captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: reikia spręsti klausimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, o ne kurti naujadarus

Premjeras Saulius Skvernelis skeptiškai vertina Seime registruotą iniciatyvą steigti Lietuvio paso institutą, anot jo, problemą reikia spręsti iš esmės ir pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Aš manau, išspręskime klausimą, kuris susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu, ir nereikės galvoti kažkokių naujadarų“, – antradienį žurnalistams vyriausybėje Seime registruotą projektą komentavo vyriausybės vadovas.

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų pilietybės alternatyva.

Pagal pataisas, Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises, išskyrus kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti.

„Galbūt kažkam, kas sąmoningi atsisakė ar buvo priverstas rinktis kitą pilietybę, tokios kortos turėjimas ką nors ir duotų, bet iš esmės ne kortos, ne dokumento turėjimas lemia, ar tas žmogus dar jaučia ryšį su tėvyne, ar ne. O šiaip problemą reikia spręsti iš esmės – sugebėkime padėti toje dešimtmečio istorijoje tašką dėl dvigubos pilietybės turėjimo“, – siūlymą įvertino S. Skvernelis.

Pagal projektą, Lietuvio pasą turintiems žmonėms būtų numatyta teisė supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti. Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.

BNS nuotr.


Siūlomas projektas numato, kad Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais būtų laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.

Į šį dokumentą galėtų pretenduoti ir vaikai bei vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Šią iniciatyvą Seime registravo „valstiečių“ seniūnas Ramūnas Karbauskis bei šios frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Arūnas Gumuliauskas, Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis bei šios frakcijos atstovas Juozas Bernatonis.

Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.

Siūlomo įstatymo aiškinamajame rašte parlamentarai tvirtina, kad „Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią“.

Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, sąrašą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...