captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neteisėti atleidimai – nuostoliai valstybei

Pertvarkant Karo prievolės administravimo tarnybą prieš kelerius metus buvo atleista per 40 karių. Dalis atleistųjų per teismus bando grįžti į tarnybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jau sugrąžintiems karininkams Krašto apsaugos ministerija turės sumokėti šimtatūkstantines kompensacijas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pertvarkant Karo prievolės administravimo tarnybą prieš kelerius metus buvo atleista per 40 karių. Dalis atleistųjų per teismus bando grįžti į tarnybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jau sugrąžintiems karininkams Krašto apsaugos ministerija turės sumokėti šimtatūkstantines kompensacijas.

Vienas iš 10-ies karininkų, siekusių per teismus sugrįžti į tarnybą – vyr. leitenantas Vaidas Murauskis. Jis netrukus vėl užsivilks uniformą. Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad mažinant etatus iš Karo prievolės administravimo tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo pareigų prieš trejus metus jis atleistas neteisėtai ir turi būti grąžintas į tarnybą.

Krašto apsaugos ministerija privalės atlyginti už priverstines pravaikštas ir sumokėti per 100 tūkst. litų.

„Mano kvalifikacija už kai kurių karininkų buvo aukštesnė, todėl atranka sukėlė abejonių – kreipiausi į teismą. [Pastarieji keleri metai] sugadino mano karjeros tęstinumą – būčiau jau kapitonas“, – tikina sugrąžintasis į tarnybą vyr. ltn. V. Murauskis.

To paties teismo sprendimu anksčiau į tarnybą grąžintai kapitonei Jūratei Valiukevičienei jau išmokėta kompensacija už priverstinę pravaikštą.

„Esminis pažeidimas buvo tas, kad į esamas pareigas tarnavę ir išmesti karininkai net nebuvo siūlyti, o Karo akademijos absolventai, kurie net negalėjo būti siūlomi, buvo priimti į tas pareigas. Iš viso tokių atvejų buvo 19“, – komentuoja Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas.

„Labai apgailestauju, kad dalis žmonių buvo atleisti nepagrįstai, pažeidžiant nustatytą tvarką, ir dabar grąžinti į tarnybą. O mums reikia išmokėti šimtatūkstantines sumas. Pažiūrėsime, ar viskas buvo padaryta, kaip reikėjo, atliksime tarnybinį patikrinimą dėl atleidimo proceso. Išsiaiškinsime, kas kalti dėl neteisėtų atleidimų sprendimų ir kurie galėtų kompensuoti dalį biudžeto praradimo dėl tų sprendimų priėmimo“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tai tik keli atvejai, kai dėl neteisėtų atleidimų iš valstybės biudžeto tenka mokėti už priverstines pravaikštas. Valstybės piniginę ypač patuštino buvusių socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų bei žemės ūkio ministrų sprendimais atleistų, o vėliau teismų sugrąžintų į darbą asmenų šimtatūkstantinės kompensacijos.

„Turi atlyginti tas asmuo, kuris savo nežinojimu, savo veiksmais padarė žalą valstybei. Jei tu nepasirengęs tarnauti valstybei, neik į tas pareigas. Reikia sugriežtinti ir padaryti asmeninę atsakomybę – priėmei sprendimą, būk malonus ir atsakyk už ją. Čia reikėtų keisti įstatymus. Ir ne vieną, ir ne kelis“, – griežtai pasisakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.

Beje, tam tikra galimybė reikalauti iš valdininko, padariusio žalą valstybei, atlyginti nuostolius numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Tačiau kol kas sugrąžintiems į darbą ar tarnybą asmenims kompensacijas moka ne neteisėtus sprendimus priėmę jų darbdaviai, o mokesčių mokėtojai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...