. Todėl, kad barometras, kuriuo remiasi KTDB, neatspindi tikrosios situacijos“.

Paklausta, ar susitarė su šiomis bendrovėmis, ji tai neigė. „Aš nesusitariau. Jie nevaikšto jau dešimt metų į KTDB, nes nemato prasmės, kadangi nėra žmonių, ir pastoviai sakoma apie vairuotojus, siuvėjas ir kitus“, – aiškino mokymų organizatorė.

Vieną iš tokių raštų pasirašiusi bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo Lietuvos žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Jurgita Banytė DELFI sakė, kad situacija buvusi kiek kita.

„Mūsų pozicija buvo tokia, kad tuo atveju, jeigu būtų galima turėti bendromis jėgomis daugiau kandidatų, turinčių kompetencijos dirbti draudimo srityje su teritorinių darbo biržų pagalba, mes tikrai būtume už tai. Tikrai palaikytumėme tokias iniciatyvas, jeigu jos kiltų, bet ne dėl to, kad kažkas negatyvaus buvo daroma, o dėl to, kad norėtųsi kažką pozityvesnio ateityje sukurti. Tikrai ne dėl to, kad kažkas yra neigiamo santykiuose su Klaipėdos darbo birža, dėl kažko nesusikalbame ar pagalbos neturime, ar panašiai, nes gana retai ir yra situacijų, kada mes ieškotume žmonių kituose miestuose – pas mus darbuotojų kaita labai maža. Man reikėtų paieškoti, ar tiesiogiai su KTDB mes apskritai esame kontaktavę“, – sakė ji.

Primygtinis pasiūlymas: bendradarbiauti!

Balandžio mėnesį A. Lezgovko pateikė skundus dėl M. Skritulsko elgesio LDB bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ji vardijo, kad KTDB direktorius ne tik atsisako bendradarbiauti, tačiau ir vieno iš pokalbių metu pareiškė, kad „jei mes dar kartą jam skambinsime, tai p. M. Skritulskas inicijuos mums baudžiamąją bylą dėl spaudimo, kaip valstybės tarnautojui!“

Liepos 14 dieną KTDB vadovas gavo LDB pranešimą „Dėl bendradarbiavimo su viešąja įstaiga Draudimo ir rizikos valdymo institutu“. Jame LDB nurodo, kad, vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte išreikštą prašymą, atkreipia vadovo dėmesį, jog nuo liepos pradžios pasikeitus Užimtumo įstatymui, teritorinės darbo biržos nebeturi teisės, įvertinusios padėtį vietos darbo rinkoje, nustatyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prioritetų, remiamų profesijų ir veiklų.

„Atsižvelgiant į tai, Lietuvos darbo birža siūlo apsvarstyti galimybę bendradarbiauti su viešąja įstaiga Draudimo ir rizikos valdymo institutu, siekiant padėti teritorinėje darbo biržoje registruotiems darbo ieškantiems asmenims integruotis į darbo rinką. Apie priemones ir veiksmus, kurių bus imamasi siekiant skatinti minėtą bendradarbiavimą, prašome informuoti Lietuvos darbo biržą“, – rašoma LDB vadovės L. Valalytės rašte.

KTDB vadovas atsakyme pabrėžė, jog atlikta Klaipėdos skyriaus bedarbių individualių užimtumo veiklos planų analizė parodė, kad per 2017 metus nei vienas potencialus profesinio mokymo dalyvis, nurodęs pagrindinį tikslą – įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją ir įsidarbinti, nepageidavo tapti draudimo produktų pardavėju.

„Šioje situacijoje labiau tenkintume profesinio mokymo teikėjo – viešosios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo institutas – poreikius, kuri ne vieną kartą kreipėsi dėl draudimo specialistų darbo mugių organizavimo, primygtinai siūlydama aukščiau minėtą draudimo produktų pardavimo mokymo programą, o ne darbo rinkos ir darbdavių poreikius, todėl manome, kad konkrečiam paslaugos teikėjui išskirtinių sąlygų sudarymas neleistinas“, – nurodoma M. Skritulsko atsakyme.

LDB Komunikacijos skyrius neatsakė į DELFI klausimą, ar ši institucija įžvelgia bendradarbivimo su A. Lezgovko įmone reikalingumą ir dėl kokių priežasčių.

„LDB bendradarbiauja su 77 proc. šalyje veikiančių darbdavių tarpininkavimo įdarbinant srityje. Kiekvienas darbdavys yra svarbus ir reikalingas, nes poreikis darbo jėgai kinta. Jei KTDB direktoriui kyla klausimų, susijusių su darbine veikla, įstaigos darbo organizavimo klausimais, prašome perduoti Jam, kad visi darbiniai klausimai yra sprendžiami, atsakymai randami į susidariusias situacijas įstaigos viduje“, – atsakyme DELFI rašė LDB atstovė spaudai M. Jankauskienė.

Mokymai – pagal maksimalius įkainius

Kaip DELFI teigė KTDB vadovas M. Skritulskas, bendradarbiavimas su A. Lezgovko esantis problemiškas. „A. Lezgovko sistemingai, vos ne kiekvieną savaitę lankydavosi pas mane ir tam tikra prasme net spaudė, kad nukreiptumėme pas ją žmones, nes kitaip ji skųsis ministerijai ir kitiems. Aš net vieną kartą, neapsikentęs, jai pasakiau, kad jūs man, kaip valstybės tarnautojui, darote tam tikrą spaudimą atlikti neteisėtus veiksmus, tai yra, nukreipti mokymui į tas specialybes, kurių šiai dienai rinkai iš tikrųjų nereikia. Tuomet ji pradėjo skųstis ir ministerijai, ir Lietuvos darbo biržai“, – teigė jis.

Pasak M. Skritulsko, jo vadovaujama institucija mano, kad netikslinga biudžeto lėšomis apmokėti už mokslus, kurių paklausa nėra didelė. Pasak jo, A. Lezgovko mokymo programos „Draudimo paslaugų pardavėjo akademija“ kaina už 3-4 savaičių, 136 valandos trukmės mokymus asmeniui siektų 1140 eurų – tai yra maksimalus neformalaus ugdymo įkainis.

BNS nuotr.

„Mes sakėme – prašome susirasti darbdavius, kurie vėliau įdarbintų mokymus baigusius asmenis su tam tikrais įsipareigojimais. Tačiau tokių darbdavių neatsirado. Netgi nelabai turėjome bedarbių, kurie norėtų įgyti šitą specialybę. Kas svarbiausia, mes pagal teisės aktus negalime nukreipti bedarbių mokytis konkrečioje mokymo įstaigoje, nes išskirtinę teisę apsispręsti turi tik jie patys. Mes A. Lezgovko paaiškinome, kad, kaip ir visiems mokymų teikėjams, galime sudaryti galimybę reklamuoti savo paslaugas, pristatyti programą mūsų erdvėse, kaip tai daro darbdaviai. Tačiau mes negalime sudaryti išimtinių privilegijų“, – aiškino jis.

Kaip DELFI sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas, gyvybės bendrovėms svarbu ne tai, iš kur darbuotojas ateis, bet koks jis žmogus ir kiek bus linkęs tinkamai dirbti.

„Kiekviena bendrovė, pasirinkdama darbuotojus, turi skirtingą strategiją. Yra įvairių pritraukimo modelių: ir žmogus gali į bendrovę kreiptis, ir bendrovės skelbia atrankas, ir bendradarbiaujama taip pat su darbo biržomis“, – aiškino jis.

Pasiteiravus A. Bakšinsko, ar draudimo bendrovėms svarbu, kad agentai būtų baigę mokymus, jis sakė, kad strategijos skiriasi, tačiau pagrindinis dėmesys teikiams pačių bendrovių vykdomiems mokymams. „Mūsų pozicija visada būdavo tokia, kad pagrindiniai mokymai vykdomi pačiose gyvybės draudimo bendrovėse, tačiau jeigu bendrovės ar verslo grupės mato poreikį mokymus perkelti tretiesiems asmenims, tas yra visiškai priimtina. Taigi, tai kiekvienos bendrovės individualus reikalas“, – aiškino asociacijos prezidentas.

Verslininkė: bedarbiai – mano tikslinė grupė

Pasiteiravus A. Lezgovko apie KTDB siūlomas bendradarbiavimo galimybes, atsakymas buvo trumpas: „Taip nieko nebus“. „Nes tai yra kitas metodas, kurio man nebuvo suteikta galimybė išbandyti. Gerai, vienas žmogus kreipėsi iš Palangos ir dar iš kažkur. Ir kaip aš galiu surinkti grupę, jeigu man neduoda galimybės žmonėms paaiškinti, kad, gavus kitą kompetenciją, galima labai laimingai ir gerai dirbti?“, – piktinosi ji.

Paklausta, ar, mokydama to pageidaujančius bedarbius, ji negalėtų komplektuoti grupės ir iš Darbo biržoje neregistruotų asmenų, mokymų įstaigos vadovė tvirtino, kad to daryti negalima. „Žmonės, kurie stovi Darbo biržoje, yra mano tikslinė grupė. Aš galiu ištraukti žmones iš situacijos, į kurią jie papuolė. Tai socialiai atsakingas projektas“, – tikino A. Lezgovko.

Ji skeptiškai įvertino ir asociacijos prezidento nuomonę, kad mokymus draudimo agentams rengia pačios bendrovės. „Norite pasakyti, kad vienos ar kitos asociacijos vadovas jums pasakė, kad mokymai nėra reikalingi? Jie yra reikalingi. Jie patys mokymų padaryti negali, kadangi neveikia biržos mechanizmas. Žmogus turi žinoti apie šitą galimybę, čia yra niuansas. Pas mus liko iš tų komunistinių metų mentalitetas, kad draudimas yra blogai. Ir tai yra dar viena kliūtis, kurią aš galiu įveikti, paaiškindama žmonėms, ir aš tai jau darau“, – kalbėjo mokymų organizatorė.

Panaši schema – prieš kelerius metus

Panašioje istorijoje kaip ši, A. Lezgovko figūravo ir 2011 metais. Tuo metu Europos socialinio fondo agentūra, skirsčiusi 66 mln. litų (maždaug 19 mln. eurų) projektams, kurie socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis padėtų integruoti į darbo rinką, neskyrė balų Anykščių bei Alytaus bendruomenių užimtumo centrams, žadėjusiems per trejus metus daugiau kaip 600 neįgaliųjų ir bedarbių moterų sudaryti galimybę įsidarbinti draudimo rinkoje.

Šių projektų partneris buvo A. Lezgovko Draudimo ir rizikos valdymo institutas. Projekto dalyviams būtų buvę siūloma po europinėmis lėšomis finansuotų mokymų dirbti dirbti gyvybės draudimo agentais pagal individualios veiklos sutartis.

„Gyvybės draudime draudimo tarpininku dirba žmogus, išsiėmęs individualiosios veiklos pažymą. Paskui jis pasirašo su draudimo kompanija tarpininkavimo sutartį ir pradeda dirbti pats kaip mažas verslininkas“, – apie idėją žiniasklaidai pasakojo A. Lezgovko.

Tuo metu, motyvuodamas sprendimą nefinansuoti minimų projektų, Europos socialinio fondo agentūros vadovas Povilas Česonis viešai kalbėjo, kad finansavimo reikalavimuose kelta sąlyga įdarbinti 10 proc. tikslinėje grupėje dalyvavusių žmonių, gausiančių darbo sutartis ir socialines garantijas.

„Paraiškoje buvo pateikta, kad įdarbins tarpininkais pagal individualią sutartį. Tai nebuvo numatyta finansavimo sąlygų apraše. Tai nebuvo numatyta mūsų žaidimo taisyklėse“, – tvirtino jis.

Fondui priėmus tokį sprendimą, A. Lezgovko viešai paskelbė neketinanti taikstytis su neteisybe. Anykščių bei Alytaus bendruomenių užimtumo centrai Europos socialinio fondo agentūros vertinimo rezultatus apskundė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet ši skundus atmetė kaip nepagrįstus.

„Teisininkai šiuo metu ruošia teismui ieškinį, nukreiptą prieš ministeriją. Apie chaosą ES lėšų paskirstymo sistemoje mes taip pat linkę pranešti visiems be išimties Europarlamento deputatams, atstovaujantiems Lietuvos interesus, ir informuoti Europos struktūras ir agentūras, atsakingas už ES lėšų skyrimą Lietuvai. Tiesiog sunku suvokti, kad Europos socialinio fondo agentūrai svarbesnis prioritetas yra, pavyzdžiui, valdininkų kelionė į Naująją Zelandiją negu daugiau nei 600 bedarbių moterų ir invalidų likimas“, – tuo metu teigė A. Lezgovoko.

Iš tiesų teismui buvo apskųstas Europos socialinio fondo agentūros sprendimas. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjų skundus pripažino nepagrįstais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close