captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių įsiutinta Maskva Europoje rado užtarėjų: siūlo skubiai nubausti Baltijos šalis

Po to, kai NATO parodė trumpametražį filmą apie Baltijos šalių pokario pasipriešinimą sovietų okupantams, isteriška Rusijos reakcija neleido suabejoti – Aljansas sudavė skaudų smūgį istoriją perrašinėjančiam Kremliui. Bet sulaukusi galingo lietuvių atsako Maskva neapsiribojo žodžių karu feisbuke ir įjungė naują pavarą – Kremliaus pozicija sulaukė užtarėjų Europos Parlamente.
Wikipedia.org nuotr.
Wikipedia.org nuotr.

Dar liepos 11 dieną oficialioje NATO „Twitter“ paskyroje pasirodė trumpametražis 8 min trukmės dokumentinis filmas „Miško broliai – kova už Baltijos šalis“.

Šiame įraše pasakojama latvių, estų ir lietuvių partizanų kovos su sovietiniais okupantais istorija, kurią pasakoja keli partizanai. NATO TV įraše pateikta, subtili užuomina, kad grėsmę iš Maskvos vėl jaučiančios Baltijos šalys šį kartą taip pat aršiai priešintųsi bet kokiai agresijai, mat partizanų tradicijų iki šiol semiasi ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių specialiosios pajėgos.

NATO, greičiausiai nesitikėjo, jog šis trumpas vaizdo įrašas susilauks tokios audringos reakcijos. Tiesa, pats įrašas tapo vienu populiariausiu, daugiausia peržiūrų, komentarų ir pasidalijimų susilaukusių Aljanso paskyros pranešimų pastaruoju metu.

Išties pasirodžius įrašui ypač piktai sureagavo oficialioji Maskva. Pirmoji „iššovė“ kylančia Rusijos diplomatijos žvaigžde ir galbūt būsimąją Užsienio reikalų ministre vadinama Rusijos URM atstovė Marija Zacharova. Pernelyg nesirinkdama žodžių ji iškonveikė laisvės kovotojų atminimą, o „miško brolius“ pavadino nusikalstama organizacija.

Pasipiktinę dėl rusų pareigūnų įžeidžių komentarų apie Baltijos šalių pasipriešinimo judėjimus galingą atsaką surengė ne tik Lietuvos diplomatai, bet ir tūkstančiai tautiečių, atakavę Rusijos URM, ambasados ir kitas feisbuko paskyras. Į tai Maskva atsakė nauja doze melagingų žinių apie Baltijos šalių pasipriešinimo judėjimus ir pažadėjo lietuviams, kad jie sulauks „kai ko daugiau“.

Greitai paaiškėjo, iš kur gali kilti tas „kai kas daugiau“. Dar praėjusį penktadienį grupė europarlamentarų pasiūlė Lietuvai, Latvijai ir Estijai įvesti sankcijas dėl „fašistinių sentimentų augimo šiose šalyse“.

Kaltina „fašistinėmis nuotaikomis“

EP nariai iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (GUE/NGL) sakė rengiantys rezoliuciją, kurioje būtų numatomos ekonominės sankcijos Baltijos šalims dėl šių tariamo negebėjimo suvaldyti „kraštutinių dešiniųjų ir fašistinių nuotaikų“.

Pranešime teigiama, kad „veikti nutarta po to, kai Baltijos šalyse pastebėtas nerimą keliantis kraštutinių dešiniųjų grupių mitingų ir maršų skaičius, o tokiems renginiams pritaria vietos valdžia“.

Ypač išskirtos Latvija ir Estija, kuriose kasmet vyksta veteranų paradai, skirti paminėti Waffen-SS legionus, kariavusius nacių pusėje Antrojo pasaulinio karo metais. Rezoliuciją rengiančių EP narių nuomone, Briuselis turėtų „pasmerkti renginius, kurie reklamuoja nacių ideologiją“.

Toks pasiūlymas stebinti neturėtų, nes marga karioji GUE/NGL garsėja skambiais, dažnai radikaliais pareiškimais. Save 52 europarlamentarus vienijanti GUE/NGL pristato kaip frakciją, kuri „savo veikla siekia taikos, solidarumo, socialinio teisingumo, lygybės, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo“.

„Tai vienintelė Parlamento frakcija, kurioje esama lyčių pusiausvyros: joje dirba 26 moterys ir 26 vyrai. Gerbiame mūsų EP narių tapatybių ir nuomonių įvairovę. Šią kadenciją prieštarausime griežtam taupymui, kovosime už tvarų ekonominį vystymąsi, sieksime susidoroti su pavojingu kraštutinės dešinės stiprėjimu ir priešinsimės deryboms dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystėssusitarimo (TPIP)“, – teigiama šios kadencijos GUE/NGL pranešime.

Pasiūlymo autorius – čekų komunistas

Frakcijos narių biografijos taip pat iškalbingos. Pavyzdžiui, frakcijos pirmininkė Gabi Zimmer, kuri EP dirba nuo 2004 m., buvo kraštutinės kairiosios Vokietijos Demokratinio socializmo partijos, šiuo metu vadinamos „Die Linke“, pirmininke.

Tuo tarpu rezoliuciją prieš Baltijos šalis kurpiantis Čekijos europarlamentaras Jiri Maštalka yra komunistas iš Bohemijos ir Moravijos komunistų partijos. Jis yra EP parlamentinio bendradarbiavimo su Rusija delegacijos vicepirmininkas.

Pernai iš paties Vladimiro Putino rankų J. Maštalka Rusijos draugystės ordiną už „didelį indėlį į draugystę ir bendradarbiavimą su Rusijos Federacija“. Uoliai Rusijos poziciją kone visais klausimais ginantis europarlamentaras tikino, kad Baltijos šalis nubausti turinti rezoliucija rengiama rudens sesijai.

„Kol kas Baltijos valstybės bei Ukraina užsimerkia prieš augančias fašistines nuotaikas Europoje. Europos Komisijos sankcijos prieš Baltijos šalis yra tinkamas žingsnis. Toms šalims gali būti įšaldytos Europos fondų lėšos“, – tikino čekas.

Tiesa, jis pripažino, kad norint įvesti sankcijas reikėtų užsitikrinti daugumą EP, kuriame yra 750 narių, priklausančių kitoms frakcijoms ir grupėms. Todėl mažai tikėtina, kad kairuolių frakcijos pasiūlymas sudomins daugumą europarlamentarų, tarp kurių yra ir Baltijos šalių atstovai.

Sėkmės nesitiki net patys

„Bet net ir nesulaukus palaikymo tai bus pažymėtinas politinis gestas“, – tikino J. Maštalka.

Panašiai kalbėjo ir rusų parlamentarai, palankiai atsiliepę apie rezoliucijos pasiūlymą.

Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis sakė, kad Briuseliui priėmus rezoliuciją būtų atstatytas teisingumas, be to, į rezoliuciją esą „būtų logiška įtraukti ir Ukrainą, kurios kovotojai už nepriklausomybę naudoja nacių simboliką“.

Tačiau apie Rusiją palankiai atsiliepiantis politologas Pavelas Siatenkovas kaip mat išreiškė apgailestavimą, kad daugumos palaikymo EP tokia rezoliucija, greičiausiai, nesurinks.

„Praktika rodo, kad Briuselis pajėgus užmerkti akis prieš bet ką, kai tik nori, net jei tai yra nacių mitingai kai kuriose Europos šalyse. Nesu optimistas ir šį kartą, o net jei EP ir priimtų tokią rezoliuciją, vargu ar tai taptų Europos politikos dalimi“, – Kremliaus propagandiniam ruporui „Sputinik“ guodėsi P. Siatenkovas.

Vis dėlto kitas „Sputnik“ pašnekovas Vladimiras Bychovas neatsitiktinai užsiminė, kad problema esą yra rimtesnė. Kaip pavyzdį jis pateikė „propagandinį NATO vaizdo įrašą“, kuriame pasakojama apie „Miško brolius“. Išties, pastaruoju metu Baltijos šalyse nebuvo jokių išskirtinių „nacių maršų“, ar „fašizmo ideologiją bei nuotaikas kurstančių renginių“, apie kuriuos, kaip rezoliucijos priežastį bandė kalbėti jos autoriai. Vienintelis NATO TV vaizdo įrašas apie Baltijos šalių partizanus iššaukė itin isterišką ir audringą Kremliaus reakciją.

Įsijungė ir garsioji „trolių ferma“

Todėl neatsitiktinai originalioji žinutė apie GUE/NGL narių rengiamą rezoliuciją iš pradžių pasirodė leidinyje „Izvestija“, vėliau – „Sputnik“, o galiausiai šio pasiūlymo interpretacija pasirodė ir naujame propagandiniame tinklapyje „who is who.org“.

DELFI nuotr.

Pastarasis tinklapis įkurtas visa neseniai – pernai rugsėjį po to, kai buvo atjungtas ukrainietišką domeną turėjusi šio puslapio versiją who is who.ua. Ukrainiečiai dėl pastarojo tinklapio įspėjo savo šalies specialiąsias tarnybas, mat tinklapis save pristato, kaip „nešališką informaciją platinantį informacinį ir analitinį projektą“, registruotą Ukrainoje, Dniepropetrovske, nors pateikia vien išgalvotas, melagingas naujienas, kurias pasirašo išgalvoti personažai.

Pavyzdžiui, vyriausiuoju redaktoriumi pristatomas A. N. Petrikinas, autoriais – O. Samojedas, Ž. Jarilovas, G. Morganiukas, V. Sagaidačnas, J. Krasko, A. Bokurenko, A. Belaja. O straipsnį, pavadintą „Lietuvą, Latvija ir Estiją gali pašalinti iš ES už skurdą ir fašizmo propagandą“ pasirašė „Eduardas Tyčas“.

Šiuo vardu (arba Edvardo Tečo vardu) buvo žinomas vienas garsiausių visų laikų piratų, XVII-XVIII a. gyvenęs britas, pravarde Juodabarzdis. Autorius negailėjo įspūdingų interpretacijų, Baltijos šalis vadindamas sovietmečiu įprastu „Pribaltikos“ pavadinimu arba paniekinančiais „mikrovalstybių“ epitetais.

„Fašistinių nuotaikų augimas Pribaltikos šalyse jau senai kelia nerimą Europai. Ten gerai žino, kokias baisias pasekmes tai gali sukelti ir Europos politikai ne kartą bandė priversti Pribaltiką susiprasti, tačiau be rezultatų. Po įstojimo į ES šios nykštukinės šalys patikėjo savimi, todėl nejuto poreikio slėpti savo nacistinių nuotaikų. Mikrovalstybės buvo įsitikinusios, kad ES jų nepaliks vienų.

Bet akivaizdu, kad Lietuva, Latvija ir Estija veltui taip galvojo. Europarlamente suprato, kad griežtai neužkirtus kelio atvirai fašizmo propagandai šiose šalyse, viskas gali baigtis blogai.

Įvedus sankcijas ir atėmus fondų lėšas planuojama perauklėti suįžūlėjusias mikrovalstybes – joms tai taps katastrofa, nes jų ekonomika vos vos tik ir laikosi dėl solidžių įnašų iš ES.

Todėl Pribaltikai reikia ruoštis blogiausiam, nes sankcijos – tik pirmas ES žingsnis atsikratant šių vargingų niekam nereikalingų pseudovalstybėlių. Lietuvą, Latviją ir Estiją gali laisvai pašalinti iš ES, o priežasčių tam užtenka: tai ir fašizmo propaganda, ir siaubingas skurdas, tapęs našta ES. Pribaltikos šalys veltui tikėjosi, kad narystė ES bus amžina. Pasaulyje viskas keičiasi, taip pat ir ES politikų nuomonė. Ko gero, šioms šalims lemta baisi agonija ir mirtis skurde“, – triumfuoja Juodabarzdžiu pasirašęs who is who.org straipsnio autorius.

Įdomu tai, kad po šiuo kelias versijas turinčiu tinklapiu slypi ne kas kita, o garsioji Rusijos „trolių fermos“ kontora Sankt Peterburge.

Dar 2015 metais įtarta, kad už minėtų tinklapių slepiasi Sankt Peterburge, Savuškino gatvės 55 numeriu pažymėtame pastate, įkurta vadinamoji „trolių ferma“ – Kremliaus samdytų komentatorių armija, kuri kurpia melagingas istorijas, išgalvotus profilius socialiniuose tinkluose ir veliasi į diskusijas net patys su savimi, siekdami sudaryti Rusijai palankių nuomonių gausą.

Kartu su dar keliais kitais panašaus pobūdžio portalais, tokiais kaip „Politpazl“, „Inforeaktor“, „PolitEkspert“ ir „NewsInform“, who is who.org siejamas su neseniai Rusijos informacinę erdvę apjungusiu „patriotiniu holdingu“, vienijančiu Kremliui palankią informaciją skleidžiančius tinklapius, kuriuos savo ruožtu atidžiai prižiūri Rusijos cenzūros įrankiu vadinama tarnyba – „Roskomnadzor“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...