captcha

Jūsų klausimas priimtas

KGB archyvas leis susipažinti su Lietuvos disidentų veikla

Artėjant Juodojo kaspino dienai, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“. Archyvo KGB dokumentų skaitykloje Vilniuje jau galima patyrinėti ir šį dokumentą, ir sovietų okupuotų Baltijos šalių disidentų pasirašytą memorandumą, ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas.
DELFI.lt nuotr.
DELFI.lt nuotr.

„Moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir 45 pabaltijiečių pasirašytas memorandumas išliko Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko ir Algirdo Statkevičiaus KGB bylose. A. Terlecko vadovauta Lietuvos laisvės lyga buvo viena pirmųjų organizacijų, pradėjusi viešai skelbti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir Vokietijos protokolus dėl Baltijos valstybių pasidalijimo.

„Kitais metais mes minėsime Lietuvos laisvės lygos įsteigimo 40-metį. Lietuvos laisvės lyga buvo pati radikaliausia neginkluota antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Jos įkūrėjas yra Laisvės premijos laureatas A.Terleckas. Ši organizacija yra mums reikšminga, svarbi tuo, kad ji kėlė viešai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą, reikalavo paskelbti Molotovo ir Ribentropo 1939-ųjų metų slaptuosius susitarimus ir panaikinti jų padarinius Lietuvai“, – sakė Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunistų partijos dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.

Artėjant sovietų ir nacių suokalbio 40-mečiui, 1979-aisiais, Lietuvos laisvės lygos aktyvistai išplatino 80-ies mašinraščio puslapių „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir „Baltijos chartija“ kartais vadinamą 45 pabaltijiečių memorandumą, pasirašytą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos disidentų, tarp kurių buvo ir pats Andrejus Sacharovas.

Jungtinės Tautos ir tarptautinė bendruomenė buvo raginamos išlaisvinti pavergtas Baltijos tautas, paskelbti Molotovo–Ribentropo paktą niekiniu ir likviduoti jo padarinius – išvesti iš Baltijos valstybių okupacinę kariuomenę.

„Šis moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei gal yra mažiau žinomas. Pirmiausia galbūt todėl, kad jis yra labai platus dokumentas, ne vieno lapo, ne dviejų lapų, jis buvo paskelbtas antisovietinėje nelegalioje spaudoje. Jis buvo orientuotas į Sovietų Sąjungos vyriausybę ir galbūt plačiau užsienyje jis nepasklido. Bet savo reikšme jis be abejo nenusileidžia 45 pabaltijiečių memorandumui“, – teigė N. Maslauskienė.

Remdamasis memorandumo argumentais, Europos Parlamentas 1983-iųjų sausio 13-osios dienos rezoliucijoje pasmerkė Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją bei paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti jų teisę į laisvą apsisprendimą.

Patyrinėti „Moralinį ultimatumą“, 45 pabaltijiečių memorandumą ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas visuomenė gali Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje ir internete.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...