captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidento rinkimuose kartosis vienas scenarijus

Tikroji prezidento rinkimų kampanija prasidės ir pagrindinius kandidatus į šalies vadovo postą sužinosime likus vos 3–4 mėnesiams iki rinkimų, sako politologas Vincentas Vobolevičius ir politinių kampanijų konsultantas Mindaugas Lapinskas. „Kandidatams taktiškai naudinga nebūti po padidinamuoju stiklu ilgą laiką. Giliai knisdama žiniasklaida gali kompromituoti kiekvieną žmogų“, – teigia V. Vobolevičius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kodėl apie kandidatus Lietuvos prezidento rinkimuose sužinome paskutinę akimirką? Dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei pirmą kartą ruošiantis dalyvauti prezidento rinkimuose, apie savo kandidatavimą ji paskelbė 2009-ųjų žiemos pabaigoje, iki rinkimų likus vos keliems mėnesiams. Nors buvo kalbama apie jos kandidatūrą nuo 2008-ųjų vidurio. Panašu, kad ir šįkart pretendentų užimti postą Daukanto rūmuose pavardes sužinosime paskutinę akimirką.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas politologas V. Vobolevičius spėja, kad kandidatus į prezidento postą sužinosime 2019-ųjų sausį.

„Tikroji kampanija prasidės vėlai, nes kandidatams taktiškai naudinga nebūti po padidinamuoju stiklu ilgą laiką. Kai kurie kandidatai nuogirdų lygyje tarsi identifikuoti, sakykime, Vygaudas Ušackas ar Žygimantas Pavilionis, nors jie nėra oficialiai pareiškę apie savo dalyvavimą. Kiti galbūt laiko savo kortas arčiau kūno. Manau, visi kandidatai į konkurencinę kovą nori išeiti likus 3 ar 4 mėnesiams iki rinkimų. Žinot, giliai knisdama žiniasklaida gali kompromituoti kiekvieną žmogų. Kandidatai nori nesuteikti laiko tokioms galimybėms“, – LRT.lt komentavo V. Vobolevičius.

Politologo teigimu, žiniasklaidos kapstymasis po kandidatų biografijas rinkėjui gali duoti naudingų žinių, bet kartu – ir nereikalingų pletkų. „Rinkėjai yra užsiėmę, turi savo rūpesčių, darbus ir šeimas. Jie nebūtinai turi laiko kritiškai vertinti gausybę paskalų, apkalbų, pareiškimų, kad kas nors jaunystėje rūkė marihuaną ar išmušė langą“, – tęsė V. Vobolevičius.


V. Vobolevičius, BNS nuotr.

Politinių kampanijų konsultantas M. Lapinskas teigia, kad pagrindinius kandidatus sužinosime dar vėliau nei 2019-ųjų sausį. „Kandidatai, kurie turi savo „mašinas“, tinklą, savanorius, praktiškai gali paskelbti likus savaitei iki dokumentų padavimo. Tie kandidatai, kuriems reikia susikurti tinklą ir spėti surinkti parašus, galbūt paskelbs likus porai mėnesių iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios. Iki tol nėra ko tikėtis. O ir apžvalgininkams su politologais smagu spėlioti, kas eis į rinkimus, o kas neis“, – aiškino M. Lapinskas.

Be to, pasak konsultanto, kandidatus iš anksto labiau nori žinoti žiniasklaida, o ne rinkėjai. „Manau, rinkėjams nei šilta, nei šalta dėl to. Jie daugiau ar mažiau jau žino nemažai apie kandidatus. O štai žurnalistams reikia apie kažką rašyti, jie ieško temų. Kai tik kas nors pasiskelbia kandidatuosiantis, žiniasklaida gali vadinti jį „siekiančiu būti išrinktu“. Kas tas Robertas Dargis ar Gitanas Nausėda? Bet jei kurį nors pavadintum „besiveržiančiu į valdžią“, būtų visai kitas kontekstas“, – lygino M. Lapinskas.

Anot konsultanto, iš anksto paskelbti apie dalyvavimą naudinga tik labai mažai žinomiems kandidatams. „Prie tokių galima priskirti tą patį V. Ušacką, kuris turės laiko ir galės susikurti tam tikrą savo įvaizdį ar vardo žinomumą. Visi kiti dalyviai, kurie sukasi apžvalgininkų ir politologų lūpose, gali vykdyti virtualias rinkimų kampanijas nepasiskelbdami, kad yra kandidatai. Jei įdeda pastangų, netrūksta dėmesio nei Andriui Tapinui, nei R. Dargiui ar Nagliui Puteikiui. Kampanijos turi savo logiką ir kandidatai galvoja, ką gaus iš to, jei pasiskelbs apie kandidatūrą šiandien, ir ko neteks“, – dėstė M. Lapinskas.

Tuo metu didesnėse valstybėse, pasak politinių kampanijų konsultanto, pavyzdžiui, Amerikoje kandidatai išaiškėja anksti, nes reikia „užkurti“ visą kampanijos mašiną ir atsidurti pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose. „Bet yra šalių, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kur apskritai rinkimus paskelbia likus penkioms savaitėms iki rinkimų, arba Rusija, kur 2018-ųjų kovą bus prezidento rinkimai, o Vladimiras Putinas iki šiol nėra paskelbęs, ar dalyvaus“, – LRT.lt komentavo M. Lapinskas.

Politologo V. Vobolevičiaus įsitikinimu, kalbant apie rinkimų kampanijas esą svarbiausia, kad būtų realūs skirtumai tarp politinių partijų ir kandidatų.

„Reikia, kad jie siūlytų realiai skirtingas alternatyvas, kurios būtų matomos plika akimi kaip idėjų kova, o ne kaip tos pačios bendros idėjos raukšlių skirtumai ar konkuravimas savo retorika, išvaizda ir gyvenimo aprašymu. Jei būtų idėjų kova, užtektų ir tų trijų mėnesių. Žmonėms nereikia metų metus gilintis į kažkieno biografijas, svarbu, kad paaiškėtų pagrindinės idėjinės takoskyros. Kadangi jų nėra, trys mėnesiai gali būti labai neturtingi, nukreipti į asmenybę ir žavesį. Tai yra demokratijos bėda“, – kalbėjo politologas.

Kol kas apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose yra paskelbęs tik Lietuvos centro partijos pirmininkas parlamentaras Naglis Puteikis.

Lietuva naują prezidentą rinks 2019-ųjų pavasarį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...