captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulio lietuvių bendruomenė kreipėsi dėl vaikų integracijos centro Alytuje

Seimo narys Robertas Šarknickas sulaukė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos Švietimo komisijos narės Alvijos Černiauskaitės kreipimosi, kuriame ji reiškia susirūpinimą dėl Alytuje įsteigto vaikų integracijos centro, pradėsiančio veikti nuo šių metų rugsėjo.
Robertas Šarknickas, BNS nuotr.
Robertas Šarknickas, BNS nuotr.

PLB valdybos Švietimo komisijos narė A. Černiauskaitė teigia, kad įsteigtas atskiras integracijos centras ne tik kertasi su integracijos pagrindine užduotimi – integruoti vaikus į vietinę bendruomenę ir skirti reikiamą pagalbą toje bendruomenėje -, bet ir gali padaryti dar didesnę žalą moksleiviams.

„Klasėje bus skirtingo amžiaus vaikai, integracija vyks tarp vaikų, sugrįžusių iš užsienio valstybių, o ne tarp jų lankomos bendruomenės. Tokiu atveju galimas patyčių skatinimas, atitolimas nuo pasirinktos bendruomenės (mokyklos, kurią jau pasirinko vaiko tėvai). Vaikas negalės lankyti užklasinės veiklos kartu su savo klasės ar mokyklos draugais, nes turės eiti vienas į integracijos centrą“, – sako A. Černiauskaitė.

A. Černiauskaitė yra ir lituanistinio darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorė, tad, jos teigimu, integracija yra pati veiksmingiausia, kai vaikas integruojamas savo bendruomenėje ir gauna vietinę pagalbą (logopedo paslaugos, daugiau lietuvių kalbos pamokų, dalyvavimas užklasinėje veikloje, mokyklos renginiuose ir kt.).

Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė taip pat sako, kad vaikų integracija -viena didžiausių lietuvių, gyvenančių svetur, baimių, sulaikančių nuo reemigracijos. Todėl ji pritaria Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Švietimo komisijos narės A. Černiauskaitės nuomonei, kad integracija surinkus atvykusius vaikus į vieną atskirą klasę nėra efektyvi.

„Vaikai kalbės tarpusavyje anglų kalba, taip pat didelis pavojus sulaukti patyčių iš vietinių vaikų. Nesinori, kad būtų sukurti „getai“, kur vaikai jaustų dar didesnę atskirtį“, – sako D. Asanavičiūtė.

D. Asanavičiūtė sako turinti asmeninės patirties apie vaiko integraciją. „Pačiai teko patirti savo vaiko integraciją angliškoje mokykloje. Atvykom, kai dukrai buvo 12 metų ir kalbos beveik visai nemokėjo. Nepaisant to, ji buvo priimta į klasę su savo vienmečiais. Jai buvo leista nesimokyti prancūzų kalbos, vietoj to mokytoja jai padėjo išmokti anglų kalbą. Ji nebuvo palikinėjama po pamokų, nebuvo atskirta nuo bendraklasių. Man nereikėjo jos specialiai vežioti į atskirą centrą, nes dirbantys tėvai ne visuomet turi tokią galimybę. Po metų ji puikiai integravosi, turi draugų tiek tarp lietuvių, tiek tarp anglakalbių“, – sakė D. Asanavičiūtė. Remdamasi savo asmenine patirtimi ji siūlo peržiūrėti ir dar kartą gerai apsvarstyti kuriamo vaikų integracijos centro efektyvumą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkas ir Airijos lietuvių bendruomenės vadovas Arūnas Teišerskis laikosi bendros nuomonės, kad integracija yra labai svarbi problema Lietuvoje.

„Šiaip idėja yra graži, bet aš nemanau, kad ji bus veiksminga. Kaip jūs įsivaizduojate žodį „integracija“, jeigu vaikai paimami iš savo klasių, atvežami kažkur atskirai į klasę ir jie bando integruotis. Su kuo? Tarpusavyje? Aš nelabai įsivaizduoju šito dalyko – integruotis. Integruotis reikia savo visuomenėje, savo klasėje. Sunku įsivaizduoti, ko siekiama tokiu projektu“, – LRT laidoje „Lietuvos diena“ sakė A. Teišerskis.

Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas toje pat LRT laidoje irgi abejojo dėl integracijos centro Alytuje.

„Kiekviena iniciatyva yra sveikintina, bet ar čia yra tinkamas sprendimas Alytuje taip kurti integracijos centrą? Labai abejočiau“, – sako A. Aldakauskas. Jo teigimu, turi būti rengiamos specializuotos pedagogų komandos, kurios apsilanko mokyklose, o ne vienoje mokykloje, ir tai turi būti per pamokas, o ne po pamokų, nes daugiausiai vaikams kyla problemų būtent pamokų metu.

Alytaus švietimo vedėja Rimvyda Ališauskienė, teigia, kad per penkerius pastaruosius metus grįžo 42 vaikai. Pasak jos, ugdymo procese problemų su emigrantų vaikais nėra, jie sėkmingai integruojasi ir dabar esamose mokyklose. Tad kyla klausimas, kam reikėjo švaistyti 10 tūkst. eurų įrengiant klasę?

Prieš vykstant Alytaus miesto tarybos posėdžiui Seimo narys Robertas Šarknickas specialiai buvo suorganizavęs susitikimą Alytaus miesto savivaldybėje kartu su Alytaus miesto savivaldybės administracijos mero pavaduotoja Vale Gibiene ir Pasaulio lietuvių bendruomenės tarybos nare A. Černiauskaite, kuri ir suabejojo tarybos nario, konservatoriaus Andriaus Jučo ketinimu steigti Likiškėlių mokykloje integracijos klasę už 10 tūkst. eurų, kuri būtų skirta tik savaitę ir tik dvi valandas užimti emigrantų vaikus, su kuriais dirbtų vienas mokytojas, nors kituose šaltiniuose minimi jau keturi mokytojai.

„Sutinku su visais pasisakiusiais kompetentingais specialistais, kad ne tokiomis priemonėmis reikėjo kurti integracijos centrą vienoje mokykloje. Liūdna, kad Alytaus vardas nuskambėjo ne iš gerosios pusės dėl godumo būti pirmam, matomam“, – sako Seimo narys R. Šarknickas.

Seimo narys R. Šarknickas stebisi, kodėl nebuvo kalbėta su specialistais, užsienio lietuvių atstovais, Švietimo ir mokslo ministerija.

„Dabar esamą padėtį reikia iš pagrindų peržiūrėti. Lėšos turbūt jau išnaudotos. Tai turi būti valstybės tarnautojo atsakomybė. Tikiuosi, kad į tai atsižvelgs Alytaus švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Jie aiškiai visam miestui turi pasakyti savo verdiktą šiuo klausimu“, – mano R. Šarknickas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close