captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas – už vieną urėdiją

Ateityje Lietuvoje turėtų veikti ir valstybinius miškus valdyti viena urėdija. Dabar jų yra 42. Seimas, balsuodamas už atskirus pasiūlymus, antradienį pritarė ir trijų liberalų, ir „valstiečių“ – Aplinkos apsaugos komiteto narių Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės – pateiktoms pataisoms dėl urėdijų skaičiaus. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Už pertvarką po svarstymo balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 22, o susilaikė 10.

Galutinis balsavimas vyks po pietų, nes Seimo pirmininkas pasiūlė įstatymą dėl urėdijų reformos priimti ypatingos skubos tvarka.

Socialdemokratas Juozas Olekas po balsavimo paprašė, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, ar per svarstymą nebuvo pažeistas Seimo statutas.

Pataisa numato, kad šalyje veiks urėdija (-os). Sprendimą dėl urėdijų skaičiaus priimtų vyriausybė.

Jeigu Seimas panaikins Generalinę miškų urėdiją, vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerija perimtų miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos scenarijui, o pasirinko liberalesnį kai kurių konservatorių ir liberalų bei socialdemokratų remiamą planą.

Konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo parengtas Miškų įstatymo projektas, yra analogiškas socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai, numato, kad iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų  plotą nustatytų vyriausybė.

Po pirmadienio „valstiečių“ ir konservatorių derybų, šis reformos planas gali iš esmės keistis, jeigu parlamentarai pritars Aplinkos apsaugos komiteto atmestoms pataisoms, kurios miškų pertvarką grąžintų arčiau vyriausybės siūlytos vizijos. Siūloma atsisakyti urėdijų ploto reglamentavimo ir reformos etapų.

K. Navickas: urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną juridinį asmenį.

„Pagal mūsų planus, 2019 metų sausio 1 dienai urėdų turėtų nelikti“, – po Miškų įstatymo pataisų svarstymo Seime žurnalistams sakė ministras.

K. Navicko teigimu, Seimo antradienį ketinamos priimti Miškų įstatymo pataisos „atriš rankas“ vyriausybei įgyvendinti jos parengtą projektą.

„Kriterijų, kokiais (remiantis – BNS) turi būti steigiamos urėdijos ar paliekamos (senosios -BNS), nebelieka – vyriausybė nuspręs“, – sakė aplinkos ministras.

Pristatydama Seimui urėdijų pertvarkos planą, Aplinkos ministerija siūlė palikti 25–26 urėdijas, tačiau ne kaip juridinius vienetus. Dabar K. Navickas sako, kad jų skaičius gali keistis.

„Dabar, kai atsiversime naują lapą, dar kartą persvarstysime, gali būti įvairiai, tik noriu pabrėžti, kad jos jokiais atvejais neliks juridiniais asmenimis. Tai bus vienas juridinis asmuo“, – pareiškė K. Navickas.

BNS nuotr.

G. Landsbergis: urėdijų pertvarką paremsime

Gavę premjero Sauliaus Skvernelio pažadą, kad bus grąžinama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, konservatoriai žada paremti urėdijų pertvarką.

Apie tai trumpoje spaudos konferencijoje pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.   

„Mes maksimaliai paremsime urėdijų pertvarkos klausimą, dabar eisime į balsavimą ir, aš tikiuosi, kad tie klausimai, kurie vyriausybei reikšmingi, bus priimti“, – pareiškė konservatorių lyderis.

Pasako jo, frakcija dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos balsuos laisvai, bet jis tikėjosi, kad didžioji dalis balsų bus „už“ vyriausybės norimą variantą.

„Nenoriu spekuliuoti, tai ne kokia nors balsų prekyba, bet aš tikiu, kad didžioji frakcijos dalis palaikys, balsų užteks“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.   

BNS nuotr.

Premjeras antradienį pranešė, kad iki spalio 1 dienos bus pateikti ir priimti reikalingi įstatymai dėl PVM lengvatos, o nuo kada ji įsigalios bus dar sprendžiama. Premjeras taip pat pranešė, kad lengvatos tarifas bus kitas, o ne 9 procentai.

S. Skvernelis patikino, kad su Europos Komisija jau deramasi dėl naujo PVM lengvatos tarifo.

Socialdemokratų lyderis kritikuoja koalicijos partnerius

Socialdemokratai nepalaiko vyriausybės palaikomos urėdijų reformos, o jų lyderis Gintautas Paluckas kritikuoja koalicijos partnerius dėl paramos ieškojimo opozicijoje. Jo teigimu, koalicijoje turėtų būti siekiama kompromiso.

„Valstiečių“ pastangos artėti su konservatoriais vienu ar kitu klausimu rodo tik vieną dalyką – ir taip trapios, ant siūlo kabančios koalicijos tampymą už ūsų. Aš suprantu, jog norisi paramos vienai ar kitai iniciatyvai, bet koalicijos tam ir yra kuriamos, kad būtų pasiektas konsensusas tarp koalicijos partnerių ir būtų įtvirtinamas Seime ar vyriausybėje. Jeigu konsensuso siekti nebereikia, o kiekvienu atveju, kai nuomonės išsiskiria, siekiama opozicijos paramos, tai koalicijos egzistavimas tampa beprasmis“, – teigia socialdemokratų lyderis. 

BNS nuotr.

Bus aiškinamasi apie galimas 4 Seimo narių sąsajas su urėdijomis

Seimo etikos sargai aiškinsis, kaip su urėdijų ar medienos perdirbimo veikla susiję keturi Kaimo reikalų komiteto nariai – konservatorius Kazys Starkevičius, „darbietis“ Petras Čimbaras, liberalas Juozas Baublys ir „tvarkietis Vytautas Kamblevičius.

Šie parlamentarai aršiausiai pasisakė prieš vyriausybės siūlomą urėdijų pertvarką, jos projektą svarstant komiteto posėdyje.

Etikos ir procedūrų komisija tokį sprendimą priėmė antradienį, apsvarsčiusi Kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“ Andriejaus Stančiko prašymą.

„Komiteto pirmininkas mano, kad komiteto nariai, turėdami interesų, atstovaudami labai stipriai kitos pusės nuomonei – nereformuoti tas urėdijas – galėjo turėti viešų ir privačių interesų ir tą nustatyti privalo mūsų komisija – ar iš teisų jie susiję ar gali kilti interesų konfliktas ir ar turėjo Seimo nariai vengti tų konfliktų“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos vadovė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Šie keturi parlamentarai ne kartą skundė A. Stančiką komisijai dėl įvairių pažeidimų. Vienus skundus komisija pripažino pagrįstais, kitus – ne.

Pasak jos, komisija aiškinsis, ar dėl šių parlamentarų veiksmų galėjo būti trikdomas komiteto darbas.

Tyrimą komisija baigs rudenį.  

Dėl galimų P. Čimbaro viešųjų ir privačių interesų Seime įtarimas buvo kilęs 2015 metų pavasarį, kai parlamentarai svarstė nevienareikšmiškai vertinamas pataisas, kuriomis valstybinę medieną siūlyta leisti pirmiausia įsigyti Lietuvos perdirbėjams bei biokuro gamintojams. Tada pataisas įšaldė Seimo Seniūnų sueiga, sužinojusi, kad dėl jų komitete balsavęs „darbietis“ turi medienos įmonę.

P. Čimbaras tada BNS teigė, kad medieną importuojanti, eksportuojanti ir apdirbanti įmonė, kurioje jis turi 33 proc. akcijų, iš valstybinių miškų medienos neperka – dalį jos atsivežąs iš Rusijos ir Baltarusijos, kitą perka iš privačių miškų savininkų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...