captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dar nesibaigus priėmimui, aukštosios mokyklos sustabdė 64 studijų programas

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, aukštosios mokyklos, nesulaukusios pakankamo susidomėjusiųjų skaičiaus, sustabdė 64 studijų programas. Būsimi studentai, pasirinkę nors vieną jų, turėtų suskubti ir šiandien iki 17 valandos pageidavimų sąraše įrašyti kitą – vykdomą – studijų programą.
VDU auditorija, BNS nuotr.
VDU auditorija, BNS nuotr.

Apie sustabdytas studijų programas LAMA BPO abiturientus informavo tik pirmadienį. Asociacijos laišką gavo ir Lukas Svirplys, į 15min redakciją kreipęsis su klausimu – „ką dabar turėtų daryti“.

„Laiške rašoma, kad dėl sumažėjusio stojančiųjų skaičiaus studijų programa „Visuomenė, kultūra ir komunikacija“ Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nebus vykdoma. Nustebau. Iškart nuskubėjau į visų abiturientų mėgstamą socialinio tinklapio „Facebook“ grupę „Dvyliktokas Dvyliktokui 2016/17 m.“ ir pamačiau, kad ne tik mane vieną pasiekė panašaus turinio laiškai. Prasidėjo mini diskusija, kurią skaitant kilo klausimai: kodėl likus keliomis dienomis iki prašymų pateikimo (liepos 19 d.) dienos gaunami tokie laiškai? Ką daryti abiturientams, kurie neturi išsirinkę kitos studijų programos? Absurdas, dar vienas valstybės pasityčiojimas iš abiturientų“, – rašė abiturientas.

Laiškai, kuriuose pranešama apie nevykdomas programas, pasiekė apie kelis šimtus studentų – daugiau nei 80 jų sustabdytą studijų programą pageidavimų sąraše buvo pažymėję pirmuoju numeriu, kiti – žemiau.

Studijų programos sustabdytos neįgyvendinus minimalių reikalavimų

LAMA BPO, anot atstovės spaudai Dovilės Cicėnaitės-Kaveckienės, apie stabdomas studijas abiturientų negalėjo informuoti anksčiau, nes asociacija apie tai sužinojo tik šią savaitę.

„Kadangi liko kelios dienos, aukštosios mokyklos, tikėdamosios, kad nebus reikiamo studentų skaičiaus, studijų programas sustabdė“, – sako ji, bet kokios tos studijų programos, neatskleidžia.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) minimalius reikalavimus besimokančiųjų skaičiui studijų programose įvedė pirmą kartą, jie įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Anot ministerijos, nustatytas minimalus studentų skaičius studijų programose padės jas stambinti, o bendrą studijų programų skaičių – mažinti.

Valstybės finansavimas nuo rugsėjo 1-osios bus skiriamas tik toms studijoms, kurios surinks nurodytą minimalų studentų skaičių: ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų studijose.

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorės Noros Skaburskienės teigimu, aukštosios mokyklos, sustabdžiusios tam tikras studijų programas, gali spręsti – tikėtis geriausio ir vykdyti priėmimą kitąmet ar jas išregistruoti.

„Čia – pačios aukštosios mokyklos sprendimas. Tačiau jie turi pasirūpinti studentais, kurie mokosi antrame, trečiame kurse“, – sako ji.

Daugiausiai neakredituotų programų – LEU

Nors sustabdytų studijų programų likimą sprendžia pačios mokyklos, dėl naujai organizuojamų tenka kreiptis į ekspertus. Šie 2010–2016 metais, SKVC duomenimis, neakreditavo 29-ių universitetų, 9-ių kolegijų ir 6-ių privačių aukštųjų mokyklų studijų programų.

„Studijų programos neakredituojamos dėl skirtingų priežasčių, bet labai dažnai neakredituojama dėl turinio, dėl tikslų ir studijų turinio neatitikimo – numatyti dalykai neleidžia pasiekti studijų programos tikslų“, – 15min teigia SKVC vadovė ir pateikia pavyzdį apie Lietuvos edukologijos universitete (LEU) neakredituotas 7-ias laipsnio neteikiančias studijų programas.

„Asmenys, įgiję bet kurios krypties bakalauro laipsnį, būtų galėję stoti į speciąliasias profesines studijas, kad per vienerius metus įgytų mokytojo kvalifikaciją ir galėtų dirbti mokykloje. Ekspertų grupė, įvertinusi įvairiose aukštosiose mokyklose pedagogų rengimo profesines studijų programas, pasakė, kad modelis – ydingas. Jis neleidžia įgyti kompetencijų, kurios leistų sėkmingai dirbti mokykloje. Tada tos programos buvo neakredituotos [...]“, – pasakoja N. Skaburskienė.

Lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, LEU minėtu laikotarpiu teko atsisakyti daugiausiai studijų programų.

SKVC nuotr./Vertinimų rezultatai valstybinėse aukštosiose mokyklose

SKVC nuotr./Vertinimų rezultatai privačiose aukštosiose mokyklose

Studijų programų nemažėja dėl ydingo finansavimo modelio

ŠMM Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatė studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700. Šiuo klausimu, vyriausybei priimant sprendimus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, visada minime, kad aukštojo mokslo kokybė yra gerokai nusmukusi, todėl būtina pradėti būtent nuo kokybės, tai yra nuo studijų programų kiekio ir jų kokybės peržiūrėjimo bei naujo finansavimo modelio“, – tuomet LRT RADIJUI sakė ji.

Tačiau atsisakyti tam tikrų studijų programų ar jas apjungti gali tik pačios finansiškai suinteresuotos aukštosios mokyklos.

„Iki šiol krepšeliai ėjo paskui studentą, ir turint daugiau programų, aukštosios mokyklos tikėjosi pritraukti daugiau studentų. Tai daryti skatina finansavimo sistema“, – teigia N. Skaburskienė, tačiau sveikina ministerijos norą studijų programų skaičių mažinti.

„Bent kelių vertinimų metu atsimenu ekspertų rekomendacijas, kai aukštajai mokyklai buvo pasakyta, kad jie peržiūrėtų visas savo krypties studijų programas ir pagalvotų apie sujungimą. Ne vieną kartą pasakyta, kad studijų programos yra smulkios, kad jas galima būtų apjungti ir siūlyti specializacijas“, – priduria ji.

Nuo ateinančių mokslo metų finansai aukštosioms mokyklos pasiskirstys ne pagal studijų programose, o pagal studijų kryptyse besimokančiųjų skaičių.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...