captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkų ekspertai: Gedimino kalnas – pralaidesnis vandeniui, nei manyta

Geologai iš Lenkijos, tyrę slenkantį Gedimino kalną, nustatė, kad jo struktūra – kitokia nei manyta iki šiol ir jis labiau pralaidus vandeniui, kuris yra nuošliaužų susiformavimą pagreitinantis faktorius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lenkų delegacijos atstovas Wojciechas Brochwicz-Lewinskis BNS pasakojo, kad ant Gedimino kalno viršaus esantis molio sluoksnis nesulaiko vandens, jame yra daug pralaidžių vietų.

„Vanduo prasiskverbia pro paviršių giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – teigė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad vanduo greitina nuošliaužas, o jų atsiradimo priežasčių yra daug ir kiekvienu atveju gali būti vis kita.

„Dirbsime kartu su Lietuvos geologais ieškodami atsakymo, kada galimos nuošliaužos ir kokios jos gali būti dydžio“, – BNS pasakojo W. Brochwicz-Lewinskis.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas savo ruožtu BNS teigė, kad lenkų tyrimų rezultatai verčia pergalvoti kalno apsaugos priemones.

„Akivaizdus neatitikimas, sukėlęs nuostabą ir kai kurių mūsų vyresnių kolegų nesutikimą, kurie tikėjo, kad kalnas yra kaip Napoleono pyragas – pasirodo, jis galbūt yra trupininis pyragas“, – sakė Geologijos tarnybos vadovas.

„Dabar turi vertinti projektuotojai. Visą laiką manyta ir kai kas iki šiol tebetiki, kad ties kalno viršutine dalimi yra ištisinis molio arba moreninio priemolio klodas, kuris yra nelaidus vandeniui, kad jame sulaikomas vanduo. Dabar, jeigu nauja interpretacija teisinga, tas nelaidus sluoksnis yra korėtas, su plyšiais, ir visas vanduo sunkiasi į kalno vidų, į gilesnius sluoksnius, ir gali turėti didesnės įtakos deformacijų formavimuisi šlaituose. Tai rodo, kad reikia gerokai atsakingiau rengti kalno viršaus izoliacijos nuo kritulių technines priemones“, – aiškino J. Satkūnas.

Lenkų ekspertai tyrimus atliko nemokamai, BNS sakė juos pasikvietusios Geologijos tarnybos vadovas.

BNS nuotr.

Kalnui tvarkyti pasitelkti kariai

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius tvirtino, kad Gedimino kalno viršus jau dengiamas izoliacinėmis medžiagomis bei formuojamos priemonės vandeniui geriau nutekėti paviršiumi. Kalnui tvarkyti primą kartą pasitelkti ir kariai.

„Mes suprantame, kad Gedimino kalno po skėčiu negalime paslėpti, tad mūsų tikslas – kad kuo mažiau vandens įsigertų ir po kelių valandų išsprūstų šonuose. Nes vanduo yra pagrindinė priežastis, kuri akseleruoja tas nuošliaužas“, – aiškino jis.

Praėjusią savaitę vyriausybė skyrė beveik 3 mln. eurų skubiems Gedmino kalno Vilniuje tvarkymo darbams.

„Šitie pinigai naudojami gelbėjimo ir peržiemojimo darbams“, – sakė viceministras ir aiškino, kad kitąmet sistemiškesniam kalno tvarkymui planuojami 5 mln. eurų.

Pasak R. Augustinavičiaus, kalnas nekelia pavojaus žmonėms ir jo uždarymas šiuo metu susijęs su vykstančiais darbais.

Pilis stovi ant stabilaus grunto

Geologijos tarnybos vadovas taip pat pasakojo, kad tyrimai parodė, jog nestabilūs yra dideli grunto tūriai.

„Dramatiško nieko nesužinojome, bet pasitikslinome, kad pietrytinis šlaitas deformuojasi galbūt didesniais mastais negu matyti iš vizualinių stebėjimų, kur matyti įtrūkimai, galima manyti apie tūrio įvertinimą – tai yra didžiulio tūrio besideformuojantis šlaito segmentas. Kita vertus, tyrimai parodė, kad pats Gedimino bokštas stovi ant tikrai nesideformuojančio grunto, stovi ant stabilaus geologinio pagrindo, tvirto, tankaus, rodo, geofiziniai seisminiai tyrimai“, – aiškino J. Satkūnas.

Jis taip pat pasakojo, kad tyrimai parodė vietas, kur kalne anksčiau galėjo būti slėptuvės, o mįslę užminė vienas didelis molio klodas maždaug 12 metrų gylyje.

„Įdomi anomalija po vadinamąja Aukštutine pilimi – išryškėjusi erdvė, užpildyta moliu. Tokia keista anomalija, patys lenkų geofizikai sako, kad negali įsivaizduoti, kas čia yra, koks tai reiškinys, gal čia klausimas ir archeologiniams tyrimams“, – pasakojo J. Satkūnas.

Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos. Dėl to paskelbta ekstremali padėtis.

Lietuvos geologijos tarnyba kartu su lenkų ekspertais iki liepos 26 dienos savo rekomendacijas dėl kalno tvarkymo pateiks vyriausybei.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close