captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: būti opozicijoje socialdemokratams dar blogiau

Socialdemokratų partijos skyriams pradėjus apklausas dėl galimybių tęsti darbus valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“, pasigirdo gandų, kad „valstiečiai“ dėl bendradarbiavimo galbūt jau susiderėjo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovais. Po atostogų Ispanijoje į Lietuvą grįžęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikina radęs koaliciją, o ne jos likučius. Pokalbis apie valdančiosios koalicijos ateitį – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su premjeru S. Skverneliu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Turbūt nereikia būti dideliu politikos žinovu, kad suprastum, kad socialdemokratų partijoje du trečdaliai skyrių nepritartų dabartinei valdančiajai koalicijai. Panašu, kad socialdemokratų frakcijos pasitraukimas iš koalicijos greičiausiai yra dar neįformintas faktas. Ar jūs su tuo nesutinkate?

– Tokias prielaidas galima daryti. Socialdemokratų partijos pirmininko pareiškimai po miškų įstatymų priėmimo, kad koalicija neturi prasmės, kryptis, kokia yra dabar pasirinkta, kalbu apie skyrių apklausą, laiko tempimas į rudenį, akivaizdžiai rodo, kad toks sprendimas [palikti koaliciją] gali būti priimtas. Frakcijos nariai Seime tikrai yra patyrę, yra daug atsakingų politikų, užėmusių garbias pareigas savo laiku valstybėje. Matosi, kad atsakomybė pas juos yra truputį kitokia.

– Manote, kad egzistuoja tikimybė, kad frakcija liktų, partijai nutarus išeiti iš koalicijos?

– Man sudėtinga būtų prognozuoti nežinant, kas vyksta partijos viduje. (...) Neatmesčiau tokio varianto, kad dalis socialdemokratų frakcijos narių tiesiog prisijungtų ir liktų valdančiojoje daugumoje.

– Bet pone Skverneli, turbūt sutiksit, kad partijose lojalumas yra viena esminių vertybių. Jūs įsivaizduojat, kad partijai pasitraukus iš koalicijos frakcijos nariai elgtųsi kitaip? Jie rizikuoja politine ateitimi, nes tikrai negaus kituose rinkimuose geros vietos sąraše.

– Seimo nariai neabejoja koalicijos prasmingumu. Dirbame nuolatos – ir koalicinėje taryboje, ir frakcijoje. Mums tereikia sprendimo iš anksto – kad partneriai savo valią pareikštų ir būtų galima kalbėti apie tolesnę darbotvarkę rudens sesijoje.

– Ar turite planą B?

– Kitą savaitę susitinkame su koalicijos taryba, kuri turi tam tikrus įgaliojimus, tikimės išgirsti jų prioritetinius rudens sesijos darbotvarkės klausimus, kad kartu galėtume priimti sprendimus. Turime visiškai normalų prašymą, kad sprendimas dėl likimo koalicijoje būtų priimtas iki rudens. Jeigu matysime, kad tokio sprendimo nėra, arba procesas imituojamas, ieškosime plano B.

– Kalbant apie socialdemokratus, kas, jūsų manymu, diktuoja partijos nenorą likti valdančiojoje koalicijoje? Tai „žemesnių“ partijos sluoksnių savisaugos instinktas, kad buvimas valdžioje „mažuoju broliu“ toliau naikina partiją kaip politinę jėgą, ar ambicijos dėl jūsų ultimatumo apie rugsėjo 10 dieną?

– Tai tiesiog natūralus prašymas priimti sprendimą iki numatytos datos. Tegu skyriai pareškia savo nuomonę.

– Kaip tik šiuo metu 6–7 skyriai renkasi ir reiškia savo nuomonę. Jei 6, tai 4 – už išėjimą, 2 – už likimą, jei 7 tai 5 – išėjimą, 2 – už likimą, ir tai kai kurie – su išlygom. Vienintelis Jonavos skyrius, mano žiniomis, susijęs su ūkio ministru, pasisako už likimą koalicijoje. Visa kita – laiko klausimas. Tai koks tas planas B?

– Tai lemia daug kas: ambicijos, nenoras būti mažesniu, bet tai yra realu – po rinkimų taip susiklostė, kad socialdemokratams gavus 17 Seimo nario mandatų jie yra mažesnis koalicijos partneris, bet jis tikrai nėra diskriminuojamas dėl to. Kitas variantas, kalbant apie planą B – opozicijoje būti mažesniuoju partneriu. Matyt, tai partijai būtų dar blogiau.

– Ar jūs kalbatės su kitomis partijomis? Ne šiaip sau kalbatės, o konkrečiai – kas būtų jeigu būtų. Tarkime: „Gerbiamas Gabrieliau, kaip manai, ar mes galėtume, jei reikėtų?“

– Taip, tokie pokalbiai įvyko kalbant apie paskutinius pavasario sesijos darbus. Yra pamąstymai ir pasikalbėjimai, kad jei įvyktų kažkas tokio, galima būtų veikti ir tartis mažumos vyriausybės sąlygomis, pateikiant svarbius įstatymų projektus ir opozicijai. Taip, tai gali būti.

– Sakote, kad planas B gali būti toks, kad „valstiečiai“ liks vieni ir sąjungininkų ieškos kiekvienu konkrečiu klausimu?

– Tai yra planas, kuris galbūt nėra pats geriausias. Dar yra galimybės ir mes darysime viską, kad būtų stabili dauguma. Kokia ji bus, galime paspėlioti, prognozuoti. Rudenį gali būti pokyčių įvairiose Seimo frakcijose. Mūsų, didžiausią žmonių pasitikėjimą rinkimuose gavusiai partijai ir didžiausiai frakcijai, yra svarbiausia užtikrinti, kad valstybei būtini sprendimai būtų priimami.

BNS nuotr.

– Užsiminėte apie pokyčius frakcijose. Ar savo frakciją turite omenyje?

– Manau, kad valstiečių ir žaliųjų frakcijai kol kas jokios grėsmės nėra. Galbūt atsiras kitokios frakcijos, vis daugiau atsiranda žmonių, išeinančių į mišrią Seimo narių grupę, mąstančių apie savarankišką politinę karjerą. Prognozuoti kol kas sunku. Palauksime rudens sezono ir matysime.

– Vyriausybė kažką veikia. Priima kažkokius projektus, siūlymus, nors nežinia, ar bus kas juos palaiko, ar yra dauguma. Gana kėbli situacija vyriausybei. Štai dabar jūs apsisprendėte dėl mokesčių pakeitimų, PVM lengvatų, tą jau viešai sakote visuomenei. Tačiau tai viso labo pamąstymai, kai nėra valdžios Seime?

– Visų pirma, vyriausybė ne „kažką veikia“, o įvykdė visus darbus, kurie buvo numatyti pavasario sesiijoje. O kalbant apie mokesčių pertvarką, mes, patys inicijavę diskusiją, gavome atgalinę informaciją iš žmonių, interesų grupių, kurias mokesčių pertvarka palies. Dabar tai yra apibendrinta ir bus pristatyta tiek „valstiečių“ frakcijai, tiek koalicijos partneriams socialdemokratams. Po to, jei matysime, kad su dauguma Seime yra kažkas ne taip, ieškosime būdų ir sprendimų priimtus vyriausybės nutarimus įgyvendinti.

– Ramūnas Karbauskis sako, kad esminė partijos problema – prasta komunikacija. Ir ją išspręs 300 tūkst. tiražu išleistas laikraštis. Jūs juokiatės? Suprantu, kad ši idėja jums juokinga?

– Šalyje yra žiniasklaida, kuri atlieka savo darbą. Galime diskutuoti, patinka ji mums ar nepatinka, bet tai yra kiekvienos demokratinės šalies bruožas. Pakeisti laisvą, tradicinę žiniasklaidą kažkokiu partiniu organu nėra perspektyvus kelias. Taip, partija leisdavo periodinius laikraščius „Žmogui ir žemei“, tai nebūtų naujas laikraštis, tačiau šiandien situacija kitokia. Partijos, anksčiau leisdavusios ir dalindavusios tuos laikraščius, statusas pasikeitė. Ji tapo valdančiąja, yra vyriausybė. Mano nuomone, būtų negerai, jei toks laikraštis bus padarytas oficiozu.

– Nepritariate tokiai idėjai?

– Manau, kad yra kitų priemonių komunikacijai gerinti. Bandykime kalbėti, kalbėkime. Taip, kritikos mes negalime išvengti, kai kurių žmonių manymu tos kritikos yra per daug, galbūt ji kryptinga, bet kito kelio demokratinėje šalyje nėra.

– Apie kritiką ir kryptingus dalykus. Jūs turbūt matėte informaciją viešojoje erdvėje, susijusią su mistiniais susitikimais su Greta Kildišiene, 8 valandų posėdžiais dalyvaujant jos ir jo advokatui. Su viešųjų ryšių specialistu, kuris dirba kultūros ministrės patarėju. Turite komentarą apie šią situaciją?

– Komentaras paprastas –  jei darai susitikimus kaip politikas, po to dar bandai aiškinti, kad tai susiję su partija, tai atvykus žurnalistams išeini ir paaiškini. Labai aiškiai atsakai – koks susitikimas, kas jame sprendžiama, ar tai privatus susitikimas, ar liečiantis partijos reikalus. Atsakai ir eini toliau dirbti.

– Pakalbėkime apie mokesčius. Jūs siūlote įvesti dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą – 15 proc., kuris būtų tarsi mažesnis, bet didesnis nei tas dabartinis vadinamasis lengvatinis tarifas. Kodėl?

– Mes galime turėti vieną pagrindinį 21 proc. PVM tarifą ir du lengvatinius. Dabar kalbame apie 5 ir 15 proc. lengvatinius tarifus.

– 5 proc. PVM tarifas bus taikomas spaudai, vaistams?

– Kam bus taikomi 5 proc., o kam – 15, paskelbsime kitą savaitę.

– Didėlė diskusija kilo dėl viešbučių. Lietuvoje viešbučiai yra pigiausi regione, turizmas auga bene spračiausiai regione ir tuo pat metu siūloma naikinti PVM lengvatą viešbučiams. Jūsų nuomone, tai prasminga?

– Pasakysiu labai paprastai: jei vyriausybė nebūtų pradėjusi šios diskusijos dėl PVM lengvatos viešbučiams, aš 99 proc. garantuoju, kad įstatymo projektas dėl PVM lengvatos viešbučiams panaikinimo būtų įregistruotas Seime ir lengvata jau būtų panaikinta. Atlikusi skaičiavimus, tyrimus vyriausybė siūlys, kad PVM lengvata bus išlaikyta. Dabar yra pasirinkimas, koks lengvatinio tarifo režimas bus pritaikyas.

– Iškeitėte urėdijas į centrinio šildymo PVM lengvatą su Tėvynės sąjunga. Jie palaikė urėdijų reformą, o jūs įsipreigojote palikti lengvatą centriniam šildymui. Koks bus PVM mokestis – 15 ar 5 proc.?

– Su Tėvynės sąjunga sutarėme iki spalio 1 dienos priimti reikalingus pakeitimus įvedant naują lengvatinį tarifą šildymui. Koks jis bus, aš dar negaliu atsakyti. Tačiau yra ir kita žinia, kad paskutinams 2–3 šių metų mėnesiams galbūt bus grąžintas 9 proc. PVM tarifas šildymui ir karštam vandeniui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...