captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje viešintis M. Rutte: saugumo situacija regione lieka prasta

Lietuvoje viešintis Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė nematantis ženklų, kad saugumo situacija regione gerėtų.
R. Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.
R. Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.

Būtent todėl NATO turi toliau vykdyti įsipareigojimus rytinėms Aljanso narėms, besibaiminančioms Rusijos veiksmų Ukrainoje, kalbėjo ministras pirmininkas, penktadienį Rukloje susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

„Manau, kad tai, ką mes čia darome, turi ypatingą reikšmę. Nėra ženklų, kad pablogėjusi saugumo situacija rytiniame ir pietiniame Europos flanguose gerėtų, todėl mes turime toliau įgyvendinti mūsų įsipareigojimus“, – per bendrą spaudos konferenciją su šalies vadove sakė M. Rutte.

Jis teigė, kad Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Maskvos užsienio politika „pastaraisiais metais tapo vis labiau ir labiau agresyvi“.

Tais pačiais metais virš Ukrainos numušus keleivinį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusį orlaivį, žuvo beveik 300 juo keliavusių žmonių, dauguma jų buvo olandai.

Reaguodama į Rusijos veiksmus, NATO šiemet kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo po tarptautinį batalioną. Vokietijos vadovaujamame vienete Lietuvoje tarnauja apie 250 olandų karių.

Lietuvos prezidentė sakė, kad sąjungininkų buvimas čia rodo, jog „NATO supranta grėsmes, supranta savo atsakomybę“.

„Tai gera galimybė ne tik sustiprinti bendradarbiavimą (...) ir kartu treniruotis, bet taip pat simboliškai parodyti mūsų laikyseną, kad mes esame vieningi, mes esame stiprūs ir mes neleisime niekam čia užeiti“, – teigė D. Grybauskaitė.

Nerimas dėl „Zapad“

Nyderlandų premjeras Lietuvoje lankėsi likus mažiau nei mėnesiui iki šalies pašonėje Rusijos ir Baltarusijos organizuojamų pratybų „Zapad“.

Nors pratybų organizatoriai deklaruoja, kad mokymuose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, Lietuvos pareigūnai sako, kad „Zapad“ treniruosis iki 100 tūkst. karių.

„Šios pratybos turi didžiulį poveikį dėl savo dydžio. Jos bus labai didelės, labai milžiniškos, – sakė M. Rutte. – Tai tik pabrėžia NATO buvimo čia ir pagalbos Lietuvos partneriams būtinybę.“

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad rugsėjį vyksiantys mokymai yra agresyvūs ir nukreipti prieš Vakarus.

„Pratybų pavadinimas yra „Zapad 2017“, išvertus iš rusų kalbos tai reiškia „Vakarai“. Taigi, šios pratybos yra nukreiptos būtent prieš Vakarus“, – sakė prezidentė.

Ji pridūrė, kad pakvietus Baltarusijai Lietuva išsiųs savo pareigūnus stebėti vyksiančių mokymų.

Šių pratybų metu Rusijai atgrasyti Baltijos šalyse turėtų būti dislokuota Jungtinių Valstijų karių batalionas. Be to, rugsėjį vadovavimą NATO oro policijos misijai perimsiantys amerikiečiai į Šiaulius planuoja atsigabenti aštuonis naikintuvus „F-15“, vietoje įprastų keturių.

JAV Baltijos jūroje taip pat turėtų dislokuoti kelis karinius laivus.

„Mes rengiamės atgrasyti, esame atsargūs ir atidūs“, – teigė D. Grybauskaitė.

Nyderlandų premjeras pabrėžė, kad nepaisant pablogėjusių santykių su Rusija, NATO turi tęsti dialogą su Maskva, kad būtų išvengta „eskalacijos ir nesusipratimų“.

„Nyderlandai nori, kad NATO santykiai su Rusija būtų paremti patikimu atgrasymu ir dialogu“, – sakė M. Rutte.

JAV sankcijos: bausmė ar galimybė?

Lietuvos ir Nyderlandų lyderiai penktadienį išsakė kiek skirtingas pozicijas dėl naujų Jungtinių Valstijų sankcijų Rusijai.

Patvirtintos priemonės numato sankcijas įmonėms, kurios dirba su Rusijos eksporto dujotiekiais. Jos paskelbtos siekiant nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir Ukrainos Krymo regiono aneksiją.

Europos Komisija anksčiau reiškė nerimą, kad naujos sankcijos gali pakenkti Europos Sąjungos šalyse esančių įmonių kartu su Rusija vystomiems energetikos projektams, tarp jų yra dujotiekis „Nord Stream 2“.

Nyderlandų premjeras sakė, kad šalies pareigūnai dar vertina, kaip sankcijos veiks, tačiau pabrėžė būtinybę JAV ir Europai koordinuoti veiksmus Maskvos atžvilgiu.

„Norėčiau pabrėžti koordinuotų sankcijų svarbą, kad užtikrintumėme, jog dirbame sąjungoje“, – teigė M. Rutte.

Nyderlandų kompanija „Gasunie“ turi 9 proc. „Nord Stream“ vystančios bendrovės akcijų.

Tuo metu Lietuvos prezidentė dar kartą pabrėžė remianti naujas JAV sankcijas. Ji teigė, kad Europa jas galėtų išnaudoti didindama savo energetinę nepriklausomybę.

„Tai galimybė Europai diversifikuoti savo priklausomybę nuo energijos išteklių ir nebūtų priklausomai nuo Rusijos dujų vamzdžio“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...