captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vidaus reikalų ministerija inicijuoja valstybės tarnybos pertvarką

Valstybės tarnautojų bus mažiau, jų alga galės būti laisviau parinkta darbdavio, šiek tiek mažės priedai, tarnautojų atranka bus centralizuota, jie gaus daugiau poilsio dienų ir premijų už gerą darbą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Taip valstybės tarnybą įsivaizduoja jos pertvarką inicijavusi Vidaus reikalų ministerija. Pakeitimus dar turės svarstyti vyriausybė ir Seimas.

Šiuo metu valstybės tarnybos santykiai reglamentuojami pagal prieš 15 metų patvirtintą tvarką. Ministerija teigia, kad per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų, kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo.

„Dabar matome, kad valstybės tarnyba yra nepagrįstai išplėsta, apmokėjimas už darbą iki galo neaiškus, grindžiamas priedais, o atsakomybė už priimtus sprendimus – neaiški“, – pranešime spaudai sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Daugiau laisvės paskirti algą

Vidaus reikalų ministerija siūlo atskiroms valstybės tarnautojų pareigybių grupėms nustatyti galimų algų intervalą: darbdavys galėtų rinktis iš šešių algos variantų.

„Projekte pareiginės algos koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, todėl į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė taikyti vieną iš projekte nurodytų pareiginės algos koeficientų, atsižvelgiant į tarnautojo darbo kokybę“, – teigia ministerija.

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad aukščiausiose pareigose (pirmosios trys pareigybių grupės) dirbantiems asmenims būtų mokama fiksuota alga be intervalo. Anot ministerijos, tai leistų išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo apmokant šiems valstybės tarnautojams už darbą, taip pat nepageidaujamos neigiamos įtakos.

Šiuo metu fiksuota pareiginė alga pagal teisės aktus nustatoma valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, prokurorams.

Vidaus reikalų ministerija teigia, jog valstybės tarnautojų algos bus projektuojamos taip, kad esamas darbo užmokestis nesumažėtų.

Šiuo metu valstybės tarnautojo užmokestį sudaro jo pareiginė alga, tiesiogiai susijusi su nustatyta pareigybės kategorija. Jis taip pat gauna priedus už kvalifikacinę klasę, tarnybos stažą, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą.

Ministerija tvirtina, kad šiuo metu esamų priedų yra per daug ir jų paskyrimo tvarka gali būti neskaidri. Pagal naujus jos siūlymus, priedai už stažą ir kvalifikacinę klasę bus integruoti į valstybės tarnautojo algą, o jiems galės būti mokamos tik dviejų rūšių priemokos.

Viena jų būtų už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo funkcijas – tai leistų uždirbti iki 40 procentų daugiau per mėnesį. Taip pat iki 20 procentų priemokos galės būtų mokamos už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

Ministerija taip pat siūlo numatyti naujas skatinimo priemones. Valstybės tarnautojui galėtų būti skiriama dviejų algų dydžio išmoka už itin gerus darbo rezultatus.

Tarnautojas per metus taip pat galės pasiimti iki dešimt apmokamų papildomų laisvadienių, tačiau ne daugiau nei tris iš eilės.

Centralizuos atranką, naikins rezervą

Vidaus reikalų ministerija siūlo išgryninti valstybės tarnautojo sąvoką. Anot jos, tai leis sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, dalį jų paverčiant biudžetinių įstaigų darbuotojais pagal darbo sutartį.

Ministerija taip pat siūlo nustatyti centralizuotą atranką į valstybės tarnybą, konkrečią naują tvarką turėtų nustatyti vyriausybė. Anot ministerijos, tai leistų užtikrinti maksimalų atrankos skaidrumą ir nešališkumą.

Šiuo metu asmenų atranka į valstybės tarnybą prasideda gebėjimų tikrinimu Valstybės tarnybos departamente, o paskui konkursas į konkrečias pareigas organizuojamas įstaigoje, kuri ieško darbuotojo.

Be to, projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertintų ir siūlymus dėl to teiktų tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo.

Ministerija taip pat siūlo atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, tačiau jiems būtų paliekama galimybė Darbo kodekso nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją.

Projekte siūloma, kad 65-ių metų sulaukę valstybės tarnautojai įstaigose taptų mentoriais. Taip pat siūloma kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas derinti su nauju Darbo kodeksu, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atostogas skaičiuoti darbo, o ne kalendorinėmis dienomis.

Vidaus reikalų ministerija taip pat teigia, kad valstybės tarnautojų rezervas turi būti naikinamas. Šiuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudariusiam šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, dar šešis mėnesius siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

„Kaip parodo patirtis, tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą, bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą“, – teigia ministerija.

Reformuoti valstybės tarnybą bandė ir praėjusi vyriausybė, tačiau pataisos įstrigo Seime. Ankstesnes pataisas inicijavo Vidaus reikalų ministerija, kai jai dar vadovavo dabartinis premjeras Sauliaus Skvernelis.

Šiuo metu bendras valstybės tarnautojų skaičius su statutiniais tarnautojais siekia apie 52,6 tūkst. žmonių.

Vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ 2016 metais siekė 763 eurus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...