captcha

Jūsų klausimas priimtas

Informatoriams ruošiama geresnė apsauga ir finansinė parama

Asmenys, pranešę apie korupcinius veiksmus, ateityje gali tikėtis ne tik geresnės apsaugos, bet ir finansinio skatinimo bei piniginių kompensacijų už patirtas išlaidas, teigia Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą pristačiusi parlamentarė Agnė Bilotaitė. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos narė A. Bilotaitė teigia, kad šiuo metu pranešėjų apsauga yra nepakankama, padėčiai ištaisyti ir skirtas Seimo narių grupės įregistruotas naujasis projektas.

„Tikimės, kad šitas įstatymas bus aiškus signalas visuomenei, kad pranešėjai rūpi valstybei, kad ji juos skatina ir remia. Labai tikiuosi, kad (Seimo) rudens sesijoje įstatymas pagaliau bus priimtas. Įstatymas prisidės prie to, kad Lietuvoje bus visuotinis nepakantumas korupcijai, pažeidimams“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovė A. Bilotaitė. 

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė įsitikinusi, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma Seime parems projektą. 

„Tos mintys, kad įstatymo reikia, kilo jau labai seniai, pagaliau projektą turime. Belieka tikėtis, kad įstatymas bus priimtas, mes iš esmės tuo neabejojame. Būtent septynioliktosios Vyriausybės darbų programoje vienas iš prioritetinių darbų - kova su korupcija“, – kalbėjo M. Vainiutė. 

Seimo narė A. Bilotaitė teigė, kad per keliolika metų - tai jau trečiasis Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas. Jį parengti paskatino apklausų duomenys, esą tik 7 proc. gyventojų praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį ir tik 15 proc. respondentų mano, kad apie korupciją būtina informuoti teisėsaugą (kai Švedijoje taip manančiųjų yra 69 proc.).

Parengti teisės akto projektą paskatino ir faktas, kad žmonės, kurie praneša apie korupciją, šiuo metu lieka „vienui vieni, valstybė jų neapsaugo“, o asmuo Lietuvoje įgyja apsaugą tik tokiu atveju, jei pripažįstamas liudytoju baudžiamajame procese. 

Trečioji priežastis parengti projektą – tarptautiniai įsipareigojimai. 

Išsamiau pristatydama įstatymą, A. Bilotaitė teigė, kad projekte pranešėjams numatytas konfidencialumo užtikrinimas; bus draudžiama žmogų atleisti iš darbovietės, pažeminti pareigose, nesuteikti atostogų ir kita; nuo asmens pripažinimo pranešėju momento jam užtikrinama nemokama teisinė pagalba; taip pat galimas atleidimas nuo atsakomybės – jeigu asmuo pats dalyvavo neteisėtoje veikloje, bet pranešė apie ją. Be to, pranešėjus ketinama paskatinti ir finansiškai.

„Vyriausybė turės nustatyti tam tikrą tvarką, kad žmogus, pranešęs, tarkime, apie viešųjų pirkimų pažeidimą (ten milijoninės sumos), atsižvelgiant į tai, kad valstybė sutaupė, tie pinigai liko, buvo nepavogti, tas žmogus galėtų pretenduoti ir į tam tikrą išmoką“, - kalbėjo A. Bilotaitė, kartu pridūrusi, jog pranešėjas galėtų pretenduoti ir į kompensaciją, siekiančią iki 50 bazinių socialinių išmokų (apie 1900 eurų), ji galėtų būti skirta transporto, gydymo ar kitoms išlaidoms padengti.

Savo ruožtu ministrė Milda Vainiutė teigė, kad pranešėjų skatinimui reikalingų lėšų „turėtų atsirasti“. 

A. Bilotaitė pabrėžė, kad įstatymo projekte aiškiai apibrėžtos pranešėjo ir pažeidimo sąvokos, tad naujoji tvarka neleistų piktnaudžiauti sistema. 

„Tikrai saugikliai yra. Įstatyme pasakyta: pranešėjas tiktai yra tas asmuo, kuris praneša apie pažeidimus, kurie pažeidžia viešąjį interesą arba kelia jam grėsmę“, – sakė A. Bilotaitė, teigianti, kad pranešėju laikomas asmuo, kurį sieja arba siejo tarnybos arba darbo sutartiniai santykiai. Įstatymas būtų taikomas tiek privačiame, tiek viešame sektoriuose.

Pristatydama informacijos kanalus pranešėjams, parlamentarė A. Bilotaitė įvardijo tris: pirma, vadinamieji vidiniai kanalai; antra, kompetentinga institucija (Generalinė prokuratūra); trečia, viešas kreipimasis (žiniasklaida, socialiniai tinklai). 

Konservatorių atstovė įsitikinusi, kad per pastaruosius kelerius metus visuomenės ir politikų mentalitetas pasikeitė ir dabar į pranešėjus žvelgiama su pagarba. 

„Pastebiu (ir tikiuosi, kad taip atsitiko), kad pasikeitė tas požiūris, tiek iš politikų, tiek iš visuomenės. Ir tie žmonės, kurie praneša apie blogybes, kurios vyksta, jie jau yra tikrai ne „skundikai“ – jie yra pilietiški, principingi, sąžiningi ir labai gerbiami žmonės“, – sakė darbo grupės vadovė A. Bilotaitė.

Spaudos konferencijoje pirmadienį dalyvavo ir apie įstatymų pažeidimus savo darbovietėse pranešę Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotoja Rasa Kazėnienė ir buvęs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro darbuotojas Ignas Šalnaitis. Jie teigė, kad, jeigu jų atvejais būtų galiojęs dabar parengtas įstatymo projektas, jie būtų jautęsi žymiai saugesni.

Seimo narių grupė praėjusį penktadienį, liepos 14 d., įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. 

Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kurią sudarė 17 narių, tarp kurių Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

Seimo valdybos sprendimu, Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...