captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidento rinkimai: ar kas nors iš socialdemokratų galėtų pakeisti D. Grybauskaitę?

Nors iki prezidento rinkimų dar liko daugiau nei pusantrų metų, partijos jau svarsto, kas iš jų narių galėtų siekti šio aukščiausio valdžios posto. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas neslėpė, kad partiečiai jau aptarinėja Europos Komisijos (EK) nario Vytenio Andriukaičio, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kandidatūras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę, kai baigsis antroji penkerių metų nepartinės Dalios Grybauskaitės kadencija. Neatmestina galimybė, kad tarp socialdemokratų gali atsirasti ir daugiau kandidatų, norinčių dalyvauti rinkimuose, tačiau bet kokiu atveju iš jų bus išrinktas vienas, suorganizavus rinkimus partijos viduje.

Teks paisyti aukštai iškeltų reikalavimų

Kaip LRT.lt teigė G. Paluckas, socialdemokratai, rinkdamiesi savo kandidatą, pirmiausia turėtų kreipti dėmesį, ar tas kandidatas geba sutelkti žmones bendram darbui, išmano aktualiausius šalies vidaus ir užsienio reikalus.

„Prezidentė D. Grybauskaitė savo darbo kokybei yra pakankamai aukštai iškėlusi kartelę, todėl bet kurios partijos kandidatas negalėtų to nepaisyti ir būti prasčiau pasirengęs šioms pareigoms“, – įsitikinęs socialdemokratų lyderis.

Europarlamentarei kol kas svarbesnis plaukimo čempionatas

„Kol kas neturiu komentarų. Dabar man labai svarbu, kaip Pasaulio plaukimo čempionate pasirodys Andrius Šidlauskas“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko V. Blinkevičiūtė, prezidento rinkimuose po apkaltos Rolandui Paksui dalyvavusi 2004 m.

Kalbėdama, į kokias sritis naujasis prezidentas privalėtų kreipti ypatingą dėmesį, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vadovė teigė mananti, kad šalies vadovui turėtų būti svarbios ir pačios opiausios Lietuvos žmonių gyvenimo problemos, ir geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis bei Europos Sąjungos šalimis.

„Bet visa tai turėtų būti orientuota į patį svarbiausią tikslą – kad žmonės Lietuvoje norėtų gyventi, dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus ir kad jie jaustųsi saugūs. Tokia, mano galva, yra pagrindinė šalies vadovo priedermė“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Savo šalies kritikuoti nenori

„Nieko negalvoju. Ne tas laikas“, – šyptelėjo V. Andriukaitis, vertindamas savo partijos bičiulių diskusijas apie jo kandidatavimą į prezidento postą, kurio jis jau yra siekęs 1997 ir 2002 m.

Paklaustas, kokias jis mato pačias aktualiausias šalies problemas, politikos veteranas prisipažino dabar šiuo klausimu norįs būti neutralus: „Iš Briuselio tos problemos, žinoma, matosi puikiai, tačiau nenorėčiau elgtis, kaip kažkada elgėsi D. Grybauskaitė, ir savo šalies nekritikuosiu.“

Vis dėlto V. Andriukaitis paminėjo, kad, pastaraisiais mėnesiais važinėdamas po Lietuvą ir pristatinėdamas neseniai išleistą savo knygą apie poetą Justiną Marcinkevičių, pamatė ir išgirdo, kad žmonės labai pasiilgę teisingo požiūrio ir įvertinimo to, kas Lietuvoje vyko istoriniais Atgimimo metais, ir to, kas vyksta dabar: „Daug žmonių jaučiasi pažeminti, nustumti arba kad neteisingai vertinama jų veikla.“

Neužtektų išmanyti užsienio politiką

„Šiuo metu apie tai dar negalvoju“, – atsakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, paklaustas, ar svarsto galimybę kandidatuoti į šalies prezidentus.

Kalbėdamas apie reikalavimus tiems kandidatams, kurie ryžtųsi siekti prezidento posto, jis pabrėžė, kad jie privalėtų išmanyti ne tik užsienio politikos reikalus, bet ir suprasti, ko labiausiai reikia šalies žmonėms.

L. Linkevičius neslėpė pastebįs, kad, nepaisant to, jog Lietuva neblogai vertinama tarptautiniu mastu, paprasti žmonės kol kas kasdieniame gyvenime to nejaučia: „Pesimizmo daugiau, nei jo turėtų būti. Nors šiuo metu mūsų pragyvenimo lygis mažiau atsilieka nuo Europos vidurkio, nei tuo metu, kai stojome į Europos Sąjungą (2004 m. siekė 52 proc., dabar – 74 proc.), vis tiek žmonės važiuoja į tas šalis, kur gali užsidirbti daugiau. Dar vis daugiau žmonių išvažiuoja, nei grįžta.“

Ministras įsitikinęs, kad auganti ekonomika ne tik sumažins emigraciją, bet ją ir visai sustabdys, nes lietuviai iš kitų europiečių išsiskiria tuo, kad juos traukia namai.

„Bet vien tik gražių kalbų ir lozungų nepakanka, turėtume dar atlikti nemažai namų darbų, kad tautiečiai nebeišvažiuotų arba sugrįžtų namo“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Paklaustas, ar, jei taptų prezidentu, pirmajam užsienio vizitui pasirinktų kaimyninę Lenkiją, su kuria santykiai pastaraisiais metais stipriai atšalę, ministras nusijuokė: „Ir vėl – apie rinkimus. Su kolega Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu ir vizitų užsienyje metu pasikalbame, ir žinutėmis apsikeičiame, ir susiskambiname. Prezidento Andzejaus Dudos vyriausiasis patarėjas Krzysztofas Szczerskis nuolat lankosi mūsų „Sniego susitikimuose“, todėl negalima būtų sakyti, kad mūsų santykiai visiškai pašliję. Bet, žinoma, spręstinų problemų yra ir jos turėtų būti sprendžiamos. Viena iš jų – neleistinai ilgai užsitęsęs lenkiškų pavardžių rašymas nelietuviškos abėcėlės raidėmis.“

Diskusijos apie kandidatus – ne per ankstyvos

Vertindamas tarp socialdemokratų ir kitų partijų prasidėjusias diskusijas apie jų galimus kandidatus prezidento rinkimuose, politologas Kęstutis Girnius teigė manąs, kad tai – pagirtina, nes kandidatuodama antrajai kadencijai D. Grybauskaitė realaus konkurento neturėjo.

Kalbėdamas apie šiuo metu minimus socialdemokratų kandidatus, jis atkreipė dėmesį, kad du iš jų dirba Briuselyje, o L. Linkevičius praktiškai partijos veikloje nedalyvauja ir į ministro postą buvo paskirtas prezidentės D. Grybauskaitės prašymu.

K. Girniui antrino kolega politologas Raimundas Lopata. Jo pastebėjimu, L. Linkevičius nėra populiarus tarp kolegų socialdemokratų.

Jei rinkimuose ryžtųsi dalyvauti V. Andriukaitis, tai, politologo manymu, rinkėjai, be abejo, atkreips dėmesį į tai, kad jis jau du kartus nesėkmingai siekė prezidento posto, be to, būsimuose rinkimuose aktyviai dalyvauti jam gali sutrukdyti ir aukštos pareigos Briuselyje, ir sveikatos problemos.

V. Blinkevičiūtės galimybės ir norai dalyvauti prezidento rinkimuose, anot R. Lopatos, irgi kol kas migloti, nes kas galėtų paneigti, kad ji nenorės ir trečią kartą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kurie taip pat vyks 2019 m.: „Juk ji gali pakartoti Zigmanto Balčyčio dalyvavimo prezidento rinkimuose scenarijų, kai jis siekė ir europarlamentaro, ir prezidento posto.“

Politologas Mažvydas Jastramskis, vertindamas V. Andriukaičio, V. Blinkevičiūtės ir L. Linkevičiaus galimybes užimti šalies vadovo postą, didelės jų sėkmės neįžvelgė – jie galėtų tikėtis apie 10 proc. rinkėjų balsų ir daugiausiai už juos balsuotų patys socialdemokratai.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...