captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino studijų kokybę: aukštosios mokyklos, kurioms skambina varpai

Mažiausiai dvi kolegijos ir vienas universitetas turėtų rimtai susirūpinti dėl savo likimo, paaiškėjo Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) įvertinus 2010–2016 m. Lietuvoje vykdytas studijų programas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Jei žvilgtelėtumėte į bendriausius duomenis, aiškiai išsiskiria dvi kolegijos – Marijampolės ir Alytaus. Ekspertai joms turi labai daug pastabų, metai iš metų jų vykdomos studijų programos yra silpnai vertinamos. Bėdų turi ir Šiaulių universitetas“, – pripažino SKVC vadovė Nora Skaburskienė.

Jos teigimu, itin prastai tyrime atrodo ir kai kurių stiprių universitetų padaliniai regionuose.

„Pavyzdžiui, Vilniaus dailės akademija turi padalinius Kaune ir Telšiuose. Atrodo, ten įgyvendinamos to paties turinio programos, bet, deja, dažniausiai nutolusiuose fakultetuose lygis fiksuojamas žemesnis, pabrėžia ekspertai. Nesvarbu net tai, kad programa vertinama kaip vienetas – jie vis tiek teikia skirtingus sprendimus nutolusių fakultetų studijų vykdymui. Tai reiškia, kad centrinis padalinys turėtų galvoti, ar verta taip darbą vykdyti, kaip išlaikyti kokybę“, – patikino pašnekovė.

DELFI primena, kad dar prieš mažiau nei metus po SKVC vykdyto vertinimo likviduota buvo Žemaitijos kolegija. Ten besimokę studentai savo studijas tęsia Klaipėdos ir Šiaulių valstybinėse kolegijose.

Lygis nevienodas, o keičiasi sunkiai

Apžvalgoje įvairiais aspektais nagrinėti studijų programų vertinimų duomenys, 2010-2016 metų studijų programų vertinimai buvo apžvelgti atskirai pagal kiekvieną aukštąją mokyklą.

Kiekvienoje jų esančios studijų programos buvo įvertintos ir suskirstytos į 3 dalis: akredituota 6 metams, akredituota 3 metams ir neakredituota.

Akreditacija 6 metams reiškia, kad studijų programoje nėra esminių trūkumų. Akreditavimas 3 metams reiškia, kad studijų programoje yra tam tikrų trūkumų, tačiau aukštoji mokykla pajėgi juos ištaisyti. Po trejų metų vyksta pakartotinis vertinimas: žiūrima, ką aukštajai pavyko padaryti.

Neakredituotinos studijų programos reiškia, kad dėl esminių trūkumų programos negalima vykdyti, o pastebėti trūkumai būtų sunkiai ištaisomi. Jei nėra galimybės studentų perkelti į kitą programą toje aukštojoje mokykloje, tuomet speciali komisija sprendžia ir gali leisti pabaigti vykdyti studijas.

„Šis mūsų tyrimas parodo vertinimo tendencijas – tai yra ne dabar vykdomų programų, o tam tikro laikotarpio visų, kurios buvo, programų vertinimo rezultatai. Iš tiesų, yra tokių aukštųjų mokyklų, kurios sunkiai keičiasi“, – pripažino N. Skaburskienė.

Anot jos, apžvelgus rezultatus tampa akivaizdu, kad studijų kokybės lygis aukštosiose mokyklose yra nevienodas.

„Liūdna pasakyti, kad bet situacija prieš 10 metų buvo tokia, kad maždaug pusė studijų programų akredituojama 6, o pusė – 3 metams, taip išliko ir šiemet“, – stebėjosi pašnekovė.

Neakreditavo dėl ydingo modelio

Iš rezultatų matyti, kad daugiausiai neakredituotų studijų programų yra Lietuvos edukologijos universitete (7), Šiaulių universitete (6), Klaipėdos universitete (4) ir Vilniaus universitete (4).

„Buvo vieni metai, kai ekspertai gana ryžtingai, pamatę mūsų profesines studijas (tai studijos, skirtos tiems, kurie jau įgijo bakalauro laipsnį ir nori dirbti mokykloje), pasiūlė jų neakredituoti visose aukštosiose mokyklose dėl ydingo modelio. Ekspertai buvo principingi, aiškino, kad darbo rinka ES yra bendra, o mes nenorime, kad tokie mokytojai dirbtų kitur – mažai praktikos ir pan.“, – tokį rezultatą aiškino N. Skaburskienė.

Po to esą Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sėdo prie bendro stalo su aukštosiomis mokyklomis ir rengė naują mokytojų rengimo koncepciją.

Kaip buvo įvertintos universitetų studijos?

Daugiausiai akredituotų 3, o ne 6 metams studijų – Klaipėdos universitete (80), Vilniaus universitete (63), Kauno technologijos universitete (57), Vilniaus Gedimino technikos universitete (46), Šiaulių universitete (45).

„Lietuvoje studijų programų yra labai daug ir labai smulkių. Ekspertai tikrai ne vieną kartą teikė pastabas, kad daug bendrų dalykų sutampa, kodėl tai negalėtų būti specializacija – siūloma mąstyti apie pertvarką. Beje, teko neseniai šnekėti su kelių aukštųjų mokyklų atstovais ir paaiškėjo, kad galvojama apie studijų programų stambinimą. Jos jau pačios mato, kad išsimėtymas, atsiradęs dėl tikslo pritraukti daugiau studentų ir studijų krepšelių, yra ydingas“, – sakė N. Skaburskienė.

Itin prastai rezultatuose atrodo ir, pavyzdžiui, Lietuvos ir muzikos teatro akademija. Iš 36 vykdytų studijų programų net 28 akredituotos tik 3 metams, o viena iš viso neakredituota.

„Skirtingų grupių ekspertai, vertindami skirtingas programas, įvardija, kad viena pagrindinių bėdų yra labai prasta materialinė bazė. Tai tęsiasi metai iš metų. Pamenu, kad labai prastos sąlygos sudarytos ir choreografams“, – tikino ji.

Papasakojo, kas kiša koją

Paklausta, kodėl studijų programos dažniausiai akredituojamos ne 6, o 3 metams, N. Skaburskienė sakė, kad gana daug problemų Lietuvos aukštosioms mokykloms kyla dėl studijų rezultatų ir turinio sąsajų.

„Ne visada studijuojami dalykai leidžia pasiekti numatytą studijų tikslą – aukštosioms mokykloms siūloma perdėlioti turinį, galbūt aktualius dalykus įtraukti. Nemažai pastabų ekspertai išsako dėl studentų baigiamųjų darbų lygio – kartais temos būna labai plačios, ambicingos, bet žiūri į turinį ir matai, kad jis neatskleidžia temos, įvertinimai yra pernelyg geri“, – pasakojo pašnekovė.

SKVC vadovės teigimu, bėda ir tai, kad mūsų šalies dėstytojai labai daug dėsto, todėl nebeturi laiko mokslui, konsultacijoms su studentais dėl baigiamųjų darbų.

„Kai kuriose aukštosiose mokyklose bėda ir tai, kad labai daug yra ateinančių dėstytojų. Dėl to kontakto su studentais, indėlio į bendrą mokyklos tobulinimą trūksta. Turbūt dažnam žinoma ir situacija, kad vienas dėstytojas dėsto keliose aukštosiose mokyklose, toks lakstymas irgi turi pasekmes“, – pripažino ji.

Nyderlanduose kritikuotinų studijų programų – iki 20 proc.

Pasidomėjus, kaip Lietuvos rezultatai atrodo juos lyginant su kitų šalių, N. Skaburskienė pasakojo, kad panašius vertinimus svetur dažniausiai atlieka vertinimo agentūros.

„Neseniai Vilniuje vyko tarptautinė Jungtinių studijų programų konferencija, kur duomenis pristatė Nyderlandų agentūros. Bendros jų tendencijos – visiškai kitokios. Studijų programų, kaip jie vadina, su sąlyga, kai iškeliamos tam tikros sąlygos, kurias reikia ištaisyti, yra iki 20 proc.“ , – sakė ji.

Pasak SKVC vadovės, panašūs vertinimai naudingi ne tik aukštųjų mokyklų savirefleksijai, bet ir besirenkantiems studijas.

Kliudyti reformai gali dėstytojai

N. Skaburskienė sakė besitikinti, kad šiuo metu planuojama aukštojo mokslo reforma padės pagerinti padėtį šalyje, tačiau įspėjo, kad iš karto pokyčių nepajusime.

„Natūralu, kad jei kelios institucijos jungiasi, joms viduje reikia susidėlioti, sulieti akademines bendruomenes. Ir tai yra labai sudėtingas procesas. Tikrai negalima tikėtis, kad sujungus jau po metų ims švytėti viskas“, – įžvalgomis dalijosi N. Skaburskienė.

Pašnekovė taip pat pridūrė pastebėjusi, kad akademinė bendruomenė paprastai sunkiai priima pokyčius.

„Dėstytojai nenori keistis, nenori keisti programų, savo dalykų. Labai sudėtinga dirbti. Yra tikrai puikų specialistų, kuriuos ir studentai, ir aukštųjų mokyklų vadovybė vertina, tačiau yra ir tie, kurie nieko nenori keisti. Vertinant programas tai iškyla – naudojama pasenusi literatūra, neatnaujinami mokymo metodai“, – patirtimi dalijosi N. Skaburskienė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...