captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos katalikai švenčia Žolinę

Lietuvos katalikai antradienį švenčia Žolinę, kitaip dar vadinamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės.

Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos.

Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, jos karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.

Dėmesys palaimintajam Matulioniui

Daug tikinčiųjų per Žolinę atvyksta į Pivašiūnuose esančią bažnyčią, garsėjančią Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu. Žolinės atlaidai čia tęsiasi aštuonias dienas.

Pernai per šventę šis paveikslas buvo atiduotas restauruoti, todėl keliasdešimt tūkstančių į Pivašiūnus atvykusių žmonių galėjo pamatyti tik jo kopiją.

„Naujomis spalvomis nušvitęs restauruotas paveikslas jau sugrįžo į Pivašiūnų šventovę. Mes džiaugiamės, kad ne tik mūsų bažnyčia po remonto pasipuošė, bet ir naujai restauruotas paveikslas pas mus atvyko“, - BNS sakė Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas monsinjoras Vincas Baublys.

Per dailėtyrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad minėtas paveikslas maždaug septynioliktojo amžiaus viduryje buvo nutapytas Lietuvos dailininko, tačiau jo kilmė išlieka apipinta legendomis.

Pasak V. Baublio, pagrindinis dėmesys per šiemet vykstančius Žolinės atlaidus bus skiriamas padėkai arkivyskupui ir kankiniui Teofiliui Matulioniui. Popiežius Pranciškus šią vasarą paskelbė sovietų kalintą T. Matulionį palaimintuoju.

Žolinės atlaidų išvakarėse į Pivašiūnus buvo atvežtos arkivyskupo relikvijos.

„Teofiliaus Matulionio paskelbimas palaimintuoju yra labai didelė dovana tiek tikinčiųjų bendruomenei, tiek visai lietuvių tautai“, – sakė klebonas V. Baublys.

Iššūkis pasistatyti automobilį

Nors į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose atvyksta daug pėsčiomis keliaujančių piligrimų, daugelis žmonių čia atvažiuoja automobiliais. Tai kasmet kelia galvos skausmą vos 300 gyventojų turintį kaimelį prižiūrinčiai seniūnijai. Vienas pagrindinių iššūkių jai yra sukurti parkavimo vietas.

Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė pasakojo, kad pačiame kaime yra vos keletas didesnių automobilių stovėjimo aikštelių. Per kiekvienas Žolines vietiniai gyventojai užleidžia automobiliams savo pievas ar ganyklas.

„Žmonės tikrai geranoriškai leidžia statyti mašinas pas save“, – sakė seniūnė.

Ji teigė, kad kiekvienais metais auga Pivašiūnuose dirbančių prekybininkų skaičius. Daugiausiai per Žolinę čia prekiauja namudininkai, gaminantys medžio dirbinius, papuošalus, religine atributiką, kosmetiką.

Dideli renginiai Žolinei paminėti antradienį vyks ir Krekenavoje, Pažaislyje, Rumšiškėse bei kituose miestuose.

Sinoptikai teigia, kad antradienis Lietuvoje bus šiltas, šalyje tikriausiai nelis.

Žolinė Lietuvoje yra nedarbo diena nuo 2000 metų, kai parlamentas šią dieną įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.  

15 įdomių faktų apie Žolinę:

1. Tikėtina, kad žodį „Žolinė“ jūs kirčiuojate ne taip, kaip reikėtų. Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, šventės pavadinimą galima kirčiuoti dvejopai, bet pirmenybė yra teikiama kirčiavimui kirtį dedant ant „i“: Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę ir taip toliau. Tiesa, kirčiavimas dedant kirtį ant „o“ irgi nelaikomas klaida;

2. Oficialus šventės pavadinimas yra Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Nors kartais ši šventė pagal analogiją su Kalėdomis, Joninėmis ir t. t. šnekamojoje kalboje vadinama Žolinėmis, taisyklingas šventės pavadinimas yra vienaskaitinis;

3. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, Žolinė – tai diena, kuomet tradiciškai buvo švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkota už naują derlių. Šios šventės šaknys slypi gilioje senovėje;

4. G. Kadžytės teigimu, skinti žolynai apskritai labai svarbūs lietuvių tradicinei kultūrai, o per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės savo sandara simbolizuoja gyvenimo, pasaulio pilnatvę. „Kas Žolinės dieną neturės žolynų puokštės, tam velnias į delną savo uodegą įbruks“, – sako tautosakos tekstas;

5. Anksčiau į bažnyčią veždavo šventinti ne tik puokštes, bet ir naujo derliaus grūdus, daržoves, vaisius. Dalį pašventintų gėrybių ūkininkai palikdavo senelių ir ligonių globos namams;

6. Be to, per Žolinę ūkininkai ruošdavo vaišes, žmonės lankydavosi svečiuose vieni pas kitus. Buvo manoma, kad jei Žolinę praleisi vienas, gyvenimas bus skurdus;

7. Pasak day.lt, Žolinės dieną anksčiau taip pat buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo;

8. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė buvo sutapatinta su krikščioniška švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena, minima visame krikščioniškame pasaulyje. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija pateko į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė dogma, tačiau Marijos garbinimo šventės egzistavo nuo V amžiaus;

9. Sovietmečiu bandyta naikinti Žolinės tradicijas, keičiant šią šventę kitomis vasaros pabaigtuvių, derliaus šventėmis. Vis dėlto rugpjūčio 15 d. daug tikinčiųjų eidavo į bažnyčias, kad žolynai būtų pašventinti;

10. Pivašiūnuose – kaime Alytaus rajone – kasmet vyksta didžiausi Žolinės atlaidai Lietuvoje. Jie pritraukia tūkstančius tikinčiųjų. Atlaidai vyksta aštuonias dienas, kasdien meldžiamasi vis kita intencija – už jaunimą, už ligonius ir apleistuosius, už mokytojus ir mokinius ir t. t.;

11. Taip pat Žolinė yra viena svarbiausių Punsko krašte Lenkijoje gyvenančių lietuvių švenčių. Žolinės metu vyksta ir Punsko dienos;

12. Tą pačią dieną, kai Lietuvoje švenčiama Žolinė, Latvijoje pagerbiama Pasaulio Motina Mara. O slavų kraštuose švenčiamas Uspenije Materi Božijei – Dievo Motinos užmigimas. Pietrytiniuose Lietuvos kraštuose dar randama pakitusi šio įvardinimo tarminė forma: Ašpažia;

13. Nedarbo diena Žolinė tapo 2000 m., daugiausia konservatorių ir krikščionių demokratų iniciatyva. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo;

14. „Kažkada svarstant buvo kalbama, kad Lietuvai gali būti šiokių tokių ekonominių nuostolių. Manau, kad ekonominių nuostolių nevertėtų skaičiuoti vien todėl, kad kai kuriais metais šventinės dienos pasitaiko per darbo dienas, o kai kuriais per išeigines dienas. Štai iš šių 9 švenčių, kurios iš viso sudaro 11 dienų (primenu, kai kurios iš jų – dvi dienas), šiemet tiktai 7 darbo dienos pavirs šventinėmis, kitais metais – 8 darbo dienos, dar kitais metais gali būti iki 6 darbo dienų, todėl čia nebus lemiamas veiksnys“, – prieš priimant įstatymą kalbėjo Seimo narys konservatorius Saulius Kubiliūnas;

15. Kai kuriose Dzūkijos vietose Žolinė vis dar yra išlaikiusi kitą, senąjį pavadinimą – Kopūstinė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close