captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis giria pažangą santykiuose su Lenkija

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva ir Lenkija pamažu žengia į naują geresnių santykių etapą, ir teigia turįs vilties, kad Lietuvos politikai išspręs daug diskusijų keliantį klausimą dėl Lietuvos lenkų asmenvardžių rašybos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Su Lenkijos lietuviais antradienį Punske susitikęs premjeras Lenkiją pavadino strategine Lietuvos partnere karinio ir energetinio saugumo, ekonomikos srityse, ir pabrėžė, kad nesutarimai naudingi tik Rusijai.

Paskutinį dešimtmetį Vilniaus ir Varšuvos ryšius temdė ginčai dėl tautinių mažumų padėties bei Lenkijos investicijų į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, bet S. Skvernelis sako, kad jo vyriausybė ėmėsi spręsti problemas.

„Kryptingas darbas mažai matomas, jis reikalauja nelengvų sprendimų, kurie buvo dešimtmečiais nesprendžiami. Mes kryptingai judame. Turime padaryti, kad santykiai tarp mūsų valstybių būtų kitame lygyje. Iš to, kas temdo mūsų santykius, naudą gauna kita valstybė, kuri ribojasi su Lietuva ir Lenkija“, – BNS telefonu iš Punsko sakė premjeras.

Energetika ir ginkluotė

Vienas iš ilgiausiai trukusių ginčų buvo išspręstas birželio pabaigoje, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo grupė „Orlen Lietuva“, valdanti gamyklą Mažeikiuose.

Susitarimu nutraukti teisminiai ginčai, kitos jo detalės yra konfidencialios, bet S. Skvernelis tikino, kad ši sutartis naudinga abiem pusėms.

Lenkijos „PKN Orlen“ tuometinę „Mažeikių naftos“ gamyklą įsigijo 2006 metais. Vėliau įmonė susidūrė su sunkumais, imta viešai svarstyti apie jos uždarymą ar pardavimą Rusijos bendrovėms, lietuviai ir lenkai dėl problemų kaltino vieni kitus.

Išsprendus šį ginčą, Lenkija pastaruoju metu ėmė rodyti palankumą Lietuvos pozicijai sinchronizuotis su Vakarų tinklais ir blokuoti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės.

Anot S. Skvernelio, Lietuva pasiryžusi per jungtį su Lenkija elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa net ir nesulaukusi kitų Baltijos šalių paramos. Estija tam kol kas nepritaria ir reikalauja antros jungties, Latvija tvirtos pozicijos neišsako.

Ministro pirmininko teigimu, tolesnis derybų vilkinimas padidintų Baltijos šalių energetinės izoliacijos grėsmę, nes Rusija, reaguodama į Baltijos šalių viešai deklaruojamus tikslus, imasi stiprinti savo pajėgumus, kad nebūtų energetiškai atkirsti jos regionai.

„Realiausias kelias (sinchronizuotis) per Lenkiją. Tik klausimas, kiek be Lietuvos projekte dalyvaus kitų Baltijos šalių. Jei diskutuosime dešimtmečiais, tai galime likti energetine sala. Lenkija čia yra esminis ir strateginis partneris“, – BNS sakė premjeras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad Lietuvai taip pat kritiškai svarbi Lenkijos parama gynybos srityje, svarstoma apie galimybę, jog Lietuvos oro erdvės skydu taptų Lenkijoje numatomos dislokuoti priešraktinės gynybos sistemos „Patriot“.

S. Skvernelis tokių diskusijų konkrečiai nekomentavo, tik apsiribojo teiginiu, jog šiuo klausimu „labai svarbi partnerystė NATO rėmuose“.

Tautinės mažumos

Visgi dauguma diplomatų sako, kad esminio proveržio, pokyčių retorikoje ir aukščiausio lygio susitikimų tikėtis sunku, kol nebus išspręsti tautinių mažumų klausimai.

Lenkijos pareigūnai įvairiuose lygiuose ragina Lietuvos valdžią rūpintis lenkiškų mokyklų išsaugojimu ir galiausiai įteisinti originalią pavardžių rašybą pagal lenkų kalbos taisykles asmens dokumentuose.

S. Skvernelis pasisako už tai, kad Lietuvos lenkams būtų leidžiama paso pirmajame puslapyje rašyti pavardes pagal lenkų kalbos taisykles, naudojant raidę w. Jis neslepia, kad toks sprendimas leistų iš esmės pagerinti Vilniaus ir Varšuvos santykius.

„Mūsų pozicija – pirmame puslapyje trys lotyniškos abėcėlės raidės (w,x, q), kurios garantuotų autentiškų asmenvardžių rašymą mūsų piliečiams, sudariusiems mišrias santuokas, ir lenkų tautinės mažumos atstovams“, – sakė premjeras.

„Jeigu galvojame apie valstybės geopolitinę ateitį, turime peržengti savo mitus, dogmas, nevisavertiškumo kompleksus. O kaip pavyks – matysim“, – teigė jis.

Visgi kol kas kyla daug klausimų, ar premjero pozicija sulauks paramos Seime ir Prezidentūroje. Parlamente kol kas daugiau paramos turi projektas, pagal kurį w, x ir q pagrindiniame įraše būtų leidžiamas trimis atvejais: perėmus užsieniečio sutuoktinio pavardę, mišriose šeimose gimusiems vaikams ir Lietuvos pilietybę priėmusiems užsieniečiams.

Pagal šį siūlymą, remiantis protėvių pavarde, įrašas lenkiškais rašmenimis galėtų būti rašomas tik papildomame paso puslapyje. Tokio siūlymo iniciatoriai sako, kad būtent šiuos tris variantus kaip galimas išimtis yra nurodžiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, į kurios nuomonę atsižvelgti įpareigoja konstitucinė doktrina. Kritikai sako, kad tai diskriminuotų Lietuvos lenkus, nes tokiu atveju pavardę Mickiewicz galėtų turėti už Lenkijos piliečio ištekėjusi lietuvė, bet senelę tokia pavarde turėjusi Lietuvos lenkė pase turėtų ir toliau rašyti Mickevič.

Lūkesčių iš Lenkijos valdžios turi ir Lenkijos lietuviai. Susitikę su premjeru jie išsakė rūpesčius, kad vietos mokyklose trūksta lietuviškų vadovėlių, nerimą kelia siūlymai, galintys apriboti Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymą bei Lietuvos teikiamą paramą.

Ginčai su Briuseliu

Aptarti dvišalius santykius kitą savaitę atvyks į Vilnių atvyks Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius Krzysztof Szczerski. S. Skvernelio oficialus vizitas į Varšuvą numatomas rugsėjo mėnesį.

Lenkijos santykiai su Lietuva paskutiniu metu tapo diskusijų objektu ir Lenkijos vidaus politikoje. Praeitą savaitę Lenkijos žiniasklaidoje buvo paviešinti slapta įrašyti pokalbiai, kuriuose tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą „paauklėti lietuvius“ ir nepagarbiai atsiliepė apie Lietuvą.

Dabartiniai valdantieji iš „Įstatymo ir teisingumo“ partijos pareiškė, jog šie pokalbiai atskleidžia nevykusią jų oponentų iš „Piliečių platformos“ politiką, ir pabrėžė, kad dabartinė valdžia su Lietuva sutaria geriau.

Visgi kai kurie stebėtojai ragina neturėtų per didelių iliuzijų, kad nacionalizmu garsėjanti Lenkijos valdžia taps labai palanki Lietuvai. Jų argumentus sustiprino Lenkijos pareigūnų svarstymai lenkiškuose pasuose naudoti Vilniaus Aušros vartų atvaizdus bei išaugusi kritika Vokietijai bei Ukrainai dėl istorinių skriaudų.

Gerokai skiriasi ir abiejų šalių vizijos dėl ES ateities. Jaroslawo Kacyznskio partija daug griežčiau kritikuoja Vokietijos ir Briuselio pareigūnų veiksmus ir atsisako priimti pabėgėlius pagal ES programą. Lietuva labiau pabrėžia ES solidarumo svarbą ir užmezgė itin glaudžius santykius su Vokietija, o Europos Komisijos ir Lenkijos ginčuose stengiasi laikytis neutraliai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...