captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kur dingo trys Lietuvos miestai?

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miestų sąrašas sutrumpėjo nuo 105 iki 102. Miestais nebesivadina Juodupė, Tyruliai ir Kulautuva.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miestų sąrašas sutrumpėjo nuo 105 iki 102. Miestais nebesivadina Juodupė, Tyruliai ir Kulautuva.

„Manau, viena iš priežasčių, kodėl pasikeitė Juodupės statusas, mažesni žemės mokesčiai, kad žmonėms reikėtų mažiau mokėti, – sako Juodupės seniūnas Valdas Adomonis. – Bet gyventojų pas mus mažėja, kaip ir visur, nes anksčiau čia buvo audinių fabrikas „Nemunas“, buvo darbo vietų. Nors vyko privatizacija, naujų verslų mąstai jau ne tokie. Jei „Nemune“ geriausiais laikais dirbo 1,5 tūkst. žmonių, tai dabar naujoje įmonėje vos 100 žmonių tebedirba.”

2011 m. duomenimis, iš viso Juodupėje gyveno 1,769 tūkst. žmonių, o 2002 m., kai Juodupė neteko miesto statuso, joje gyveno 2,014 tūkst. žmonių. Rokiškio rajone tai viena didžiausių gyvenviečių.

„Tuo metu buvo renovuojami valymo įrenginiai, o finansuoti darbus Europos Sąjunga (ES) galėjo tiktai kaimo vietovėje, – kodėl buvo atsisakyta miesto statuso paaiškina buvusi Juodupės seniūnė, dabar pensininkė Liucija Bliūdžiuvienė. – Žmonės laimėjo ir tuo, kad moka mažesnius žemės mokesčius, o daugiau niekas nepasikeitė, tai yra miestelis, kuris priskirtas kaimų kategorijai. Miestai yra miestai, o miesteliai ir kaimai yra kaimų kategorijoje.“

Pasak L. Bliūdžiuvienės, pasikeitus Juodupės statusui gyvenvietės švietimo arba sveikatos apsaugos sritys nenukentėjo.

„Manau, statusas buvo pakeistas dėl žemės susigrąžinimo proceso, nes tuomet prasidėjo žemės grąžinimo procesas, miesto teritorijose tvarkos buvo sudėtingesnės, o kaimiškose vietovėse – paprastesnės“, – dėsto Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Ji sako, jog pasikeistus Kulautuvos statusui gyventojai nepatogumų nepatyrė, nes dažniausiai ir ES projektai orientuojami į kaimiškas vietoves.

„Mes galėjome rašyti projektus, kurių negalėjo rašyti miestai, pavyzdžiui, Garliava negalėjo daug kur paraiškų teikti, nes nebuvo kaimiška teritorija. Mes per Kaimo plėtros programą, per vietos plėtros grupes darėme ir krepšinio aikštelę, ir vaikų žaidimo aikštelę įsirengėme kaip kaimiška bendruomenė“, – prisimena D. Šiušienė.

2011 m. duomenimis, Kulautuvoje gyveno 1,425 tūkst. gyventojų, o 2003 m., kai gyvenvietė atsisakė miesto statuso, jų buvo 1,386 tūkst.

„Priežastys buvo paprastos, tuo metu buvo kalbama apie truputį pigesnę elektrą kaimui, kas vėliau pasirodė muilo burbulu. Kitą vertus, kaip įsivaizduoti miestą su 400 gyventojų, ar tai miestas? Mes neatitikome to statuso, nebeliko ligoninės ir vidurinė mokykla tapo pagrindine. Aišku, ir miestuose būna pagrindinių mokyklų, bet šiuo metu turime apie 350 gyventojų, tai koks čia miestas“, – pasakoja Tyrulių seniūnas Rimantas Liukumas.

Pasak jo, pasikeitus statusui, gyventojams sąlygos Tyruliuose nesuprastėjo.

„Manau, ir pagal kaimo plėtros programas mes turėjome daugiau naudos negu miestiečiai, pagal į miestus orientuotas programas“, – dėsto seniūnas.

Anot jo, iš mažesnių žemės mokesčių Tyruliai naudos neturėjo, nes miesto plėtrai buvo palikta valstybinė žemė, tačiau gyvenvietei pakeitus statusą, ji tapo žemės ūkio paskirties žeme, kuria dabar naudojasi ją išsinuomoję ar įsigiję ūkininkai. Anksčiau šia žeme ūkininkai negalėjo naudotis.

2011 m. duomenimis, Tyruliuose gyveno 275 gyventojai, o 2003 m., kai miestas tapo miesteliu, jų buvo 415.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...