captcha

Jūsų klausimas priimtas

O. Lapinas: lietuviams lengviau savus sugėdinti nei nusišypsoti

„Iš protestantiškų šalių, tokių kaip Danija, į Lietuvą atvažiavusiems žmonėms atrodo, kad mums nuolat skauda dantį. Lietuviams nėra priimtina šypsena palaikyti kitą žmogų, lengviau – sugėdinti“, – taip lietuvius apibūdina psichoterapeutas Olegas Lapinas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Iš protestantiškų šalių, tokių kaip Danija, į Lietuvą atvažiavusiems žmonėms atrodo, kad mums nuolat skauda dantį. Lietuviams nėra priimtina šypsena palaikyti kitą žmogų, lengviau – sugėdinti“, – taip lietuvius apibūdina psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Minėti būdo bruožai tinka ir graikų tautai. Taip teigia knygos „Bumerangas“ autorius Michaelas Lewisas, rašoma pranešime spaudai.

„Neįsivaizduojate, kaip sunku graikams pasakyti ką nors malonaus vienam apie kitą. Išoriškai jie – nuostabūs: linksmi, šilti, sumanūs, išradingi. Tačiau jie nėra tokios nuomonės vieni apie kitus. Sunkiausia yra pasiekti, kad graikas „už akių“ pagirtų saviškį. Į bet kokią sėkmę žiūrima įtartinai“, – rašo M. Lewis.

Pasak O. Lapino, mes kažkiek panašūs į graikus, kurie yra stačiatikiai. Jie taip pat linkę kentėti ir išpirkti savo nuodėmes, nes pasak religinių nuostatų, žmonės iš principo yra blogi.

„Bendra lietuvių kultūrinė kaukė – susirūpinimas ir pasiruošimas kritiškai vertinti žmogų. Nors iš tiesų, toks tik mūsų bendravimo stilius ir mes savyje neturime gilaus pesimizmo. Su pinigais ir savo turtu elgiamės racionaliai kaip protestantai, nors su žmonėmis esame išmokyti bendrauti pagal katalikiškas nuostatas“, – lietuvių bruožus apibūdina O. Lapinas.

M. Lewis ironiškai žvelgia į ekonominę krizę patyrusias šalis – Islandiją, Airiją ir Graikiją. Apsilankęs kiekvienoje iš aprašytų šalių verslo žurnalistu dirbantis M. Lewisas analizuoja ne tik ekonomines krizės priežastis, bet ir stengiasi įsigilinti į minėtų šalių gyventojų įpročius, mąstymą, požiūrį į aplinką.

„Amerikietį, atvykusį į Airiją, stebina du dalykai: nedidelis šalies dydis ir nekalbūs gyventojai. Turintis asmeninių problemų airis jas laiko savo viduje kaip voverė riešutus drevėje artėjant žiemai. Jis kankina save, o kartais ir savo artimuosius, bet niekada nedaro vieno dalyko: patyręs kokią nors nesėkmę, nepuola skelbti apie tai visam pasauliui. Pagarsėjęs airių šnekumas yra tik būdas pridengti tai, ko jie nepasakoja kitiems“, –rašo M. Lewisas.

Daugelyje Europos šalių bestseleriu tapusioje knygoje pastebima, kad dėl savo charakterio bruožų airiai nedejuodami prisitaikė prie ekonominio sunkmečio. Tuo tarpu graikai nepripažino valstybės skolų kaip savo ir išėjo į gatves protestuoti.

„Savo reakcija į susidariusias problemas lietuviai labiau panašūs į airius nei į graikus. Prieš rengdamas piketus ar demonstracijas lietuvis įvertina situaciją, visa tai išgyvena savyje, sukaupia negatyvią informaciją ir tik tada pradeda veikti. Kitaip tariant, mes nesame karštakošiai, nereaguojame ekspresyviai. Aišku, to negalima teigti vienareikšmiškai, tai bendras požiūris į mūsų psichologiją“, – pastebi O. Lapinas.

Pasak psichoterapeuto, dauguma lietuvių neturi strateginio mąstymo, nes jis per daug pavojingas, yra galimybė suklysti. „Mes esame taktikai. Tai itin jaučiasi mūsų politinėje bei ekonominėje erdvėje“, – neabejoja O. Lapinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...