captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Skardžiaus giminės – žvalgybos darbuotojai, susiję su energetika ir rusišku kapitalu

Slaptosiose tarnybose dirbantys sutuoktiniai Tomas ir Audronė Jakučioniai nuomoja žemę saulės energetikos įmonėms, kurios buvo susijusios su Rusijos elektros pardavėjais. Jakučionių giminaitis Artūras Skardžius kaip tik tuo metu Seime teikė pasiūlymus, naudingus giminaičių nuomininkams. Kai visa tai vyko, žvalgybos pareigūnas T. Jakučionis turėjo ginti Lietuvos interesus energetikos srityje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Viešumoje mažai žinių apie tai, kad Seimo narys Artūras Skardžius turėjo brolį Antaną Skardžių. Jis mirė prieš septynerius metus.

Politikas neprivalėjo deklaruoti šio giminystės ryšio, o ir jo brolis nebuvo viešas asmuo. Tačiau viena detalė iš Antano Skardžiaus asmeninio gyvenimo yra labai svarbi šioje istorijoje – jis turėjo dukterį, vardu Audronė.

Dabar ji dirba teisininke Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD), paprastai tariant – karinėje žvalgyboje. Jos vyras Tomas Jakučionis tarnauja Valstybės saugumo departamente (VSD). Prieš kelerius metus pareigūnas kuravo energetikos sritį, bet buvo perkeltas į kitus padalinius, nes pateko į abejonių keliančias istorijas. 15min tyrimas rodo, kad jos siejasi su energetika ir rusišku kapitalu.

Skardžiams ir Jakučioniams – tūkstančiai iš Maskvos

Istorija prasidėjo 2000 metais, kai politiko A. Skardžiaus dukterėčia Audronė susituokė su VSD pareigūnu Tomu Jakučioniu. Po kelerių metų gimines susiejo ne tik santuoka, bet ir finansiniai reikalai. 2004 metais A. Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė ir pareigūno T. Jakučionio tėvas Jonas Jakučionis įkūrė bendrą įmonę „Kornelita“. Akcijas pasidalijo pusiau, bet vėliau S. Skardžiuvienė perėmė visą įmonę. Tai buvo plačiai aprašyta kitame 15min tyrime. Dabar svarbu prisiminti kelis tos istorijos epizodus.

Skardžių ir Jakučionių bendra įmonė „Kornelita“ valdė poilsiavietę Alytaus rajono Daugų kaime, ant Didžiulio ežero kranto. Jakučioniams priklausė poilsiavietės teritoriją sudarantys žemės sklypai, o ant jų stovintys poilsio nameliai buvo nupirkti už Skardžių pinigus – tam reikalui Seimo nario žmona oficialiai paskolino apie 128,3 tūkst. eurų.

Giminaičių bendras verslas 2008–2012 metais buvo nuostolingas. Įmonės finansinės ataskaitos rodo, kad „Kornelita“ sukaupė apie 81,5 tūkst. eurų nuostolių. Tai viršijo turto vertę – 2012 metų pabaigoje bendrovės ilgalaikis materialus turtas buvo vertinamas apie 54,1 tūkst. eurų. Visgi nuostolingą verslą pavyko brangiai parduoti. 2013 metų sausio 11 dieną poilsiavietę nusipirko įmonė „Daugų sala“, valdoma dešimties Rusijos piliečių.

Seimo nario A. Skardžiaus šeima iš maskviečių gavo apie 262,5 tūkst. eurų. J. Jakučioniui verslininkai iš Rusijos sumokėjo apie 373 tūkst. eurų. Įsigiję šį verslą maskviečiai jo nebevystė. Jų atstovas Hrač Petrosianas 15min aiškino, esą investiciją sužlugdė pablogėję Lietuvos ir Rusijos santykiai.

15min.lt iliustracija

Neradau jokių įrodymų, kad VSD pareigūnas T. Jakučionis ir jo žmona AOTD teisininkė A. Jakučionienė būtų dalyvavę tame sandoryje. Renkant medžiagą vienas Daugų gyventojas man anonimiškai pasakojo, kad matydavo T. Jakučionį poilsiavietėje, esą, ten jis susitikdavo su kažkokiais asmenimis. Tai papasakojęs žmogus tiksliai apibūdino VSD pareigūno išvaizdą, tad galima manyti, kad jis žino T. Jakučionį. Visgi tai nėra įrodymas, kad žvalgas dalyvavo derantis su maskviečiais ar vykdant sandorį. Kita vertus, ši istorija sukėlė įtarimų ir teisėsaugai. Tam, kad suprastume šiuos įvykius, iš Daugų nusikelkime į Kauną. Ten 2012 metais prokurorų akiratyje atsidūrė verslininkas Jonas Garbaravičius – įtakingos Kauno politikų ir energetikų šeimos narys.

Įtarimai VSD pareigūno papirkimu

2012-aisiais Kauno verslininkas J. Garbaravičius valdė kelias įmones, bet galima teigti, kad svarbiausioji iš jų – bendrovė „Scaent Baltic“. Jis buvo jos akcininku, valdybos pirmininku, o dar anksčiau ir generaliniu direktoriumi.

„Scaent Baltic“ buvo svarbi, nes valdė 49 procentus bendrovės „Inter RAO Lietuva“ akcijų, o J. Garbaravičius buvo paskirtas pastarosios stebėtojų tarybos nariu. Tais metais „Inter RAO Lietuva“ buvo itin pelninga energetikos bendrovė, turėjusi apie 16,4 mln. eurų grynojo pelno. Ji atstovavo Rusijos valstybės gigantui RAO UES, kuris gamina ir parduoda elektrą.

Paprastai tariant, Garbaravičiai ir jų verslo partneriai per įmonę „Inter RAO Lietuva“ tarpininkavo Lietuvai tiekiant rusišką elektrą. Ir štai 2012 metų gruodžio 14 dieną Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojo papirkimo. Buvo įtariama, kad vienas iš „Inter RAO Lietuva“ valdytojų, J. Garbaravičius, papirkinėjo VSD pareigūną, vardu Tomas. Kas tas Tomas, tuo laiku nebuvo žinoma. Apie galimą nusikaltimą prokurorams papasakojo J. Garbaravičiaus aplinkos žmogus Kęstutis Petraitis. Jiedu buvo klasės draugai, bendrakursiai ir verslo partneriai. Labai svarbu paminėti, kad bylos liudininkas K. Petraitis pats buvo įtariamas finansiniais nusikaltimais.

Tada dienraščiui „Lietuvos rytas“ jis pasakojo: „J. Garbaravičius Valstybės saugumo departamente turėjo pažįstamą, vardu Tomas. Manau, šis pareigūnas pasistengdavo, kad saugumo departamente dėl Jono pradėti tyrimai subliūkštų. Matyt, atsidėkodamas už tai J. Garbaravičius surado Tomo buvusiam kurso draugui Tadui Ženteliui darbą įmonėje „Creditum Vilnius“. Paskui, kiek žinau, su saugumiečiu būdavo atsiskaitoma per T. Žentelį.“

Taigi, J. Garbaravičiaus aplinkos žmogus prokurorams liudijo, kad „Inter RAO Lietuva“ valdytojas per tarpininką T. Žentelį papirkinėjo VSD pareigūną Tomą, galintį prieiti prie informacijos apie energetikos sektorių. Tai gali nuskambėti kaip sąmokslo teorija arba filmo apie šnipus siužetas. Juolab kad pagrindinis bylos liudininkas K. Petraitis pats buvo įtariamas nusikaltimais. Be to, jis niekada nematė to esą papirkinėjamo VSD pareigūno. Bet. 15min iš viešų šaltinių surinkti dokumentai rodo, kad 2012 metais VSD pareigūnas Tomas Jakučionis dirbo energetikos sektoriuje ir tuo pat metu jis tikrai turėjo sandorį su T. Ženteliu, vadinamu J. Garbaravičiaus atstovu.

Su žvalgu susipažino studijuodamas

Tadas Žentelis kilęs iš Ukmergės. 1995 metais įstojo į Lietuvos policijos akademiją. Jis pats man patvirtino, kad ten susipažino su kurso draugu T. Jakučioniu. Jiedu susidraugavo. 1999 metais abu studijavo Lietuvos teisės akademijoje (vėliau Mykolo Romerio universitetas), kur siekė magistro laipsnio.

Baigę mokslus vyrai pasirinko valstybės tarnybą: T. Jakučionis tapo VSD pareigūnu, o T. Žentelis 2002 metais įsidarbino Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Ten dirbo penkerius metus, o po to pasuko į verslą. 2007 metais T. Žentelis tapo ką tik įkurtos bendrovės „Creditum Vilnius“ direktoriumi. Bylos liudininkas K. Petraitis viešai teigė, kad šią įmonę valdė energetikas J. Garbaravičius. Esą būtent jis pasirūpino, kad T. Žentelis taptų direktoriumi. Svarbus klausimas: ar T. Žentelis tikrai buvo energetiko J. Garbaravičiaus pavaldinys? Tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra. Vieną vertus, oficialiai T. Žentelį į darbą priėmė ne energetikas J. Garbaravičius, bet tas pats liudininkas K. Petraitis. Tai jis dėjo parašą ant direktoriaus paskyrimo dokumentų. Kita vertus, J. Garbaravičius buvo netiesioginis „Creditum Vilnius“ akcininkas. 2009–2010 metais T. Žentelio vadovaujamą įmonę valdė Garbaravičių bendrovė „Scaent Baltic Investment“, o štai 2007–2009 ir 2012 metų rudenį – su J. Garbaravičiumi siejama įmonė „Creditum“.

15min.lt nuotr.

Pats T. Žentelis sakė abejojantis, kad buvusią jo darbovietę „Creditum Vilnius“ galima sieti su J. Garbaravičiumi, bet pripažino, kad pažįsta šį Kauno verslininką. „Be abejo, aš esu jį porą kartų matęs.

Tuo laiku, kai „Scaent Baltic“ buvo mūsų akcininku, esu dalyvavęs bendruose susirinkimuose“, – 15min sakė T. Žentelis. Taigi, vieši duomenys rodo, kad tarp 2007 ir 2012 metų T. Žentelis vienu ar kitu metu tikrai buvo energetikų Garbaravičių samdomas darbuotojas. Tada jo ir VSD dirbančio bendrakursio T. Jakučionio keliai vėl susikirto.

VSD pareigūno žemę nuomojo energetikos įmonės

Tuo laiku Lietuvoje masiškai buvo statomos saulės šviesos energijos elektrinės. Valstybės skatino jas statyti – už tokių jėgainių pagamintą elektrą siūlė gerą kainą ir ilgalaikę sutartį. Vienu metu tokie verslininkai galėjo gauti apie 46 euro centus už kWh. 2012 metų spalio 26 ir 29 dienomis buvo įregistruotos 9 mažosios bendrijos, susijusios su saulės šviesos energijos gamyba. Nors jų steigėjai buvo skirtingi žmonės, bet patikrinus visus tų įmonių pateiktus dokumentus paaiškėjo – pagal įgaliojimus jų reikalus tvarkė būtent T. Žentelis.

Kaip tai susiję su VSD pareigūnu T. Jakučioniu? Keturios iš tų įmonių – „Jonėnų saulė“, „Aukštuolės saulė“, „Jonėnų galia“, „Vakaro slėnis“ – buvo įregistruotos Vilniaus rajono Jonėnų kaime esančiame žemės sklype. O tas sklypas priklausė ir iki šiol priklauso žvalgyboje dirbantiems T. Jakučioniui ir A. Jakučionienei. Viena iš tų įmonių – „Saulės Jonas“ – oficialiai buvo įsteigta T. Jakučionio tėvo J. Jakučionio, bet per įgaliojimą tvarkoma to paties T. Žentelio. Ir tai dar ne viskas.

2012 metų spalio 31 dieną T. Žentelio pagal įgaliojimą tvarkomos įmonės „Saulės Jonas“, „Vakaro slėnis“ ir „Giedrės energija“ išsinuomojo žemės sklypą Vilniaus rajono Jonėnų kaime, o tas sklypas priklausė ir dabar priklauso VSD pareigūnui T. Jakučioniui ir AOTD teisininkei A. Jakučionienei. Ir galiausiai: išvardytos įmonės 2012 metų spalio 27 dieną gavo leidimą plėtrai, o tai reiškia – jos ruošėsi statyti saulės elektrines.

Taigi, energetikos sektorių VSD kuravęs pareigūnas T. Jakučionis ir AOTD dirbanti jo žmona A. Jakučionienė nuomojo žemę saulės elektrinių statytojams. Be to, energetikos įmonėms leido registruotis jų sklype. Man nepavyko sužinoti, kiek žvalgyboje dirbantiems sutuoktiniams buvo sumokėta už žemės nuomą, mat žurnalistai negali susipažinti su slaptųjų tarnybų darbuotojų turto deklaracijomis. T. Žentelis teigė, kad sumų neprisimena. Oficialiai šie sandoriai galioja iki šiol.

Teigia, kad įmonės – VSD pareigūno

Saulės energetikos įmones tvarkęs T. Žentelis man patvirtino, kad informacija yra teisinga. Vyras tikino, esą, pats T. Jakučionis jo prašė sutvarkyti tų įmonių dokumentus. Esą, jis sutiko padėti, bet pats tame versle nedalyvavo. Pabrėžė, kad dokumentus tvarkė ne kaip „Creditum Vilnius“ direktorius, o tiesiog padėdamas senam draugui.

Paprašytas patikslinti, ar idėja statyti saulės šviesos energijos elektrines buvo VSD pareigūno T. Jakučionio ir jo partnerių, T. Žentelis atsakė: „Taip. Kadangi jis mano draugas, jis paprašė manęs padėti, tai aš įsivaizduoju, kad ta idėja buvo jo ir kompanionų.“ Jis teigė negalįs tiksliai pasakyti, kas tie kompanionai. Tačiau teigė, kad energetikas J. Garbaravičius tuose reikaluose nedalyvavo. T. Žentelio paklausiau: ar jam pačiam neatrodo keista, kad energetikos sritį kuruojantis VSD pareigūnas išnuomojo sklypą energetikos įmonėms, kurias pagal įgaliojimą tvarkė žmogus, netiesiogiai dirbęs rusiškos elektros pardavėjams? „Kai dabar jūs taip susiejate, tai galbūt atrodo keistai. Bet kai apie tai negalvoji...“ – atsakė T. Žentelis. Jis kelis kartus pabrėžė, kad tuo laiku buvo populiaru statyti saulės elektrines, todėl T. Jakučionio veikloje nieko ypatingo neįžvelgia. „

Gaunasi taip, kad, į tokią aplinkybių pynę papuolus, aš negaliu paneigti, kad dirbau tuo direktoriumi, negaliu paneigti, kad aš pažinojau Tomą Jakučionį, kad mes kartu mokėmės, kad jis dirba saugumo departamente. Ir dabar gaunasi, kad, kadangi tarp visų šitų faktų įsimaišo žodis „elektra“, tai jie tarsi kažkaip susiję. Pavyzdžiui, aš tai nelabai suprantu, kuo saulės elektrinių statyba gali būti susijusi su rusiška elektra“, – 15min kalbėjo T. Žentelis.

15min.lt nuotr.

Seime teikė pasiūlymus dėl saulės

Turbūt neįmanoma atsakyti, ar Seimo narys A. Skardžius žinojo apie žvalgyboje dirbančios dukterėčios ir jos vyro sandorius su saulės energetikos įmonėmis. Nėra jokių įrodymų, kad pats politikas būtų dalyvavęs šiuose reikaluose. „Neskambink man, neskambink“, – trečiadienį sakė A. Skardžius, kai paprašiau komentaro. Savo klausimus uždaviau ir elektroniniu laišku, apie tai informavau politiką trumpąja žinute, bet jis vis tiek neatsakė.

Tačiau jo atsakymai – labai svarbūs, mat šioje istorijoje galima įžvelgti ir politinį momentą. 2013 metais politikai susigriebė, kad valstybė jau nebekontroliuoja saulės elektrinių bumo. Lietuva netgi pirmavo pasaulyje pagal už saulės energiją siūlomą tarifą. Tada vyriausybė ėmėsi ribojimų. Jų buvo keli, bet svarbiausias šis – siūloma, kad mažosios saulės elektrinės (iki 30 kW), kurių vystymui anksčiau nebuvo taikomi ribojimai, taip pat būtų įtrauktos į bendrą valstybės nustatytą maksimalią saulės elektrinių kvotą (10 MW). Tai turėjo sumažinti jų plėtrą. Ir štai 2013 metų sausio 16 dieną Seimo narys A. Skardžius ir dar keli parlamentarai pateikė savo pasiūlymus, susijusius su šia sritimi.

A. Skardžius siūlė, kad saulės energetikos įmonėms, kurios iki 2013 metų sausio 1 dienos gavo leidimą plėtrai ir ruošėsi statyti elektrines (iki 30 kW), nebūtų taikomi vyriausybės siūlomi ribojimai – jos nebūtų įtraukos į valstybės nustatytą maksimalią 10 MW kvotą. Dar svarbiau: A. Skardžius siūlė, kad tokioms įmonėms už pagamintą elektrą būtų mokama pagal tarifą, kuris galiojo išduodant leidimą plėtrai, o ne pagal tokį tarifą, kuris galiojo pradėjus gamybą.

Paprastai tariant: A. Skardžius ir kiti siūlė taikyti geras verslo sąlygas saulės energetikos įmonėms, kurios leidimus plėtrai gavo iki 2013 metų. O štai su jam artimais Jakučioniais susijusios 9 saulės energetikos įmonės tokius leidimus gavo 2012 metų spalį. Taigi, joms buvo labai naudingi tie A. Skardžiaus pasiūlymai. Tačiau Seimas nepritarė pastarajam pasiūlymui. Su Jakučioniais susijusios saulės energetikos įmonės nebevystė verslo.

Tų įmonių tvarkytojas T. Žentelis apie šią situaciją sakė taip: „Aš įsivaizduoju, kad Jakučionio ir jo kompanionų idėja tokia ir buvo: yra žemė – darom. O paskui jau kaip Dievas duos. O Dievas davė taip, kad išėjo įstatymo pakeitimai ir ta idėja tapo mažiau vertinga.“

BNS nuotr.

VSD situaciją vertina labai rimtai

Neginčijamų išvadų šioje painioje istorijoje padaryti neišeina. Nors į ją gilinausi daugiau nei du mėnesius, bet iki šiol neturiu tvirto atsakymo, kas įvyko tais 2012–2013 metais. Visgi drįstu teigti, kad rimtų abejonių kelia trys svarbūs šios istorijos epizodai.

2012 metų spalį VSD už energetiką atsakingas pareigūnas T. Jakučionis išnuomojo savo žemės sklypą saulės energetikos įmonėms, kurias tvarkė jo bendrakursis T. Žentelis. Pastarasis netiesiogiai dirbo J. Garbaravičiui – žmogui, kuris tuo laiku Lietuvai pardavinėjo Rusijos valstybės giganto RAO UES elektrą.

Po kelių mėnesių, 2013 metų sausį, VSD pareigūno T. Jakučionio žmonos dėdė, Seimo Energetikos komisijos narys A. Skardžius parlamente teikė pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimo. Jie buvo itin naudingi politiko artimųjų žemę nuomojančioms saulės energetikos įmonėms.

Tą patį 2013 metų sausį Seimo Energetikos komisijos nario A. Skardžiaus šeima ir VSD energetikos srityje dirbančio pareigūno T. Jakučionio šeima turėjo įtartiną sandorį su ką tik įkurta Rusijos piliečių įmone. Už nuostolingą verslą Dauguose abi šeimos kartu gavo apie 635 tūkst. eurų. Tokią sumą sumokėję maskviečiai verslo nebevystė ir pradingo.

Atsakymus į šias abejones turėtų pateikti susijusios institucijos. 2014 metų balandį Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl valstybės tarnautojo papirkimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nerado nusikalstamos veikos. Man nepavyko susipažinti su teisėsaugos medžiaga, nes tai susiję su slaptosiomis tarnybomis. Šaltinis teisėsaugoje, kuris anksčiau buvo suteikęs patikimos informacijos ir pagal savo pareigas galėjo matyti ikiteisminį tyrimą, man patvirtino, kad medžiagoje buvo minimi T. Jakučionis, J. Jakučionis, J. Garbaravičius, T. Žentelis, bendrovės „Creditum Vilnius“, Skardžiams priklausiusi „Kornelita“, Daugų poilsiavietė. Tai rodo, kad pareigūnai žinojo visą šią istoriją, bet jiems nepavyko įrodyti, kad buvo padarytas nusikaltimas.

Apie tai žinojo ir VSD pareigūnai. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, žvalgybos institucija priėmė kitokį sprendimą. „Įvertinus galimas rizikas ir grėsmes, pareigūnas Tomas Jakučionis 2015 metais buvo perkeltas dirbti į kitus vidinius padalinius“, – 15min sakė VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė. Pareigūnė teigė, kad 15min žurnalistiniame tyrime aprašytą situaciją VSD vertina „labai rimtai“. „Nedelsiant imsimės veiksmų informacijai tikrinti. Jei bus nustatyti galimi pažeidimai, imsimės pačių griežčiausių priemonių“, – sakė A. Katkuvienė. T. Jakučionis vis dar dirba VSD. Jo žmona A. Jakučionienė taip pat vis dar yra AOTD teisininkė. Rusišką elektrą Lietuvai pardavinėjęs J. Garbaravičius, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, išvyko iš Lietuvos ir savo karjerą tęsė Anglijoje. Jo buvęs darbuotojas T. Žentelis dirba Valstybiniame turizmo departamente.

Medžiagos rinkimas ir šaltiniai

Šį tyrimą pradėjau 2017 metų gegužės pabaigoje. Tada iš neprisistačiusio skaitytojo sulaukiau nepatvirtintos informacijos, kad A. Skardžius galimai turi giminaitį žvalgyboje. Tada pradėjau rinkti viešą informaciją apie šio politiko sandorius, įmones ir veiklą parlamente. Medžiagą apie įmones „Kornelita“, „Daugų sala“ ir „Tradicija-L“, per kurias buvo įvykdytas sandoris Dauguose, gavau iš Registrų centro duomenų bazės ir Rusijos įmonių registro. Sandorių sumas radau viešoje jo interesų deklaracijoje ir poilsiavietę nupirkusios įmonės „Daugų sala“ finansinėse ataskaitose už 2013 metus. Apie tai anksčiau man pasakojo ir pats A. Skardžius. Duomenis apie J. Garbaravičiaus valdytas bendroves „Scaent Baltic“ ir „Inter RAO Lietuva“ surinkau iš Registrų centro duomenų bazės ir „Verslo žinių“ pranešimų. Apie jų pelningumą sužinojau iš viešų finansinių ataskaitų.

Informaciją apie ikiteisminį tyrimą dėl valstybės tarnautojo papirkimo surinkau iš kelių šaltinių: oficialių Generalinės prokuratūros atsakymų, 15min ir „Lietuvos ryto“ straipsnių, liudininko K. Petraičio viešai išsakytų teiginių. Tada J. Garbaravičius kreipėsi į teismą dėl šmeižto, bet pats atsiėmė ieškinį. K. Petraičio teiginiai nebuvo paneigti. Žurnalistiniais būdais neįmanoma jų visų patikrinti, bet man prieinami dokumentai parodė, kad bent jau dalis K. Petraičio teiginių yra tiesa. Rinkdamas medžiagą kelis kartus bendravau su pačiu liudininku K. Petraičiu. Jis savo teiginių neatsiėmė, naujų faktų nepridėjo. T. Žentelio biografiją sužinojau iš jo paties viešinamos informacijos portale linkedin.com ir jo paties pasakojimo, kai kalbėjome telefonu. T. Jakučiono biografiją sužinojau iš kelių šaltinių VSD.

Vienas iš jų netiesiogiai man perdavė informaciją, kad T. Jakučionis 2012-aisiais buvo VSD Trečiosios valdybos Energetikos poskyrio viršininkas. Su kitu šaltiniu buvau susitikęs aš pats, kai jis sužinojo apie mano oficialiai pateiktus klausimus VSD. Jis patvirtino, kad tuo laiku T. Jakučionis dirbo energetikos srityje. Duomenis apie tas 9 saulės energetikos įmones, pagal įgaliojimą tvarkomas T. Žentelio, gavau iš Registrų centro duomenų bazės. Perskaičiau visus jų pateiktus dokumentus. Patikrinęs buveinių adresus suradau T. Jakučionio ir A. Jakučionienės sklypą Vilniaus rajono Jonėnų kaime. Tada ir paaiškėjo, kad jie žemę nuomoja. Informaciją apie šioms įmonėms suteiktus leidimus saulės energetikos plėtrai gavau oficialiai iš vyriausybės.

A. Skardžiaus ir kitų parlamentarų teiktas pataisas, kurios buvo naudingos jo artimųjų žemės nuomininkams, radau Seimo puslapyje. Suprasti jų esmę padėjo energetikos sritį išmanantis ekspertas, kuris nenorėjo būti minimas tokiame kontekste. Man nepavyko rasti veikiančių J. Garbaravičiaus, T. Jakučionio ir A. Jakučionienės kontaktų. Tačiau jeigu jie pateiktų savo komentarus, tai būtinai juos publikuotume.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...