captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiemet Lietuvoje – jau trys stabligės atvejai

Šiemet Lietuvoje registruoti trys susirgimo stablige atvejai, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip rašoma pranešime, susirgo dvi moterys ir vyras. Susirgusiųjų amžius – nuo 60 metų. Visi susirgusieji buvo hospitalizuoti. Stabligės sukėlėjas į žmonių organizmą pateko per įvairaus pobūdžio žaizdas odoje - vaikštant basomis po šiltnamį, susižeidus koją surūdijusia vinimi, susižeidus benzininiu pjūklu.

Ligos atvejai užregistruoti Kauno (1 atv.) ir Vilniaus (2 atv.) administracinėse teritorijose. Visi susirgusieji asmenys nuo infekcijos nebuvo pasiskiepiję.  Pernai šia liga mūsų šalyje susirgo du žmonės, iš kurių vienas nuo šios ligos mirė.

Per pastarąjį dešimtmetį (2005–2015) Lietuvoje registruota 20 stabligės atvejų, iš jų 7 mirtini.

Stabligė – infekcinė liga, kurios sukėlėjas yra bakterija Clostridium tetani, kuriai daugintis nereikia deguonies,  o jos sporos, dėl atsparumo aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui), gali ilgai (nuo kelių mėnesių iki kelerių metų) išlikti gyvybingos aplinkoje.

Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jų yra įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjai sporų pavidalu su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame gali išbūti gyvybingos ilgą laiką. Į žmogaus organizmą dažniausiai patenka per pažeistą odą (žaizdas odoje). Stabligės sporos, patekusios į žaizdą, anaerobinėmis sąlygomis, virsta vegetacinėmis formomis, kurios gamina egzotoksiną, kuris pažeidžia nervinio audinio ląsteles ir sukelia skersaruožių raumenų spazmus.

Kuo daugiau stabligės sukėlėjų patenka į organizmą, tuo trumpesnis laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo. Inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka 7 - 10 dienų. Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia. Pirmieji ligos požymiai yra trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, skersaruožių raumenų spazmai per 1-2 dienas gali išplisti po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Taip pat gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis.

Mirštamumas nuo stabligės tarp hospitalizuotų pacientų svyruoja nuo 20 iki 70 proc. Didesnę riziką susirgti stablige turi niekada nevakcinuoti nuo stabligės asmenys ir asmenys, kurie buvo skiepyti, tačiau po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 5–10 metų. Taip pat didesnę riziką užsikrėsti stablige turi žemės ūkyje dirbantys asmenys, vyresni žmonės bei švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.

Stablige dažniau sergama pavasarį ir vasarą, kuomet intensyviausiai kontaktuojama su dirvožemiu. Ypač pavojinga užteršti žaizdą sodo, daržo, ganyklų žeme.  

Vienintelė efektyvi stabligės prevencijos priemonė – skiepai. Vakcina yra veiksminga ir gali būti skiriama bet kokio amžiaus žmonėms bei asmenims su imuninės sistemos sutrikimais, o būtinais atvejais ir nėščioms moterims.

Lietuvoje pagal vaikų skiepų kalendorių nuo stabligės skiepijami dvejų, ketverių ir šešerių  mėnesių kūdikiai. Sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 m. ir 15–16 m. vaikams. Suaugusiems asmenims skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų, kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės bet ir nuo difterijos. ULAC medikai rekomenduoja visiems, kurie dažnai kontaktuoja su dirvožemiu, pasiskiepyti. Dėl skiepų  rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...