captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įspėja dėl dar vienos grėsmės Vilniaus centre: Gedimino kalnas – tik problemų viršūnė

Hidrogeologas Antanas Marcinonis įspėja apie naują grėsmę, kuri gali ištikti Vilniaus miesto centrą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Daug yra pavojingesnis toje vietoje spūdinis vanduo. Tai yra tas vanduo, kuris slūgso giliai žemės sluoksniuose ir jo spūdis, jei pragręžiama iki tų sluoksnių, pakyla virš žemės paviršiaus. Jei ties Arkikatedra pragręžtume mes apie 50 metrų gylio gręžinį, tai vanduo pakiltų maždaug 4–5 metrus virš žemės paviršiaus“, – paklaustas apie Gedimino pilies kalno likimą, ėmė dėstyti specialistas.

Anot jo, kol veikia Sereikiškių vandenvietė, vandens lygis yra nužemintas. Tiesa, pastarajai – jau 105 metai.

„Tai yra, sakykime, kol kas – saugu. Nefontanuoja. Bet jei tą vandenvietę sustabdys ir jos neeksploatuos, o tokie planai, aš žinau, yra, tai štai tada galime turėti mes Sereikiškių parke ir aplink pilį natūralių fontanų“, – įspėjo A. Marcinonis.

Pasak hidrogeologo, vanduo gali imti plūsti ir per senus gręžinius, kurių miesto centre yra palikta.

„Net jei ir tyrinėjant Gedimino kalną būtų tokių atvejų, kad gręžtųsi giliai, gali paleisti fontanus. Tada ten, iš tikrųjų, iš apačios tas vanduo gali tikrai labai neigiamų pasekmių turėti. Sustabdyti fontanus gali būti labai sudėtinga“, – aiškino specialistas.

Pasak A. Marcinonio, negalima šio reiškinio vadinti tiksinčia bomba, nes tai – natūralus procesas gamtoje, pasikartojantis ne taip jau retai.

„Kai specialistai daro, nepaleidžia tų fontanų, jie yra valdomi. Tačiau atskirais atvejais, nekokybiškai dirbant, galima prisižaisti“, – tikino jis.

Didžiausia problema jau dabar yra vanduo

Tiesa, paklaustas, ar tai gali visiškai pribaigti Gedimino pilies kalną, pašnekovas tikino norintis pasidalinti kalambūru – „ledynas to kalno nenugriovė, nenugriaus tikrai ir žmogus“.

„Kalnas kaip stovėjo, taip ir liks. Klausimas tik dėl tam tikrų jo paviršiaus sluoksnių, kurie yra supilti žmogaus. Kaip tas žmogus sugebės juos supilti ir išlaikyti – svarbiausias dalykas. Tiesa, bent jau dabar dirbantys specialistai visi supranta, kad didžiausia problema ten – vandens susigėrimas į kalną ir grunto mirkimas, savybių keitimas dėl vandens poveikio“, – pasakojo A. Marcinonis.

Pasak jo, šiuo metu visos situacijos valdymo priemonės nukreiptos į tai, kad vandens poveikis kalnui būtų sumažintas iki minimalių ribų.

„Šį reikalą kai patvarkys, bus viskas tvarkoje, nebus jokių didelių problemų“, – optimistiškai į situaciją bandė žiūrėti specialistas.

Dėmesys greičiausiai buvo nukreiptas į kitus dalykus, pritrūko ir kokybės

Paklaustas, ką turi omenyje kalbėdamas apie grunto savybių keitimą dėl vandens poveikio, A. Marcinonis ragino įsivaizduoti, kad prieš save turime sausą smėlį.

„Jį pabėrus susidarys smėlio kalniukas. Jūs jį paimkite ir sušlapinkite. Tas kalniukas, šlaitai iš karto sutiš. Jis pasidarys jau šiek tiek kitoks, negali išlaikyti tam tikro statumo – pasunkėja, susilpnėja jo savybės. Taip ir Gedimino kalnas. Jei tas šlaito gruntas yra sušlapinamas, jis pasunkėja ir pradeda šliuožti, nesilaiko. Tuos dalykus tiesiog reikėjo išsiaiškinti, suprasti, nustatyti tam tikrus parametrus, kad inžinieriškai būtų galima tą procesą reguliuoti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tikino negalintis sakyti, kad tai buvo visiškai pražiūrėta, tačiau esą matyti, kad galbūt dėmesys buvo nukreiptas į kitus dalykus.

„Kita, gal ir išpildymas ne visur kokybiškas. Pavyzdžiui, vandens drenažo sistema nuo kalno yra padaryta tokia, kad lietaus vanduo nutekėtų, bet, kaip dabar aiškėja, vis dėlto ten nėra kokybiškai padaryta. Tas kokybiškumas, matote, mums daug kur... Kitur gal ta kokybė nėra labai akivaizdi ir neiššaukia tokių reiškinių, o šiuo atveju kažkoks nehermetiškas drenažo šulinys arba gana didelis pralaidumas sukelia tam tikras problemas. Jis praleidžia vandenį, kuris geriasi į žemę, gruntą, sluoksnius, išeina šaltiniais ir nuslenka toje vietoje“, – aiškino A. Marcinonis.

Pavojinga galėjo būti ši žiema, priminusi rudenį

Pasak pašnekovo, kalnui pavojingas lėtesnis, tačiau ilgai trunkantis lietus. Tiesa, šios vasaros kaip pavyzdžio jis nemini, esą daugiau sunkumų galbūt sukėlė žiema, kuri buvo panašesnė į rudenį.

„Vanduo geriasi į kalną, patenka ant mažiau laidaus grunto, ten kaupiasi vandeningu sluoksniu, kol išteka šlaituose. Žmonės sako, šaltiniai. Tačiau tai yra susigėręs kritulių vanduo, kuris pasiekė nelaidų sluoksnį, per kurį giliau negali sunktis“, – aiškino hidrogeologas.

 

BNS nuotr.

Tiesa, A. Marcinonio teigimu, Gedimino kalno motininis gruntas yra labai stiprus. Deja, apgailestavo jis, ilgainiui jį paveikė žmogus.

„Kai kur supilti statesni šlaitai, kai kas pastatyta... Tiesa, jei žmonės dabar nieko nedarytų, tokių lokalių griuvimų, šlaito paviršinio sluoksnių slinkimų tikrai būtų. Šiandien kalno šlaitai yra performuoti, nenatūralūs. Kai kurie jų turėtų nuslinkti, pasidaryti lėkštesni ir tada jie laikytųsi. Tačiau, kai norima, kad šlaitai būtų statesni, reikia techninių priemonių gruntą nuo drėgmės apsaugoti“, – įspėjo jis.

Tiki, kad pagrindinės problemos bus išspręstos dar šiemet

Tačiau A. Marcinonis sakė neturintis abejonių, kad tai bus sutvarkyta, problema bus išspręsta – esą dabar tuo susirūpinta labai rimtai, prie projekto dirba tikri profesionalai.

„Dirbama, tik šių dalykų niekas nemato – žmonės projektuoja, skaičiuoja, vertina. Niekur apie tai nešnekama. Yra kažkokie terminai nustatyti, kada kokį darbą padaryti, ir viskas. Kiek aš žinau iš savo varpinės, manau, kad visi projektavimo darbai šiemet turi būti baigti, baigti ir kai kurie fiziniai darbai. Tarkime, tai, kas negražiai atrodo – šiaurinis šlaitas bus, mano žiniomis, sutvarkytas šiemet, pietrytinis šlaitas patvarkytas“, – žiniomis dalijosi jis.

Tiesa, hidrogeologas apgailestavo, kad jų, specialistų, politikai dažnai neklauso, tad nežinia, kaip dar gali būti.

Gedimino kalną pradėjo tvarkyti

Birželio 20 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su įmone „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį ir pradėjo šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus. Jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.

Iki kitų metų antros pusės planuojama šiame šlaite įdiegti lietaus nuvedimo sistemą, įrengti specialius gruntus, kurie nebijo įšalo ir atmosferinių kritulių, apželdinti velėna.

Gedimino kalnui gresia dar didesnė problema, nei vizualiai jį bjaurojanti nuošliauža Šiaurės Vakarų šlaite, pietrytinėje pusėje taip pat kaupiasi židiniai, dėl ko esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms gali susidaryti nuošliaužos ir skilti ar net griūti dalis aukštutinės pilies fragmento, kuriame jau yra atsivėręs centimetro plyšys. Tokiai nelaimei bandoma užkirsti kelią, tvarkymo darbai turėtų prasidėti dar šiemet.

Tuo metu sostinės meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai. Kyla įtarimų, ar dabartinei kalno būklei susidaryti įtakos neturėjo 2003 m. Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002 m. – 2009 m. vykdyti stambūs statybos darbai, t.y. atstatinėti istoriniai Valdovų rūmai.

Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino pilies komplekso liekanos yra avarinės būklės, dėl to paskelbta net ekstremali padėtis. Tai leidžia kalno tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close