captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus Kalvarijose švenčiamos Sekminės

Vilniaus Kalvarijose švenčiamos Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo apaštalams šventimas, trunkantis keturias dienas.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Vilniaus Kalvarijose švenčiamos Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo apaštalams šventimas, trunkantis keturias dienas.

Penktadienį – kunigų ir vienuolių dieną – buvo einamas Kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose. Šeštadienį čia buvo vaikų ir jaunimo diena, vyko programa vaikams.

Pagrindinės Sekminių iškilmės vyks sekmadienį. Kryžiaus kelio procesiją Vilniaus Kalvarijose ves Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, teikiamas Sutvirtinimo sakramentas.

Vilniaus Kalvarijos mena seną istoriją ir yra viena gražiausių ir labiausiai tikinčiųjų ir keliautojų lankomų sostinės vietovių. Verkiuose netoli Vilniaus įkurti Kalvarijas XVII a. nuspręsta kaip padėką už pergalę prieš rusų kariuomenę.

Per 1669-ųjų Sekmines Vilniaus Kalvarijas pašventinęs vyskupas Aleksandras Sapiega tarė žodį susirinkusiems maldininkams ir pats vedė juos Kryžiaus keliu, barstydamas iš Šventosios Žemės atvežtą žemę.

Miškingi Verkių apylinkių kalneliai, pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, upelis, priminęs per Jeruzalę tekantį Kedroną (Cedroną), idealiai tiko Kalvarijoms įkurti. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m.

Nepriklausomybės metais atkurtos Vilniaus Kalvarijos nėra seniausios Lietuvoje - senesnės yra Žemaičių Kalvarijos, kurios ir sovietmečiu liko nesugriautos ir gausiai lankomos.

Sovietmečiu Vilniaus Kalvarijose buvo išsprogdintos visos koplyčios, išskyrus keletą prie bažnyčios. Visos Kryžiaus kelio koplytėlės buvo atstatytos 2002 metais. Visą Kryžiaus kelią, kurio ilgis siekia 7 kilometrus, maldininkai įveikia per kelias valandas, o vidurdienį prie Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios aukojamos iškilmingos šv. Mišios, teikiamas Sutvirtinimo sakramentas.

„Vilniaus Kalvarijos – šventa vieta, amžius guodusi ir stiprinusi vargų slegiamą žmogų. Šimtus kilometrų maldininkai į Vilnių eidavo pėsti, kad galėtų pakartoti Kristaus kryžiaus kelią ir patirti Dievo palaimą. Ir šiandien į Vilniaus Kalvarijas traukia tūkstančiai maldininkų“, – sako Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos klebonas kunigas Virginijus Česnulevičius.

Katalikų bažnytinę šventę lydi gyvos liaudies tradicijos. Senajame lietuvių kaime šventinę nuotaiką padėdavo sukurti berželių šakos. Jomis būdavo iškaišomos švarumu tviskančios pirkios. Piemenėliai žaliais vainikais karūnuodavo namo pargenamas karves ir už tai iš šeimininkų gavę kiaušinių, lašinių, sūrio keptuvėje ant laužo kepdavo kiaušinienę.

Brandesnio amžiaus žmonės būtinai per Sekmines turėdavo apeiti savo laukus, atlikti pasėlių globos apeigas, paskui kartu susėsti, pasivaišinti, užtraukti dainą, aptarti bendruomenės reikalus, pasidalyti ūkiškais patarimais.

Per Sekmines taip pat būdavo paprotys suptis sūpuoklėse, laistytis vandeniu, sočiai pasivaišinti. Žmonės sakydavo: jei per Sekmines suvalgysi septynis virtinius, visus metus laimingas būsi. Po Sekminių jau galima maudytis upėse ir ežeruose.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...