captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas kompensuojamų vaistų kainynas: kol vieni džiaugiasi, kiti jaučiasi apgauti

Nuo liepos pradžios įsigaliojus naujam kompensuojamų vaistų kainynui buvo žadama, kad daugeliui vaistų priemokos, kurias tenka mokėti pirkėjui, gerokai sumažės. Taip ir yra, tačiau vaistininkai atveria ir tą šios reformos pusę, kuri buvo nutylėta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žmonės nepatenkinti

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Galgė teigė, kad dalis vaistų atpigo, tačiau dalis vaistų iškrito iš kompensuojamų vaistų kainyno, vadinasi, juos pirkti tenka už pilną kainą, o dar jiems prisidėjo ir didesnis PVM. Dalies vaistų kaina nepasikeitė. Vartotojai taip pat elgiasi skirtingai. Dalis, pabrangus jų vartotam vaistui, renkasi pigesnį atitikmenį, tačiau yra nemažai žmonių, kurie renkasi vaistą, kurį vartojo anksčiau, nesvarbu, kad jis nekompensuojamas.

„Taip pat pastebėjome tendenciją, kad daug žmonių tiesiog užsuka į vaistinę pasiklausinėti apie kainas, kokie pasikeitimai. Greičiausiai jie eis pas savo gydytoją ir kartu su juo tarsis, kuo gydytis toliau. Kai kurie žmonės tą patį vaistą vartoja daugiau nei 10 metų.

Natūralu, kad jį pakeisti gana sudėtinga, todėl jie linkę mokėti daugiau, bet nekeisti gydymo. Būna ir kuriozinių situacijų, kai žmonės grįžta į vaistinę sakydami, kad ne tą vaistą davėme, ne toks jo pavadinimas. Kiti grįžta ir sako, kad vaistas ne taip veikia, kaip ankstesnis. Dar viena kategorija pacientų, kuriems gydytojas visgi rekomendavo nekeisti vaisto.

Taigi sumaišties yra. Kiekvieną kartą, pasikeitus kompensuojamų vaistų kainynui, žmonėms atrodo, kad dėl vaisto kainos atsakinga vaistinė. Iš tiesų vaistinės neturi jokios galimybės paveikti kainos, nes ji derinama pirmiausiai su vaistų gamintojais, o vaistinė gali užsidėti tik valstybės nustatytą antkainį. Tačiau reakcijų dėl pabrangusių vaistų sulaukiame būtent mes.

Pavyzdžiui, gavome nemažai skundų iš žmonių, kurie serga epilepsija, nes jų vartojamas vaistas labai stipriai pabrango. Jie sako derinę šį vaistą su savo gydytoju ne vienerius metus, ir jeigu jie dabar pradės vartoti kitą vaistą, tai turės įtakos jų sveikatai“, – aiškino pašnekovė.

Reforma palietė apie tūkstantį vaistų

Pasak vaistininkės, vaistų sąrašas kainyne pasikeitė, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vaistų gamintojams iškėlė reikalavimą pasiūlyti kainą, kuri būtų ne didesnė kaip 10 proc. už referentinių šalių mažiausių kainų vidurkį. Tai reiškia, kad vertinama, koks tam tikros grupės vaistas yra pigiausias aštuoniose ES šalyse, tačiau problema ta, kad Lietuvoje tokio vaisto gali net nebūti, todėl ir šios grupės vaistų kainos sumažinti neįmanoma.

Kompensuojamų vaistų kainyne yra per du tūkstančius vaistų. Reikalavimas sumažinti kainą palietė tik apie tūkstantį vaistų, kita pusė vaistų yra etiniai arba brangūs inovatyvūs vaistai, ir jų kaina nekito. Pastarųjų vaistų kainos sudaro apie 60 proc. vaistams skirto biudžeto.

Iš minėto tūkstančio vaistų, kuriuos palietė SAM reikalavimas sumažinti kainą, nebekompensuojama apie 150 vaistų. Jei žmogui tas vaistas reikalingas, anot vaistininkės, natūralu, kad jis nepatenkintas.

Niūri perspektyva: dalies vaistų gali visai nelikti

„Dėl to Vaistų gamintojų asociacija yra viešai pasisakiusi, kad toks kainų mažėjimas gali būti trumpalaikis, nes šiuo metu jie išparduoda likučius, t. y. vaistus su lietuviškomis etiketėmis, kuriuos dar turėjo, tačiau vėliau jų gali tiesiog nebetiekti, ir pacientai visai neberas vaistų, kuriuos vartojo iki šiol. Beje, ši kainų pertvarka valstybės biudžetui nieko papildomai nekainavo ir nieko papildomai nesutaupė, kadangi kiekvieną kartą, peržiūrėjus kainyną, vaistų bazinės kainos, kurias padengia valstybė, taip pat visada skaičiuojamos nuo pigiausio vaisto. Šiuo atveju dėmesys buvo nukreiptas į žmonių mokamas priemokas.

Tačiau vaistininkų bendruomenė visgi mano, kad žmogus turėtų turėti galimybę rinktis vaistus, t. y. turėtų būti firmų ir kainų pasirinkimas. Kitose šalyse turime pavyzdžių, kad likus vienam pigiausiam vaistui tam tikroje vaistų grupėje, jis galiausiai pabrangsta, nes nebeturi konkurentų. O vėl ateiti vaistui į rinką, kai jis buvo išimtas, sudėtinga, nes tai nėra paprasta prekė, gamyba planuojama toli į priekį, vien pakuočių užsakymui reikia pusmečio.

Taigi mes, vaistininkai, tikrai už tai, kad vaistų kainos būtų priimtinos, bet svarbu, kad pats žmogus galėtų spręsti didesnę ar mažesnė priemoką jis gali mokėti“, – svarstė K.Nemaniūtė-Galgė.

Pasak jos, kol kas vaistinėje žmonės gali rasti visus vaistus, kuriuos vartojo anksčiau, tačiau ateityje gali būti visaip.

Perka įprastą vaistą už pilną kainą

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė taip pat patvirtino, kad pacientai į permainas reaguoja dviprasmiškai.

„Žmogus ateina į vaistinę, paduoda kompensuojamų vaistų knygelę, mes dar nieko neaptarėme, vaisto nerinkome, o jis jau užakcentuoja, kad girdėjęs, kad vaistai atpigo. Ir jei jam pasakai, kad jo vartojamas preparatas apskritai neįtrauktas į kompensuojamų vaistų sąrašą, jį ištinka šokas. Buvo brangu, o dabar dar brangiau. Taigi situaciją nelabai pavydėtina. Anksčiau buvo pigus vaistas, buvo brangus, ir kiekvienas žmogus turėjo laisvę pasirinkti. Dabar dalis žmonių jaučiasi nukentėję“, – svarstė vaistininkė.

Pasak jos, kadangi žmonės dažniausiai linkę vartoti tuos vaistus, kuriuos visada vartodavo, kuriuos jiems skyrė gydytojas ir kuriuos jie žino, ir dabar už juos priversti mokėti visą kainą, be abejo, nepatenkinti.

„Aš netgi asmeniškai susidūrusi savo šeimoje – moteriai, kuriai 90 metų, negaliu atnešti kitos vaistų dėžutės negu tą, kurią ji visą laiką vartojo. Kita dėžutė jai – faktiškai kitas vaistas. Taigi vyresnio amžiaus žmonėms šie pokyčiai – didelė problema, nes jie labai prisirišę prie pavadinimo.

Darbingo amžiaus žmonės labiau išprusę, nors jie taip pat linkę rinktis brangesnį firminį preparatą, matyt, iš gydytojų rekomendacijų ši mada dar atėjusi.

Atrodo, žmogus supratingas, išsilavinęs, ir vis tiek prašo brangesnio vaisto. Aš turiu kiekvienam akcentuoti, koks vaistas yra pigiausias, bet neretai gaunu atkirtį, kad nesiūlyčiau pigaus“, – pasakojo pašnekovė.

Kita dažna problema, kad kitoks vaistas žmogui netinka dėl jame esančių papildomų medžiagų. Tokie žmonės, išbandę naują vaistą, kitą kartą jau pasako konkrečiai, kokios firmos vaisto jie nori, nes pigesnis turi pašalinį poveikį arba esą neveikia taip, kaip firminis vaistas.

Žmonės jaučiasi apgauti

Kito vaistinių tinklo vaistininkės Astos Trumpienės teigimu, dalies vaistų kainos atpigo netgi labai – pavyzdžiui, kardiologinių, skirtų prostatai gydyti. Tačiau kai kurių kompensuojamų vaistų priemokos netgi padidėjo. Tai greičiausiai reiškia, kad sumažėjo valstybės kompensuojama dalis.

„Žinoma, tie pacientai, kuriems priemokos sumažėjo, džiaugiasi. Kiti jaučiasi apgauti. Šiandien konkrečiai pati turėjau vieną atvejį, kai žmogui už pusę metų teko sumokėti 43 eurus. Jis sakė, kad tokios sumos dar niekada neteko mokėti“, – pasakojo pašnekovė.

BNS nuotr.

Pasak vaistininkės, dalis žmonių vis tiek perka tą vaistą, kurį visada vartojo, nesvarbu, jis atpigo ar pabrango. Dalis žmonių visiškai neprisiriša prie pavadinimo – jie visada rinkdavosi pigiausią vaistą ir drąsiai keisdavo pavadinimą, jeigu jo kaina pasikeisdavo.

„Aišku, visko tenka išklausyti, nes esame paskutinė instancija, kuriai galima išreikšti nepasitenkinimą. Dažnam atrodo, kad už prekystalio stovintis vaistininkas kažką gali pakeisti kainų politikoje. To nepasitenkinimo iš klientų pusės visada buvo, nes esame tas galutinis taškas, kuriame žmogus moka pinigus, tačiau po kainyno pasikeitimo nepasitenkinimo banga visada būna didesnė, kol žmonės apsipranta“, – aiškino A. Trumpienė. 

Ministerija: pacientai sutaupys apie 20 mln. eurų

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, beveik iš 2 tūkst. sąraše esančių medikamentų pinga daugiau kaip 1 tūkst. pavadinimų vaistai. Kai kurie medikamentai kainuoja tris kartus mažiau nei iki šiol.

Kompensuojamųjų vaistų kainyne anksčiau buvo trys ar daugiau vaistų pavadinimų su ta pačia veikliąja medžiaga, o dabar liko tik tie, kurie ne daugiau kaip dešimtadaliu brangesni nei tokiose šalyse kaip, tarkim, kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje. Iki šiol vaistai Lietuvoje galėjo būti iki 40 proc. brangesni nei kitur. Pasak ministerijos, neišbraukta nė viena veiklioji medžiaga, kurių kainyne yra beveik 500.

Ministerija gavo 1006 paraiškas dėl vaistų įrašymo į kainyną, iš kurių, pasibaigus oficialiam deklaravimo laikotarpiui, į jį pateko ir atitinka reikalavimus 668 vaistai. 169 vaistų pakuotės neatitiko reikalavimų. Tačiau dėl to pacientams nereikia nerimauti, nes ir anksčiau nebuvo įrašomas panašus vaistų skaičius.

O tai reiškia, kad dauguma gyventojų ir toliau turės didelį pasirinkimą tos pačios veikliosios medžiagos vaistų ir galės rinktis jiems labiausiai patinkantį, tik su mažesne priemoka. Nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų kainyno.

„Noriu nuraminti ir patikinti, kad visos veikliosios medžiagos šiame kainyne liko, tad būtini vaistai pacientus tikrai pasieks“, – ministerijos pranešime sako A.Veryga.

Prognozuojama, kad įsigaliojus naujam kainynui, pacientai per metus turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų, kuriuos anksčiau primokėdavo už vaistus. Be to, tikimasi sutaupyti ir 9 mln. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Pacientų atstovai – už naująjį kainyną

„Lietuvoje pacientai, deja, nėra įpratę rinktis vaisto, kuris pigiausias. Taip pat sunkiai atsisako tų vaistų, kuriuos įpratę vartoti, net jeigu jie brangesni už kitus. Tuo tarpu kitose valstybėse, ypač į Vakarus nuo mūsų, pacientai net nesidomi, koks yra vaisto pavadinimas. Jie tiesiog prašo išrašytos veikliosios medžiagos ir renkasi pigiausią preparatą. Tuo tarpu pas mus pacientai dar labai dažnai prašo konkretaus pavadinimo ir permoka už vaistus.

Taip, kažkada tas vaistas gal buvo vienintelis, kompanija, kuri jį gamino, labai daug investavo į jo rinkodarą, informuodama apie vaistą gydytojus, dalindama lapelius su vaisto pavadinimu ir visaip kitaip jį reklamuodama. Gydytojai tą vaistą žinojo ir jį išrašinėjo savo pacientams.

Metai bėgo, laikai keitėsi, o pacientai vis dar prašo šio pavadinimo vaisto. Ir tam tikrais atvejais susidaro net paradoksali situacija – Lietuvoje iš tam tikros vaistų grupės perkami tik brangiausi, o pigiausių niekas neperka. Tuo tarpu kitose šalyse, atvirkščiai, toje pačioje vaistų grupėje perkamas pas mus nepopuliarus pigiausias vaistas“, – rinktis pigesnį vaistą ragina ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close