captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažumos Lietuvoje: kodėl jos jaučiasi blogiausiai ES

Gimti gėjumi, lesbiete, biseksualu ar translyčiu (LGBT) asmeniu blogiausia Lietuvoje.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Gimti gėjumi, lesbiete, biseksualu ar translyčiu (LGBT) asmeniu blogiausia Lietuvoje.

Taip atrodo įvertinus naujausią Europos Sąjungos (ES) neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos apklausą. Tačiau gyvenimas nesaldus ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių homoseksualams: dauguma jų savo tapatybę slepia ir kenčia atskirtį ar net gyvena nuolatinėje baimėje, kiti yra diskriminuojami, prieš juos net smurtaujama.

Iki šiol didžiausio masto LGBT neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos internetinę apklausą surengė ES Pagrindinių teisių agentūra (FRA). Apklausos rezultatai pristatomi Tarptautinę kovos su homofobija ir transfobija dieną – gegužės 17-ąją. Apklausa atskleidė daugiau kaip 93 tūkst. visoje ES ir Kroatijoje gyvenančių LGBT žmonių patirtis.

„Kiekvienas žmogus turėtų jaustis laisvas būti savimi savo namuose, darbe, mokykloje ir viešumoje, tačiau akivaizdu, kad tai dažnai yra neįmanoma lesbietėms, gėjams, biseksualams ir translyčiams žmonėms. Pagrindinių teisių agentūros apklausos rezultatai atskleidžia Europos LGBT bendruomenėje įsigalėjusią baimę, atskirtį ir diskriminaciją“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas FRA direktorius Mortenas Kjaerumas. Jo tvirtinimu, visoje ES turime veikti išvien, kad įveiktume kliūtis, nugalėtume neapykantą ir sukurtume visuomenę, kurioje lygias teises turėtų visi, nepaisant seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės.

Diskriminacija prasideda jau mokykloje

Du iš trijų LGBT apklausos dalyvių slėpė arba maskavo savo LGBT tapatybę, kai mokėsi mokykloje. Mažiausiai 60 proc. iš jų mokykloje patyrė, kad apie juos pačius buvo nepalankiai kalbama arba su jais priešiškai elgiamasi dėl to, kad jie buvo gėjai, lesbietės, biseksualai ar translyčiai žmonės. Daugiau kaip 80 proc. apklausos dalyvių kiekvienoje ES valstybėje narėje prisiminė, kad nepalankių kalbų arba patyčių mokykloje patyrė kiti LGBT jaunuoliai.

Daugiau kaip 80 proc. apklausos dalyvių visose LGBT asmenų grupėse ir kiekvienoje valstybėje prisiminė, kad mokykloje buvo nepalankiai kalbama apie kitą moksleivį arba su juo buvo priešiškai elgiamasi dėl to, kad jis laikytas gėjumi, lesbiete, biseksualu ar translyčiu žmogumi.

Nepaisant pagal ES teisę privalomos teisinės apsaugos, 19 proc. apklausos dalyvių jautėsi diskriminuojami darbe ar ieškodami darbo. Per pastaruosius penkerius metus 26 proc. LGBT apklausos dalyvių buvo patyrę išpuolį ar grasinimą smurtu. 66 proc. apklausos dalyvių (gėjų ir biseksualių vyrų – 75 proc.) visose ES valstybėse narėse bijojo viešumoje laikytis už rankų su tos pačios lyties partneriu (-e).
Apklausa taip pat parodė, jog iš visų LGBT apklausos dalyvių labiausiai diskriminuojami jaučiasi translyčiai žmonės. Jiems ypač sunku darbe ir sveikatos priežiūros srityje.

Apie 30 proc. iš jų teigė per pastaruosius metus smurtą ar grasinimus smurtu patyrę daugiau kaip tris kartus.

Taip pat nustatyta, kad apie diskriminavimo atvejus ir neapykantos nusikaltimus labai dažnai nepranešama. Taip yra nepaisant to, kad 56 proc. apklausos dalyvių žino, jog įstatymai draudžia diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės. Pusė smurtą ir priekabiavimą patyrusių aukų manė, kad policija jiems nebūtų padėjusi.

Lietuvoje situacija liūdniausia

LGBT apklausos dalyvių teirautasi, ar jie kada nors patyrė diskriminavimą, smurtą, žodinį užgauliojimą ar neapykantos kurstymą dėl savo seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės. Jų taip pat buvo paprašyta nurodyti, kur įvyko tokie incidentai – mokykloje, darbe, naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis, viešoje vietoje ar kitur.

Praktiškai visuose atsakymuose prasčiausia situacija ES užfiksuota Lietuvoje. Pavyzdžiui, kad per pastaruosius metus patyrė diskriminaciją ar įžeidinėjimus dėl seksualinės orientacijos, nurodė 61 proc. lietuvių. Tai prasčiausias rodiklis ES. Visos Bendrijos vidurkis – 47 proc.

Po 27 proc. LGBT asmenų iš Latvijos ir Lietuvos nurodė, kad pastaraisiais metais jautėsi diskriminuojami darbe arba ieškodami darbo. Prastesnė situacija tik Kipre – darbe diskriminuojami jautėsi 30 proc. Kipro gyventojų. Palyginimui ES vidurkis – 20 proc.

42 proc. lietuvių nurodė jautęsi diskriminuojami dėl to, kad yra gėjai, lesbietės, biseksualai ar translyčiai žmonės ne darbe, bet kitose srityse: gyvenamosios vietos, sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų, galimybės įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Šiuo aspektu lietuviai vėl buvo „lyderiai“. ES vidurkis – 32 proc.

Lietuviai „pirmauja“ ir pagal savo seksualinės orientacijos slėpimą mokykloje – 81 proc. slėpė arba maskavo savo LGBT tapatybę, kol mokėsi. Latvijoje tokių buvo 77 proc., ES vidurkis – 67 proc. Lietuva taip pat pateko prie tų šalių, kuriose LGBT asmenų laikymasis už rankos viešumoje praktiškai visai neegzistuoja. Tai nepaplitę baiminantis galimo smurto.

Pagal visus rodiklius, LGBT asmenims ES geriausia Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje Švedijoje, Belgijoje.

Teisininkė: Lietuvoje LGBT nuolat gyvena labai priešiškoje, nepakančioje aplinkoje

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų FRA apklausos ataskaitos duomenys nestebina. Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teisės programų koordinatorės Mėtos Adutavičiūtės, į tai, kad Lietuvoje stiprėja neigiamos nuostatos ir stereotipai LGBT atžvilgiu, pasireiškiantys diskriminacija ir nepakantumu, 2012 m. dėmesį atkreipė ir Jungtinių tautų žmogaus teisių komitetas.

Įdomu tai, kad remiantis 2012 m. Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje apklausti respondentai nemano, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės Lietuvoje yra labai paplitusi. „Taigi akivaizdu, kad visuomenėje LGBT problemos nėra vertinamos rimtai, jos ignoruojamos, be to, nuolat siekiama užgniaužti ir pačių homoseksualių žmonių bandymus atkreipti visuomenės dėmesį į jų problemas“, – sakė M. Adutavičiūtė.

Teisininkė pastebi, kad vis dar nėra užtikrinamos LGBT asmenų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą – šias teises norėta apriboti inicijuojant diskriminacines Konstitucijos pataisas, be to, niekaip nesiryžtama įteisinti partnerystės instituto, taip paliekant tiek LGBT asmenų, tiek jų auginamų vaikų teises neapsaugotas. Pasak M. Adutavičiūtės, visuomenėje išlieka aukštas nepritarimo homoseksualių asmenų santykių įteisinimui lygis – vyro ir moters partnerystės įteisinimui pritaria 70 procentų gyventojų, o homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimui – tik 4 procentai.

Teisininkė pastebi ir tai, kad patys homoseksualūs asmenys ne visada ryžtasi ginti savo teises. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gaunamų skundų dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu skaičius ir toliau išlieka žemas – 2011 m. tesulaukta keturių skundų dėl seksualinės orientacijos.

Pašnekovės teigimu, priešiška socialinė aplinka lemia tai, kad tik nedidelė homoseksualių asmenų dalis yra atviri apie savo seksualinę orientaciją. 2012 m. apklausos duomenimis į klausimą „Ar jūs galite atvirai pasakyti apie savo seksualinę orientaciją artimiausioje aplinkoje (giminėms, bendradarbiams)“, tik 22,7 proc. apklausoje dalyvavusių homoseksualių asmenų atsakė teigiamai.

M. Adutavičiūtės teigimu, homofobinės nuostatos paplitusios įvairiose amžiaus grupėse. 2011 m. atlikta studentų apklausa parodė, kad tarp Lietuvos studentų plačiai paplitę homofobiniai požiūriai – 28,5 proc. respondentų nurodė, kad bendravimas su homoseksualiu asmeniu jiems būtų varžantis ir nepatogus; 45,7 proc. teigė, kad gyvenimas tame pačiame būste su homoseksualiu asmeniu jiems sukeltų neigiamas emocijas. Patyčios ir žeminantys juokai homoseksualių asmenų atžvilgiu, kaip rodo apklausa, yra plačiai paplitę tarp studentų ir dėstytojų. Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų nelaikė patyčių viena diskriminacijos formų.

„Taigi FRA apklausos rezultatai, žinant šias tendencijas, tikrai nestebina, ir iš tikrųjų yra liūdna, kad ne visi Lietuvoje gyvenantys žmonės gali naudotis savo teisėmis, be to, LGBT nuolat gyvena tikrai labai priešiškoje, nepakančioje aplinkoje. Labai tikimės, kad šios tendencijos keisis, kuo daugiau LGBT asmenų bus atviri, kuo daugiau žmonių pažinos LGBT asmenų savo aplinkoje, tuo greičiau turėtų keistis visuomenės nuostatos“, – kalbėjo ŽTSI atstovė.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...