captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apšvietimo nesulaukia šimtai Kauno gatvių

Kaune yra keli šimtai gatvių ir ištisi namų kvartalai, kurie po saulėlydžio panyra į tamsą. Niūriai atrodo ir neapšviesti tiltai prie „Žalgirio“ arenos ir Panemunės šilo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kaune yra keli šimtai gatvių ir ištisi namų kvartalai, kurie po saulėlydžio panyra į tamsą. Niūriai atrodo ir neapšviesti tiltai prie „Žalgirio“ arenos ir Panemunės šilo.

Lėšų badas

Šiuo metu Kaune dar likę 320 neapšviestų gatvių. Tarp jų ne vien atokios ir mažos gatvelės. Pavyzdžiui, tamsoje skendi Baltų prospektas Šilainiuose. „Šiai gatvei parengtas techninis apšvietimo projektas ir netolimoje ateityje tikimės ten įrengti žibintus“, – vylėsi Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Jau kelerius metus techniniai projektai parengti dar daugiau nei dešimčiai didesnių gatvių. „Pavyzdžiui, jau senokai eilėje laukia Brastos gatvė Vilijampolėje. Naujas apšvietimas bus įrengtas rekonstruojamame A. Juozapavičiaus prospekte“, – vardijo A. Vaitiekūnas.

Kol kas žibintai įrenginėjami mažomis atkarpomis: dalis Gervėčių gatvės Eiguliuose, ties trimis namais Pravieniškių gatvėje Aukštuosiuose Šančiuose, prie laiptų tarp Linkuvos ir Demokratų gatvių Vilijampolėje. „Tokius nedidelius žibintų kiekius įrengiame iš sutaupytų eksploatacijai skirtų pinigų. Apšvietimo plėtrai, priežiūrai daug lėšų negauname – apie 200 tūkst. litų metams“, – teigė A. Vaitiekūnas. Vieno žibinto įrengimas kainuoja mažiausiai 3,5 tūkst. litų. Apšviesti visas gatves reikėtų apie 7 mln. litų.

Tiltai – lyg vaiduokliai

„Kauno dienos“ skaitytojai negaili kritikos miesto valdžiai ne tik dėl neapšviestų gatvių. „Niūriai atrodo nauji tiltai į Nemuno salą. Vakare einant pasivaikščioti į salos parką, jais pereiti nejauku ir atrodo jie lyg vaiduokliai. O čia juk – miesto centras“, – stebėjosi netoli arenos gyvenanti Rima.

Tamsoje skendi ir Panemunėje esantis pėsčiųjų tiltas per Nemuną. „Sutinku, kad miesto įvaizdžiui tokie vaizdai tikrai kenkia. Gaila, kad projektuotojai tiltams ties „Žalgirio“ arena iškart nenumatė apšvietimo. Buvo nuspręsta, kad užteks teleskopinių arenos šviestuvų. Nepagalvota, kad jie įjungiami tik renginio metu, o kitu laiku tokias stiprias šviesas spiginti būtų neekonomiška“, – aiškino vedėjas.

Vis tik A. Vaitiekūnas negalėjo pasakyti, ar ši klaida bus taisoma netolimoje ateityje. „Dabar jau reikia rengti atskirą projektą, kuris būtų pritaikytas prie sukurtos infrastruktūros, architektūrinio vaizdo“, – teigė vedėjas.

Trūksta lėšų

Už elektros energiją apšviečiant miesto gatves Kauno savivaldybė kasmet sumoka beveik 5 mln. litų. Įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“ specialistai tvirtina, kad būtina atnaujinti visus 312 valdymo punktus, energetikų dar vadinamus spintomis. Jie jau seniai neatitinka šiuolaikinių energijos taupymo ir saugaus eksploatavimo reikalavimų.

Per pastaruosius 10 mėnesių pavyko pakeisti tik 3 proc. susidėvėjusių valdymo punktų, kurie dabar realiai leidžia sutaupyti miestui 20–30 proc. elektros energijos sąnaudų ir daug tiksliau įjungti ir išjungti miesto apšvietimą. „Jeigu visame mieste būtų įdiegta ši įranga, per metus pavyktų sutaupyti 1,5 mln. litų. Kadangi Kauno savivaldybė neturi tiek daug lėšų, kad iš karto pakeistume visą sistemą, stengiamės viską daryti palaipsniui“, – sakė įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovas Kęstutis Žuromskas.

Jau seniai būtina atnaujinti susidėvėjusias gatvių atramas, gembes ir šviestuvus. Ypač kritinė gelžbetoninių atramų būklė, dalis jų statytos net prieš 45 metus.

Šiemet ketinama pakeisti 109 atramas 22 gatvėse, kur nusidėvėję stulpai kelia didžiausią pavojų. Iš viso mieste yra apie 26 tūkst. šviestuvų, 312 apšvietimo valdymo punktų, apie tūkstantis kilometrų oro ir kabelinių linijų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...