captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos traukinių stotyje: istorija, apie kurią kuriami filmai

Savo vardų jie nesako, jų veidų niekada neišvysite viešai. Nors jie tarnauja kariuomenėje, išvykę į operacijas užsiaugina barzdas, kad vėliau nebūtų atpažinti. Jų tarnybą ir užduotis beveik visada gaubia paslaptys. Tai – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Savo vardų jie nesako, jų veidų niekada neišvysite viešai. Nors jie tarnauja kariuomenėje, išvykę į operacijas užsiaugina barzdas, kad vėliau nebūtų atpažinti. Jų tarnybą ir užduotis beveik visada gaubia paslaptys. Tai – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

„Koviniai filmai kuriami remiantis tikromis istorijomis. O mes dalyvaujame tose istorijose, apie kurias kuriami filmai“, – juokauja savo veidą po kauke slepiantis „specukas“. Savo vardo jis neatskleidžia. Sako: „Rašykite – karys.“

Vos prieš kelias minutes šis karys dalyvavo įkaitų vadavimo operacijoje. Per ją  įsiveržė į užgrobtą traukinį, „blogiukus“ nukovė, įkaitus išlaisvino.

„Šturmo sėkmė priklauso nuo greičio, nuo netikėtumo. Pats šturmas vyko vos kelias minutes, nors prieš tai su „teroristais“ buvo deramasi gana ilgai“, – sako karys.

Įkaitų vadavimas buvo sudėtinė dvi savaites Lietuvoje vykusių tarptautinių specialiųjų operacijų padalinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2013“ („Flaming Sword 2013“) dalis. Pratybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, JAV, Norvegijos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai, o vyko jos Vilniuje, Klaipėdoje ir kitose šalies vietose.

Traukinio vagone laikomus „įkaitus“ mūsų šalies „specukai“ vadavo kartu su kolegomis iš Lenkijos. „Pasitikrinom procedūras, pasidalinome su lenkų specialiosiomis pajėgomis patirtimi. Pažiūrėjome, kaip jie dirba, jie pažiūrėjo, kaip mes dirbame. Tai – abipusė nauda“, – sako kariškis.

Dalyvavo įvairios tarnybos

Mokymus „Liepsnojantis kalavijas“ sugalvojo ir pradėjo organizuoti Lietuvos kariuomenės Specialiosios pajėgos. Pirmą kartą šios pratybos buvo surengtos pernai, į jas pakviestos ir kitos NATO šalys.

Pagal šių metų pratybų scenarijų, Lietuvoje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai prieš valstybines įstaigas ir civilius gyventojus. Tuo pat metu buvo užgrobti keli Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stovintys laivai, o vienoje geležinkelio stotyje užgrobtas traukinys, keleiviai paimti įkaitais.

Atsakomybę už visus šiuos veiksmus prisiėmė dvi teroristų grupuotės. Pagrindinis vaidmuo išlaisvinant įkaitus ir neutralizuojant teroristus pagal pratybų scenarijų teko Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgoms. Gavus atitinkamus leidimus, į pagalba atvyko ir kitų NATO šalių specialiosios pajėgos.

Pratybose priešiškas jėgas imitavo kitų kariuomenės padalinių atstovai, su specialiosiomis pajėgomis bendradarbiavo daugybė kitų tarnybų ir institucijų – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, policija, ugniagesiai, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bendrovė „DFDS Seaways“ skyrė jūrinį keltą karių treniruotėms, o bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ suteikė savo įmonės infrastruktūrą.

„Įkaitai išlaisvinti, teroristai nukauti“

Traukinyje buvusius įkaitus Lietuvos ir Lenkijos specialių pajėgų kariai „vadavo“ vienoje iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijų. Įmonė mokymams skyrė traukinio vagonų, į kuriuos ir veržėsi „specukai“. Vagonai po šturmo liko be kelių langų...

„Įkaitai išlaisvinti, teroristai nukauti. Manau, kad viskas sėkmingai“, – po šturmo sakė savo veidą slepiantis karys.

Šturmą specialiosios pajėgos pradėjo po to, kai nesulaukę, kol bus įvykdyti reikalavimai, teroristai pradėjo žudyti įkaitus.

Nors teroristus imitavę kariai ir saugojosi, nuolat tikrindavo aplinką, panašu, kad „specukų“ jie nepastebėjo. Beveik be garso prislinkę prie „užgrobtų“ vagonų, Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai pradėjo į juos veržtis.

Nuo kulkų išsisuko

Pratybose viskas tikroviška. Šaudoma ne tuščiais šoviniais, o specialiomis dažais užtaisytomis kulkomis. Jei tokia pataikė, apsimesti, kad ji skriejo pro šalį neįmanoma – išduoda dažai. Po susišaudymo konstatuota: šturme dalyvavusių karių uniformos liko švarios.

Specialiųjų operacijų kariams dar nepasitraukus, prie šturmuotų vagonų jau darbavosi karo medikai, karo policijos atstovai. Jie atliko savo užduotis. Pavyzdžiui, karo policijos tyrėjai mokėsi tinkamai įforminti tokio įvykio vietos apžiūrą, surinkti įkalčius.

„Kokios turi būti pagrindinės specialiųjų pajėgų kario savybės? Reikia gebėti ekstremalioje situacijoje priimti sprendimus, tinkamai tą situaciją įvertinti. O jei kalbėsime apie tai, ko reikia, kad žmogus galėtų tarnauti specialiose pajėgose, tai egzistuoja trys principai. Pirma – tai savanoriškumas. Žmogus turi pats ateiti. Antra – pati atranka. Reikia sėkmingai ją įveikti. Trečia – specialusis parengimas. Kai visa tai įveikiama, žmogus tampa lygiaverčiu kovotoju“, – pasakoja patyręs „specukas“.

Lietuvos specialiosios pajėgos

Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Iš pradžių tai  buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. Oficialiai specialiosios pajėgos įsteigtos 2002 m., kai atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ).

Specialiųjų pajėgų užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmai ir karinė pagalba. Šios pajėgos Lietuvos teritorijoje taikos metu gali būti pasitelktos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka reaguoti į teroristinius išpuolius.

Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas „Aitvaras“ 2002–2004 m. dalyvavo operacijoje „Tvirta Taika“ Afganistane. 2005–2006 m. SOP eskadronai budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. – NRF) sudėtyje. Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...