captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis, vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. Hipotrezei patvirtinti, t.y. tyrimams atlikti, prireiks mažiausiai pusmečio.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antrojo tyrimų etapo metu aptikti keturi griautiniai kapai, kuriuose palaidoti septyni mirusieji, iš jų trijuose kapuose buvo palaidota po du. Dauguma užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename dvigubame kape aptikta kulka, kitų mirusiųjų kapuose kulkų nerasta. Prie mirusiųjų aptikta aprangos detalių (diržų sagčių, darbužių sagų, keletas smulkių darbužių audinių fragmentų), asmeniniai mirusiųjų daiktai – religinio turinio medalikėliai, medalionai, kryželiai.

Medalikėlis, K. Stoškaus nuotr.

Vienas iš mirusiųjų buvo užkastas atskiroje duobėje. Prie jo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia/30 Lipca 1862 r.“. Remiantis istoriniais duomenimis ir archeologinių tyrimų metu rastais radiniais, manoma, kad čia buvo palaidotas vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas. 

K. Stoškaus nuotr.

Mirusiuosius perkasoje preliminariai tyrė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Visa antropologinė medžiaga perduodama tolimesniam tyrimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą. Atsižvelgiant į mirusiųjų palaidojimo aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad visuose kapuose palaidoti vyrai, kurie mirė smurtine mirtimi.

K. Stoškaus nuotr.

Taigi, sprendžiant pagal šiandien turimą duomenų visumą, mirusieji buvo užkasti XIX a. II pusėje, palaikai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Primename, kad pirmojo archeologinių tyrimų etapo metu, 2017 m. sausio mėn., pilnai buvo ištirti du kapai. Juose aptikti keturių mirusių vyrų, palaidotų be karstų, apipiltų kalkėmis, palaikai.

Istorikė: Z. Sierakauskas Lietuvai svarbus kaip laisvės simbolis

1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadas Zigmantas Sierakauskas Lietuvai svarbus kaip laisvės simbolis, sako istorikė Zita Medišauskienė.

„Be abejo, didžiausia jo įtaka ir reikšmė yra kaip sukilimo vado, tačiau po to jis ilgai buvo simboline Lietuvos laisvės figūra“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja Zita Medišauskienė.

Istorikė teigė, kad didžiąją gyvenimo dalį Z. Sierakauskas gyveno Rusijos teritorijoje, o jo kontaktai su Lietuva dėl cenzūros buvo fragmentiški, riboti ir slapti.

Z. Sierakauskas sukilimui vadovavo kelis mėnesius, tačiau, pasak Z. Medišauskienės, tai buvo pati svarbiausia pasipriešinimo fazė.

„Tai buvo ta kylančioji sukilimo dalis“, – kalbėjo istorikė.

„Jeigu realiai tas sukilimas kažkokio realaus poveikio situacijai Lietuvoje nepadarė, bet pats pasipriešinimo faktas liko visuomenės atmintyje ir jis buvo labai svarbus išlaikant tapatybę, kovojant su po sukilimo prasidėjusiu rusinimu“, – pridūrė ji.

„Z. Sierakauskas buvo vienas iš pagrindinių herojų, kurie padėjo palaikyti sukilimo atmintį ir tą pasipriešinimo dvasią, kovos už nepriklausomybę dvasią Lietuvoje“, – sakė Z. Medišauskienė.

Ekspertė teigė, kad Z. Sierakauskas tikriausiai dar iki sukilimo turėjo milžiniškos įtakos demokratiškai nusiteikusiai visuomenės daliai, vėliau ir dalyvavusiai pasipriešinime.

„Jis buvo tų naujų, modernių idėjų skleidėjas Lietuvoje“, – tvirtino istorikė.

Kultūros ministerija trečiadienį pranešė, kad Vilniaus Gedimino kalne galimai rasti Z. Sierakausko palaikai.

Gedimino kalne aptiktuose kapuose buvo septyni mirusieji, jie buvo užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis.

Prie vieno iš vyrų, kuris palaidotas atskirai nuo kitų, ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.

Z. Sierakauskui Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...