captcha

Jūsų klausimas priimtas

Griūvančios Belmonto užtvankos likimas jau aiškus

Nepaisant gamtosaugininkų raginimų avarinės būklės Belmonto (Pūčkorių) užtvanką nugriauti, viena žinomiausių Vilniaus vietų išliks.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Mes šią vietą matome kaip apskritai vieną patraukliausių Pavilnių regioninio parko objektų, tai labai svarbus kraštovaizdžio elementas, tas kraštovaizdis sukurtas ne tik gamtos, bet ir žmogaus, tai saugotina kaip gamtos ir žmogaus dermė. Mes visada buvome už užtvankos išsaugojimą“, – sako Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Jo aiškinimu, užtvanka bus tvarkoma.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjo Arūno Visocko aiškinimu, savivaldybė dar birželį pradėjo nukreipti vandenį nuo Belmonto užtvankos į žuvitakį ir šalia esantį kanalą. Upės vagoje buvo pastatyta apie 420 tonų smėlio maišų, tačiau po gausios liūties dalis smėlio maišų buvo nuplauti.

„Nuslūgus vandens lygiui upėje sustabdyti vandenį buvo bandoma ne vieną kartą – iš akmenų buvo įrengtas dirbtinis krioklys, suformuota užtvanka. Nukreipti vandenį pavyko, tačiau po kurio laiko buvo užtvanka neatlaikė gausaus vandens kiekio“, – teigia A. Visockas.

Jo aiškinimu, po paskutinės liūties buvo pažeista ir kita užtvankos pusė, pakrypo vidurinė kolona, į kelias dalis sutrūko abi užtvankos plokštės. Savivaldybė planuoja artimiausiu metu susitikti su atsakingais specialistais ir aptarti, kaip reikėtų restauruoti avarinės būklės užtvanką. Vandens stabdymo darbai miestui jau kainavo apie 20 tūkstančių eurų.

Aplinkos ministerija iki šiol laikėsi pozicijos užtvanką griauti, atstatyti natūralią upės vagą, mat užtvanka esanti kliūtis žuvų migracijai.

Liepos 17 d. Leoniškių Prancūziškojo vandens malūno, vadinamojo Belmonto, statinių kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamento atstovų teigimu, tai reiškia, kad turi būti išsaugos vertingosios objekto savybės, tad griauti užtvankos jokiu būdu negalima.

Piktinasi pinigų mėtymu betonui

Tačiau užtvankos išsaugojimu patenkinti ne visi.

„Matome, kad upė pati atstato save ir mes jai turime tik padėti, o ne trukdyti. Verčiau Vilniaus savivaldybė užsiimtų kuo skubesniu Gedmino kalno gelbėjimu, o ne leistų pinigus jokios vertės neturinčių betono blokų tvirtinimui. Labai tikiuosi dar vienos liūties, kuri pagelbėtų upei, nes bet kuri užtvanka yra natūralios upės ekosistemos pažeidimas.

Žmogui visada reikėjo energijos šaltinio ir tekantis vanduo buvo vienas iš jų, kažkada net vienintelis. Tačiau laikai keičiasi ir metas suvokti, kad natūralios gamtinės ekosistemos turi didelę vertę ir yra žmonijos „žaliasis” kapitalas”, – išplatintame pranešime teigia J. Virbicko premija už nuopelnus žuvų išteklių tyrimo, apsaugos ir atstatymo srityse apdovanotas ichtiologas Antanas Kontautas.

Jam antrina ir visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.


BNS nuotr.

„Gamta eilinį kartą bando vaduotis iš betono gniaužtų. Tik kyla klausimas, ar to pagaliau užteks, kad Vilniaus miesto savivaldybė suprastų, jog avarijos padarinius reikia nedelsiant tvarkyti išardant užtvanką? Ar vėl bus švaistomos lėšos smėlio maišams ir laukiama nelaimės, tilto griuvimo, lašišų lizdų nuplovimo?“, – dėstė K. Klimavičius.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos tarybos pirmininko Lauryno Okockio, įtraukus užtvanką į Kultūros vertybių registrą, bandoma užkirsti kelią Aplinkos ministerijos sprendimui pašalinti Belmonto užtvanką.

„Iki šiol jokiu kultūros paveldu nelaikyti ir visiškai neprižiūrėti keli betono blokai upėje yra beatodairiškai ginami. Stebina, kad tai daro institucijos, kurias įstatymas įpareigoja užtikrinti ekosistemų stabilumą, gerą ekologinę būklę. Tai sufleruoja apie akivaizdų su Belmonto užtvanka susijusio verslo interesų propagavimą“, – sakė L. Okockis.

Jo aiškinimu, pakako vienos gausios liūties ir užtvanka ėmė dar labiau griūti, šiuo metu iki kritinio lygio jau pasvirusi ir virš užtvankos esančio tilto kolona. Todėl, sako L. Okockis, turime nedelsiant imtis veiksmų ir pašalinti užtvanką, kol niekas nenukentėjo.

Europoje ir JAV griauna be gailesčio

Šalia užtvankos įsikūrusio pramogų ir poilsio centro savininkas Anupras Mišeikis DELFI yra aiškinęs, esą pasaulyje nėra precedentų, kada istorinėje vietoje būtų nugriauta panaši užtvanka.

Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad tokių atvejų – gausybė. Jo teigimu, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, JAV išgriauta daugybė užtvankų, statytų XIX a. ar XX a. pradžioje.

„JAV atliktos studijos parodė, kad užtvankų pašalinimas ir natūralių upių atkūrimas duoda nemažą ekonominę naudą. 2016 m. JAV atlikta studija parodė, kad 2012 m. išgriovus Elva ir Glims kanjonų užtvankas ant Elva upės Vašingtono valstijoje, statytas 1913 m. ir 1927 m., žuvų sugavimai upėje, vertinant pinigine išraiška, padidėjo 5,3 mln. dolerių per metus, turistų skaičius šioje teritorijoje padidėjo 0,5 mln. per metus, jie papildomai šiame regione išleido 43,8 mln. dolerių.

Tikimasi, kad šių užtvankų išgriovimas ir upės atstatymas sukurs apie 760 naujų darbo vietų. Naujų darbuotojų bendros pajamos gali siekti apie 33 mln. dolerių“, – aiškina V. Graičiūnas.

Jo teigimu, JAV vien tik praėjusiais metais išmontuotos 72 užtvankos, daugelis jų statytos XVIII–XIX a. Priimant sprendimą dėl 1832 m. statytos Vitentono tvenkinio užtvankos paskaičiuota, kad jos išmontavimas kainuos 1,5 mln. dolerių pigiau nei avarinės būklės užtvankos remontas, tai yra, tiesiogiai bus sutaupyta 1,5 mln. dolerių mokesčių mokėtojų lėšų, neskaičiuojant naudos, kuri bus gauta atsivėrus istoriškai buvusioms žuvų nerštavietėms ir buveinėms.

V. Graičiūnas „Belmonto“ savininkui taip pat primena, kad jis šių metų balandžio 3 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai pasižadėjo suremontuoti užtvanką savo lėšomis.

Kaip GRYNAS.lt yra teigusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Pavilnių regioninis parkas yra visų pirma kraštovaizdžio draustinis, saugantis unikalų Vilnios upės slėnį.

„Šis Vilniaus priemiestis kūrėsi ir plėtėsi, kaip savu laiku labai svarbi ūkiniu požiūriu miesto dalis. Prieš 150 metų statyta Belmonto užtvanka pirmiausia buvo skirta šalia ilgai veikusio Belmonto malūno darbui, kurio šiandien atstatytas vandens ratas tapo viso parko vizitine kortele. Jau vien dėl to griauti tokio palikimo nevertėtų, o reiktų ieškoti būdų jį išsaugoti, nes iš tiesų tokių unikalių vietų Lietuvoje nėra išlikusių daug“, – teigė VSTT direktoriaus pavaduotoja.

DELFI primena, kad diskusijos dėl užtvankos likimo prasidėjo dar praėjusiais metais, kai užtvanka pirmą kartą įgriuvo ir pro ją ėmė veržtis vanduo. Aplinkos ministerijos planams užtvanką išardyti ėmė priešintis Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu. Galiausiai užtvanka įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir jai suteiktas kultūros vertybės statusas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...