captcha

Jūsų klausimas priimtas

7 psl. per dieną, 1000 per metus – tiek išverčia vienas vertėjas

Nuo liepos 1-osios Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, dalis mūsų ministrų posėdžiams pirmininkauti ketina lietuviškai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nuo liepos 1-osios Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, dalis mūsų ministrų posėdžiams pirmininkauti ketina lietuviškai.

Briuselio institucijų spaudos konferencijas, posėdžius ir kitus susitikimus galima sekti 23 skirtingomis kalbomis – būtent tiek Europos Sąjungoje (ES) yra oficialių kalbų. Tarp jų daugeliui gerai pažįstamos anglų, prancūzų ar vokiečių bei gerokai egzotiškiau skambančios maltiečių ar airių kalbos.

Europos Komisijoje (EK) bei ES Taryboje apie 50 lietuvių vertėjų verčia žodžiu, daugiausiai sinchroniniu būdu, kai pareigūnui kalbant, jo pasisakymas čia pat verčiamas kabinoje ir jį galima girdėti ausinėse.

Vertimo raštu ir žodžiu technikos labai skiriasi, todėl kai kuriose šalyse jos vertinamos ir kaip dvi skirtingos profesijos.

„Kalbėtojas sako, o vertėjas iškart turi versti ir tikrai nėra laiko ieškoti po žodynus geriausio varianto arba kažkokio atitikmens. Turi išgirdęs iš karto pasakyti, išversti ir būtent tas greitis yra pagrindinis skirtumas“, – pasakojo lietuvių kabinos vertėja žodžiu Salvija Bajorinė.

Artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai vertėjai irgi turi ruoštis – kas savaitę jie susitinka su Lietuvos nuolatinės atstovybės ekspertais aptarti teisės aktų, kurie bus intensyviai svarstomi kitą pusmetį. Jei vertėjas pats gerai supras turinį, jį galės teisingai ir išversti, todėl pasiruošimas šios profesijos atstovams yra gyvybiškai svarbus.

„Mūsų vaidmuo bus svarbus todėl, kad mes bandysime padėti susikalbėti Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai šaliai, su kitomis valstybėmis narėmis, todėl kad lietuvių kalbos kiti nemoka ir nedaug kas mokinasi. Taigi jeigu per posėdį bus pirmininkaujama lietuviškai, mes, lietuviai, turėsime versti tą pirmininkavimą visą laiką į anglų, į vokiečių arba į prancūzų, į kitas kalbas tam, kad kitos kabinos, kitos delegacijos galėtų suprasti tai, kas yra sakoma“, – tęsė S. Bajorinė.

Kol vieni vertėjai gilinasi į teisės aktų turinį, kiti turi galimybę praktikuotis. Kabinose vertėjai dirba po du ar tris ir keičiasi kas pusvalandį. Tačiau ir neverčiant, šalia esantis kolega turi klausytis pokalbio salėje ir prireikus padėti – pagalbos dažnai prireikia pamiršus terminą ar pašnekovui ėmus vardinti daugybę skaičių.

„Darbas reikalauja didžiulės koncentracijos, todėl mes ir sėdime po du ar tris žmones vienoje kabinoje ir kas kažkiek laiko keičiamės, nes kitaip koncentracija, susikaupimas krenta, žmogiškai gana sunku yra jį išlaikyti tokį lygį. Tačiau darbas teikia daug privalumų – jis labai įdomus ir kai pavyksta perduoti kalbėtojo mintis taip, kad klientui susidaro įspūdis, kad jis išgirdo tą mintį tiesiai iš kalbėtojo lūpų, nors buvo kalbėta kita kalba, tai tada vertėjui tikrai didelis džiaugsmas“, – pasakojo lietuvių kabinos vertėja žodžiu Alina Kiliesaitė.

Lietuvai perėmus pirmininkavimą, lietuvių vertėjams žodžiu darbo bus daugiau pirmiausia dėl to, kad priešingai nei dabar, jie turės versti iš lietuvių į užsienio kalbas. Kiekviename ES Tarybos posėdyje ar spaudos konferencijoje bus užtikrinamas vertimas į lietuvių kalbą, todėl ministrai ar kiti pareigūnai galės pasirinkti, kuria kalba kalbėti.

„Valstybė narė turi galimybę atsiųsti čia, į Briuselį, žmogų, kuris geriausiai išmano savo sritį. Jis yra, pavyzdžiui, puikus aplinkosaugos ekspertas, geras teisininkas. Bet gal jam kiek sunkiau sekasi komunikuoti, gal jis neturėjo laiko pakankamai gerai išmokti kelių užsienio kalbų. Tai vertėjai yra tam, kad jam padėtų. Padėtų jam likti geru specialistu, susitelkti ties savo sritimi“, – sakė lietuvių kabinos vertėjas žodžiu Mindaugas Krankalis.

Bendrijos institucijose verčiama ne tik žodžiu – Liuksemburge dirba apie 70 lietuvių vertėjų ir jų asistentų, raštu verčiančių ES Komisijos dokumentus į lietuvių kalbą. Per dieną vertėjai vidutiniškai išverčia 7 puslapius, o tai sudaro maždaug 1000 puslapių per metus. Šiame darbe ypač gelbsti elektroninės vertimo priemonės, taip pat ankstesni vertimai, nes neretai pasitaiko pasikartojančių frazių.

„Nors iš pirmo žvilgsnio gali  atrodyti, kad nuobodu sėdėti 8 valandas prieš kompiuterį ir versti teisės aktą, bet taip nėra. Vieną dieną verti apie salmoneliozės protrūkį, kitą dieną – apie mokslininkų stažuočių programas, trečią – apie antidempingo priemones Indijos kilmės plieno vamzdžiams“, – privalumus vardijo EK vertimo raštu generalinio direktorato vertėja Inga Lukoševičiūtė.

Čia dirbantys vertėjai dažnai susiduria su užsienio kalbų terminais, kurių atitikmens lietuvių kalboje nėra. Tuomet prasideda intensyvus kūrybinis darbas, kuriame dalyvauja ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbininkai, konkrečios srities žinovai.

„Yra nustatytas puslapių skaičius, kuriuos reikia išversti per dieną, per metus. Bet tai – toli gražu ne vienintelis mūsų darbas: reikia redaguoti kolegų vertimus, konsultuotis su terminologais, su kalbos Komisija, kurti naujus terminus, dirbti terminologinį darbą plačiąja prasme, dalyvauti įvairiose darbo grupėse“, – tęsė I. Lukoševičiūtė.

Lietuvių vertėjai taip pat dirba ES teismuose, jie privalo turėti teisės išsilavinimą, o ir darbas jų kiek kitoks – teisininkų lingvistų. Simonas Toliušis padeda rengti Europos Teisingumo teismui aukštos kokybės ir teisiškai tikslius lietuviškus tekstus. Juokais sakoma, kad šie žmonės dirba su dokumentais, kuriuos suprasti sunku, o išversti dar sunkiau.

„Tam, kad mintis būtų tinkamai suformuluota, reikia suprasti tą teisinę situaciją, kuri susiklostė konkrečioje sistemoje, ir išmanyti ES teisę, kuri yra aiškinama tame kontekste. Ir trečias aspektas – reikia nustatyti atitikmenis Lietuvos teisės sistemoje, tam, kad būtų galima tą situaciją, kuri vyksta, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje, tinkamai teisiškai apibūdinti taip, kad teisininkas Lietuvoje suprastų ją tinkamai“, – pasakojo ES Teisingumo teisme dirbantis Simonas Toliušis.

Teisininko-lingvisto darbe klaidos kainuoja itin brangiai – jei viena teisės akto kalbinė versija skiriasi nuo kitų, tai reiškia ir skirtingą jo taikymą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...