captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistai: vaikai tampa vis silpnesni, juos sudominti sportu – iššūkis

Prieš dešimtmetį vaikų fizinis išsivystymas ir sugebėjimai buvo geresni, o dabar regresuoja, sako specialistai. Tam, kad vaikai nuspręstų, kokiu sportu užsiimti, jiems siūloma išbandyti kuo daugiau būrelių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Klubo „Vaikų sportas“ įkūrėjas Giedrius Junevičius sako, kad į būrelius einantys vaikai susiranda draugų, o sportas tampa įpročiu, kuris tęsiasi kone visą gyvenimą. „Kai vedu pamokas mokyklose, pastebiu vaikų, kurie neturi papildomų užsiėmimų, jie laisvą laiką leidžia gatvėse, kartais papuola ir į blogas kompanijas“, – pastebi G. Junevičius.

Vilniaus sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Liudmila Sliaužienė kalba, kad „fizinė veikla – tai alternatyva sveikatą žalojančiam elgesiui: rūkymui, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimui. Taip pat sportas – pagrindinis būdas stiprinti sveikatą“.

Pramoginių šokių studijos „Vijūnas“ vadovė Ala Karpenko, paklausta, kaip vertina savo jaunųjų šokėjų užimtumą, sako, kad vaikams naudinga turėti kuo daugiau veiklų.

„Vaikai, kurie lanko būrelius, yra įvairiapusiškai išsilavinę – pasižymi gera koordinacija, greitai adaptuojasi. Manau, kad nereikia apsiriboti tik darželiais ar mokyklomis“, – dėsto šokėja.

Svarbu motyvuoti

Nors sportas turi daug privalumų, jaunuoliai dažnai vengia kūno kultūros pamokų ar kitos fizinės veiklos. Pasak pašnekovų, tai lemia tiek šeimos nuostatos, tiek naujosios technologijos.

„Manau, kad vaikai nenori sportuoti, nes gyvena šiuolaikinių technologijų amžiuje, kai aplink vien telefonai, kompiuteriai, planšetės, kurios atrodo įdomesnės“, – svarsto G. Junevičius.

Pramoginių šokių trenerė pažymi, kad vaikų pasyvumui įtakos turi ir jų šeimoje vyraujantis požiūris: „Tėvai mano, kad treneriai bei mokytojai turi duoti daugiau nei patys vaikai. Dažnai laukiama, kad vadovai padarys, išmokys, nors vaikai įdeda per mažai pastangų arba visai nesidomi.“ Anot pašnekovės, suaugusieji dažnai priekaištauja, sako, kad jų atžaloms per sunku, arba stebisi, kodėl skiriasi vienodo amžiaus vaikų fizinis pajėgumas.

Savo ruožtu būrelio „Vaikų sportas“ įkūrėjas G. Junevičius tikina, kad motyvacija jaunam žmogui būtina.

„Vaikus motyvuoju nuo pat mažens, sakau jiems, kad sportas yra džiaugsmas. Mano akimis – jie sportuoja, tačiau jiems patiems neretai atrodo, kad žaidžia su draugais. Todėl svarbu, kaip treneris pateiks fizinę veiklą, kaip užmegs ryšį, nes vaikas turi jausti pasitikėjimą suaugusiuoju“, – kalba G. Junevičius.


BNS nuotr.

Šokių trenerė A. Karpenko taip pat stengiasi sudominti mažuosius šokėjus, kurie dažnai būna išsiblaškę: „Stengiamės motyvuoti tuo, kad jie gali dalyvauti varžybose, laimėti prizines vietas bei medalius. Vaikus skatina ir konkurencija, jie nori varžytis, pranokti kitus.“

Vilniaus sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja L. Sliaužienė vardija, į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai, išleidę vaiką į papildomą veiklą.

„Reikėtų išsiaiškinti, ar vaikas nepervargsta, ar krūvis parinktas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ar aplinka, kurioje vyksta užsiėmimai, yra saugi fizinei veiklai, atitinka higienos normų reikalavimus“, – aiškina specialistė.

Galima išbandyti viską

Tam, kad vaikai nuspręstų, kokia veikla užsiimti, jiems siūloma išbandyti kuo daugiau būrelių. G. Junevičius pažymi, kad tinkamiausias laikas rinktis – iki šešerių metų: „Pas mane į būrelį sportuoti atėję vaikai išbando visas sporto šakas – krepšinį, tinklinį, tenisą, futbolą ir kt. O nuo šešerių ar septynerių renkasi sporto šaką ir dirba ties tuo, kas geriausiai sekasi.“

L. Sliaužienė pabrėžia, kad norint tinkamai pasirinkti veiklą, „profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo metu reikėtų pasitarti su gydytoju, kokia fizinė veikla geriausiai tiktų.“

Pašnekovai pasakoja, kad per paskutiniuosius metus pakito vaikų fizinė būklė. Pasak trenerio G. Junevičiaus, vangumą, tingumą bei antsvorio problemas pastebi tarp mokinių, o mažesni vaikai, lankantys darželius, būna kur kas aktyvesni. Vyresnius, jo teigimu, sunku sudominti.

Pramoginių šokių trenerė A. Karpenko pritaria, kad vaikai darosi silpnesni: „Kai ateina vaikai, neturėję jokio fizinio lavinimo, dažniausiai jie turi nesuformuotų raumenų, turi stuburo problemų, dėl to prasta ir jų laikysena. Per repeticijas pradedame nuo mažų krūvių, žingsnis po žingsnio judame į priekį, o vėliau pastebimi ir rezultatai.“

Anot pašnekovės, prieš dešimtmetį vaikų fizinis išsivystymas ir sugebėjimai buvo geresni, o dabar regresuoja.

L. Sliaužienė aiškina, kad tokia situacija susidarė dėl „visagalio“ kompiuterio, kuris blogina vaikų regėjimą, iškraipo laikyseną, o virtuali erdvė izoliuoja nuo išorinio pasaulio: „Įtakos turi ir per daug sveriančios ar netaisyklingai nešiojamos kuprinės, dienos režimo nesilaikymas.“ Dar jaunam žmogui reikalinga ir tinkama mokytis aplinka.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, 50 proc. žmogaus sveikatos lemia jo gyvensena. Dėl šios priežasties PSO rekomenduoja, kad 5–17 m. vaikai ir paaugliai sportuotų bent vieną valandą per dieną. PSO skelbia, kad didžiąją dalį treniruočių turėtų sudaryti aerobinės užduotys, kad susiformuotų raumenys, tvirtėtų kaulai, o intensyvesni pratimai rekomenduojami tris kartus per savaitę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...