captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su V. Tomaševskiu sietas Kremliaus veikėjas: Baltijos šalių laukia karas

Skandalingasis Kremliaus finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ redaktorius Dmitrijus Kondrašovas nerimsta. Naujausiame interviu šis su Lietuvos politikais siejamas veikėjas tikino, kad karas Baltijos šalyse jau kone neišvengiamas, tad „mylintiems taiką“ geriau išvykti, nes „taikių konflikto sprendimo būdų nematyti“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ar galima išvengti karinio konflikto Baltijos šalyse? Tokiu bauginančiu svarstymu savo interviu su „Baltijskij mir“ redaktoriumi pradeda kitas Kremliaus finansuojamas propagandinis tinklapis „EurAsiaDaily“. Interviu pradėjęs nuo raginimų neįsileisti į Rusiją Kremlių kritikuojančių Baltijos šalių atstovų D. Kondrašovas kaip mat perėjo prie įspėjimų. Jo nuomone, šiuo metu Rusija atidžiai seka situaciją kaimyninėse šalyse.

„Kalbu ne apie šnipinėjimą – naudojami atviri šaltiniai. Be to, Rusijoje jau yra visai rimtų ekspertinių-analitinių bendruomenių, kurios moka lietuvių, latvių ir estų kalbas. Tie laikai, kai įvairūs veikėjai galėjo vienus dalykus sakyti rusų kalba, o gimtąja kalba šnekėti priešingai – jau praeityje. Bet koks visuomenėje žinomo asmens pasisakymas apie Rusijos problematiką yra sekamas“, – perspėjo D. Kondrašovas.

Aljansą kaltina terorizmu ir nacių rėmimu

Jis tikino sekantis rusakalbių gyventojų, kaip gyvųjų skydų, naudojimą. Esą, Baltijos šalyse neseniai dislokuoti daugiašaliai NATO batalionai gali panaudoti rusakalbius, būtent, kaip „skydą“.

„Tokiu atveju privalėsime į tai žiūrėti, kaip į įkaitų paėmimą, o į NATO reaguoti, kaip į teroristinę organizaciją“, – kalbėjo „Baltijskij mir“ redaktorius. Neišvengta ir NATO TV sukurto filmo apie Baltijos šalių partizaninį pasipriešinimą temos. Maskva tulžingai reagavo į šį vaizdo įrašą, ragindama pasmerkti „nepribaigtų fašistų“ bei „Holokausto vykdytojų“ atminimą – būtent taip Kremlius išvadino Lietuvos, Latvijos ir Estijos partizanus. Kol kas į Kremliaus raginimą atsiliepė tik pavieniai kairuoliai užsienyje, pavyzdžiui Čekijos komunistas, europarlamentaras Jiri Maštalka, stojęs į Kremliaus pusę.

D. Kondrašovas žengė dar toliau. Jo nuomone, NATO TV filmas tėra bandymas istoriškai ir morališkai pagrįsti Aljanso veiksmus, ypač karo su Rusija atveju. „Tokių filmų pasirodymą galima vertinti tik kaip pasiruošimą naujam karui su Rusija. Pribaltikoje šiandien labai mielai prisimenami tie žmonės, kurie „sulaikė sovietų armiją“. O nuo ko sulaikė? Šitie „herojai“ atitraukė dalį išvaduotojų nuo Osvencimo ir Salaspilio, atitolino fašistų sunaikinimo minutę. Tad šiandien, palaikydama tokį požiūrį, NATO solidarizuojasi su Osvencimo ir Salaspilio kūrėjais“, – rimtu veidu svarstė D. Kondrašovas.

stopkadras

Taikos sąlyga – NATO pasitraukimas

Jis neslėpė, kad nerimas dėl galimo karo Baltijos šalyse esą yra visiškai pagrįstas, mat regione telkiamos pajėgos, o dėl to galima kaltinti tik NATO. „Rusija priversta reaguoti dislokuodama savo pajėgas palei sienas“, – tikino „Baltijskij mir“ redaktorius, visiškai ignoruodamas faktą, dėl kokios priežasties NATO dislokavo savo batalionus Baltijos šalyse: būtent dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir pajėgų telkimą regione nuo 2013 metų.

Tiesa, jis pripažino ir NATO analitikų būgštavimus, kad būtent pastaruoju metu vis dažnėjantys provokaciniai skrydžiai virš Baltijos jūros ar joje, kai NATO ir Rusijos orlaiviai bei laivai vos nesusiduria vienas su kitu, visa tai esą padidino atsitiktinio konflikto tikimybę.

Vis dėlto, anot D. Kondrašovo, „visiems akivaizdu“, jog tai, kad „Pribaltika“ (taip Rusijoje vadinamos Baltijos šalys) tapo parako statine, kur gali kilti karas su masinio naikinimo ginklų panaudojimu, tėra NATO kaltė. „Buvo pažeistas Rusijos ir NATO susitarimas dėl nuolatinių kontingentų dislokavimo Pribaltikoje, – apie neegzistuojantį susitarimą aiškino D. Kondrašovas ir pridūrė, – taiki situacijos regione deeskalacija įmanoma tik tokiu atveju, jei jis bus demilitarizuotas“.
 

Esą jei „NATO oficialiai pripažįsta“, kad Baltijos šalims joks pavojus iš Rusijos pusės negresia, tai tereikia išvesti pajėgas ir „situacija taps normalia“. „Kai šios žemės taps ne potencialaus karo teritorijomis, o bendradarbiavimo ir taikaus kontakto tarp ES, NATO ir Rusijos, bus galima išeiti ramiai. Tačiau augant antirusiškai, NATO dalinių išvedimas iš Pribaltikos yra beveik neįmanomas. Žinoma, labai norisi tikėtis geriausio, kad karinio konflikto nebus, tačiau reikia įvertinti kiekvieną potencialią įvykių galimybę, net ir pačią nemaloniausią ir katastrofiškiausią“, – tikino D. Kondrašovas.

Pasiūlymas „taikos mylėtojams“: kaukitės arba bėkite

Jo teigimu, per dešimtmetį susiformavęs naujasis Baltijos šalių politinis elitas yra jaunas, provakarietiškas, o todėl pasižymi siauru požiūriu, yra nekompetentingas ir tegali bauginti neva neegzistuojančią Rusijos grėsme. Tačiau jau kitu savo teiginiu D. Kondrašovas ėmė prieštarauti pats sau. Jo teigimu, Baltijos šalyse yra jei ne „prorusiškų“, tai bent jau „sveikai mąstančių“ politinių jėgų – tų, kurios siekia taikos. „Tokie žmonės gali suvaidinti svarbų vaidmenį, siekiant norimo rezultato, – mįslingai kalbėjo D. Kondrašovas, šiuos žmones įvardydamas, kaip „kovotojus už taiką“ – tuos, kurie netiki Rusijos agresija, kurie pasisako už NATO karių išvedimą, – bet tokius žmones gali apkaltinti nelojalumu ir jie gali sulaukti nemalonumų“.

Lietuvoje tokių įvairias grupes „feisbuke“ įsteigusių veikėjų, kurie minimi žvalgybos ataskaitose, skirtose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui, netrūksta. Apie draugystę su Rusija, už NATO karių išvedimą yra pasisakę margaspalvis būrys radikalų – nuo buvusio „Socialistinio liaudies fronto“ veikėjų, iki aršių nacionalistų. Jiems D. Kondrašovas pateikė nedviprasmišką pasiūlymą.

„Aš manau, kad tie žmonės, kurie nepasiruošę kautis, o tik nori užtikrinti taikų gyvenimą sau ir savo vaikams, vertėtų persikelti į saugesnes šalis. Visuomet yra vilties, kad viskas baigsis geruoju. Aš pats gimiau nuostabiame Talino mieste ir nesinorėtų, kad jis virstų mūšių lauku“, – įspėjo Kremliaus finansuojamo leidinio redaktorius. Tarsi apie neišvengiamą karą Baltijos šalyse prabilęs D. Kondrašovas darsyk pakartojo, jog „taikių situacijos sprendimų yra“, tačiau daug jų jis tiesiog dabar jau nebemato.

„Padėtis jau kurį laiką kaista, o per artimiausius tris-penkis metus gali kilti karinis konfliktas. Šiuo metu įvairios sąlygos arba sukels fatališkas pasekmes, arba reikės rasti pozityvų sprendimą. Viskas, aišku, priklausys nuo JAV ir Rusijos santykių bei vidinės situacijos ES – ar bus tvirtos tos konstruktyvios tendencijos, kuriomis siekiama išvengti griūties“, – teigė D. Kondrašovas.

Į Lietuvą neįleisto veikėjo sėbras

Pats „Baltijskij mir„ jau ne vienus metus vadinamas Kremliaus propagandos ruporu. Jame nuolat plėtojama nacizmo Baltijos valstybėse tema, perrašoma šių šalių istorija, daug dėmesio sulaukia rusakalbių ir lenkų protesto akcijos. Žurnalo redaktorius – iniciatyvos Tarptautinė Rusija koordinatorius D. Kondrašovas, kuris dirbo Kremliui artimoje agentūroje „Regnum“. Anot Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, informacinius karus nagrinėjančio Nerijaus Maliukevičiaus, D. Kondrašovas yra garsus „Kolerovo grupės“ narys.

„D. Kondrašovas visada sukiojosi ir dalyvavo toje kompanijoje. Vadinčiau tai simboline Kolerovo grupe. Jis buvo svarbus ir aktyvus 2005 – 2007 metais“, – teigė N. Maliukevičius. Buvęs „Regnum“ vadovas Modestas Kolerovas nuolat deklaruoja didžiavalstybinės Rusijos užsienio politikos postulatus.

Oficiali jo vadovautos valdybos paskirtis – palaikyti ryšius su tėvynainiais, gyvenančiais buvusiose sovietinėse respublikose, pirmiausiai Baltijos valstybėse. Tačiau iš tikrųjų M. Kolerovas vadintas kone svarbiausiu Vladimiro Putino propagandistu ir Kremliaus administracijoje buvo atsakingas ne tik už kai kurių buvusių sovietinių respublikų diskreditavimą tarptautinėje arenoje, bet ir už kovą su „oranžinėmis revoliucijomis“ Maskvai ištikimose NVS šalyse“. M. Kolerovui nuo 2009 metų draudžiama atvykti į Lietuvą. „Kremliaus agitpropo rinka yra didžiulė. Vertinčiau tai, kaip šių veikėjų – informacinių karų veteranų – paslaugų pasiūlymą. Klausimas: ar Kremliuje susidomės ir į tai „investuosis““, – svarstė N. Maliukevičius. Įdomu tai, kad D. Kondrašovo „pasiūlymas“ pasirodė kaip tik po NATO TV sukurto filmo apie Baltijos šalių partizaninį pasipriešinimą.

Tuo tarpu D. Kondrašovas nėra eilinis veikėjas, nuolat palaiko ryšius su Lietuvos piliečiais. Vienas jų, kaip įtarta dar prieš kelerius metus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščionių šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

BNS nuotr.

Gyrėsi ryšiais su V. Tomaševskiu

„Baltijskij mir“ nuo įsteigimo remia Rusijos URM. Todėl nenuostabu, kad per Rusijos ambasadas platinamo leidinio bendradarbiai kruopščiai atrenkami, jo vyriausiąjį redaktorių skiria Rusijos užsienio reikalų ministerijos Tėvynainių reikalų ir žmogaus teisių departamento vadovybė. Šioje buvo įrašyta ir V. Tomaševskio pavardė. Dar per 2012 metais Seimo rinkimų metu V. Tomaševskio vadovaujamos tuometinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąraše glaudėsi dvi Maskvai draugiškos partijos – Slavų gailestingumo fondo, „Otečestvo“ draugijos, Rusijos tėvynainių, atstovai.

Tačiau tuomet V. Tomaševskis kategoriškai neigė, kad mainais į Kremliaus finansinę paramą priglaudė prorusiškas jėgas. V. Tomaševskis taip pat išsigynė, kad bendradarbiauja su Kremliaus globojamais Maskvos propagandiniais ruporais, yra Rusijos vyriausybės finansuojamo „Baltiskij mir“ visuomeninės tarybos narys. Apie jokį Kremliaus ruporą tuomet jis tikino nieko nežinąs – esą V. Tomaševskių yra tūkstančiai. Tačiau 2012-ųjų lapkritį, po to, kai laida „Savaitė“ atskleidė V. Tamoševskio ryšius su „Baltijskij mir“, šio leidinio steigėjas Dmitrijus Kondrašovas interviu vienam rusų leidiniui paaiškino, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis V. Tomaševskis pateko į „Baltijskij mir“ tarybą.

D. Kondrašovas, priešingai nei V. Tomaševskis, nesikratė savo ryšių, o tuoj po Seimo rinkimų jis džiaugėsi Lenkų rinkimų akcijos sėkme. „Sveikinu brolius lenkus, tikiu, kad mes tęsime bendrą kovą su etnokratais“, – spalio 29-ąją socialinio tinklalapio asmeniniame profilyje rašė V. Tomaševskio bendramintis D. Kondrašovas. Be to, už V. Tomaševskį D. Kondrašovas agitavo ir prieš rinkimus. Jo kreipimasį į savo interneto svetainę įsidėjo LLRA, kurios lyderis tikino nieko bendro neturintis su „Baltijskij mir“.

„Jis vienas iš tų politikų, kuriais galima žavėtis. [...] Valdemaras Tomaševskis nė karto neišdavė savo sąjungininkų, ko, deja, negaliu pasakyti apie taip vadinamus rusų politikus, kurie jau ne kartą išdavė sąjungą su lenkais. Tomaševskio garbei, jis į šiuos veiksmus reagavo kaip į privačių asmenų, negriaudamas strateginės slavų partnerystės kovoje už žmogaus teises“, – teigė D. Kondrašovas.

Vėliau „Baltijskij mir“ jau neskelbė savo visuomeninės tarybos sudėties, tad V. Tomaševskio pavardė išnyko. Pats V. Tomaševskis taip pat išsisukinėjo dėl Kremliaus ruporo paramos. „Jeigu už mane agituoja vis daugiau rinkėjų, organizacijų, tame tarpe ir lietuvių kilmės, galiu tik pasidžiaugti – Tačiau tai ne lietuvių kilmės – [...] mano sąžiningu darbu“, – sakė V. Tomaševkis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...