captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rastus 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikus tirs antropologai

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis, vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.
Asociatyvi BNS nuotr.
Asociatyvi BNS nuotr.

Šį spėjimą LNM kiemelyje surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius ir šio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 kvadratinių metrų plotas, užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Antrojo tyrimų etapo metu aptikti keturi griautiniai kapai, kuriuose palaidoti septyni mirusieji. Iš jų trijuose kapuose buvo palaidota po du. Dauguma užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename dvigubame kape aptikta kulka, kitų mirusiųjų kapuose kulkų nerasta. Prie mirusiųjų aptikta aprangos detalių (diržų sagčių, darbužių sagų, keletas smulkių drabužių audinių fragmentų), asmeniniai mirusiųjų daiktai – religinio turinio medalikėliai, medalionai, kryželiai.

Vienas iš mirusiųjų buvo užkastas atskiroje duobėje. Prie jo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos – auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.

Remiantis istoriniais duomenimis ir archeologinių tyrimų metu rastais radiniais, manoma, kad čia buvo palaidotas vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas.

„Remdamiesi archeologiniais tyrimais, žinome, kad 1862 m. liepos 30 d. pagal mūsų kalendorių Zigmantas Sierakauskas vedė savo sužadėtinę Apoloniją Dalevską. Turime tiesioginį daiktinį įrodymą archeologų dėka, – sakė R. Augustinavičius. – Šimtu procentų turime identifikuoti Zigmanto Sierakausko tapatybę, tada spręsime dėl palaikų perlaidojimo.“

Abu kalbėtojai sakė, kad jau antradienio vakarą galėjo konstatuoti, jog šis žiedas priklausė Z. Sierakauskui. Vestuvinis žiedas buvo užmautas ant dešinės rankos bevardžio piršto.

„Radom žmogaus asmens kodą“, – žiedo radybas vaizdingai įvardijo R. Augustinavičius.

V. Steponaitis sakė, kad Z. Sierakausko tapatybę bandys patvirtinti antropologiniais tyrimais. Palaikai bus perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui – ten juos tirs antropologai. Jie taip pat atliks ir DNR tyrimus. Jei atsišauktų Z. Sierakausko giminaičių, atlikti palaikų identifikavimą pagal DNR būtų lengviau.

„Žinome, kad Sierakauskas buvo sužeistas į nugarą, tai kauluose turi matytis. Žinome, kurie žmonės buvo pakarti, kurie – nušauti. Jie buvo slapčia atvežti ant Gedimino kalno ir čia užkasti“, – pasakojo V. Steponaitis.

Minėti tyrimai užtruktų pusmetį. Kada tikimasi perlaidoti Z. Sierakausko palaikus?

„Reikėtų juos perlaidoti valstybės 100-mečio proga. Būtų gražu“, – mano V. Steponaitis.

Mirusiuosius perkasoje preliminariai tyrė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Visa antropologinė medžiaga perduodama tolimesniam tyrimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą. Atsižvelgiant į mirusiųjų palaidojimo aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad visuose kapuose palaidoti vyrai, kurie mirė smurtine mirtimi.

Sprendžiant pagal šiandien turimą duomenų visumą, mirusieji buvo užkasti XIX a. II pusėje, palaikai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Pirmojo archeologinių tyrimų etapo metu, 2017 m. sausį, buvo visiškai ištirti du kapai. Juose aptikti keturių mirusių vyrų, palaidotų be karstų, apipiltų kalkėmis, palaikai.

Asociatyvi BNS nuotr.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close