captcha

Jūsų klausimas priimtas

Degių medžiagų naudojimu pastatų apdailai susidomėjo ir Lietuvos institucijos

Prieš keletą savaičių Londono dangoraižyje įsiplieskusiose liepsnose žuvus 80 žmonių, sukruto ir Lietuvos institucijos. Nors Lietuvos žinybos tikina, kad mūsų šalyje atnaujinamiems ar statomiems pastatams taikomi daug griežtesni reikalavimai nei Didžiojoje Britanijoje, vis dėlto sutarta, statybos ir atnaujinimo procesus dar griežčiau kontroliuoti. Žadama laboratoriniais tyrimais tikrinti statybose naudojamas medžiagas, nes pastebėta, kad kartais dokumentai rodo viena, o bandymai – kita.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Britanijos žiniasklaida mirga pranešimais, kuriuose teigiama, kad jei nebūtų buvę taupoma pastato apdailos medžiagoms, Londono daugiabutyje po gaisro nebūtų skaičiuojami žuvusieji. Per beveik prieš mėnesį kilusį gaisrą žuvo 80 žmonių, nes renovuojant pastatą naudotos degios apdailos plokštės.

Vėliau dėl tokių plokščių naudojimo, buvo evakuotas daugiabutis Vokietijoje. Lietuvoje tokios medžiagos tikinama nebuvo naudojamos, tačiau žinybos imasi prevencinių veiksmų. Dar iki gaisro Londone dviejose statybvietėse buvo imti šiltinimo medžiagų mėginiai ir nors dokumentai rodė, kad jos atitinka keliamus reikalavimus, paaiškėjo, kad viena jų neatitiko nustatytos degumo klasės. Šiuo metu situaciją aiškinasi institucijos.

„Aukštiems ir labai aukštiems pastatams būtų, aišku, vėl nesinorėtų lyginti su Londono atveju, tai tokių pastatų pas mus negalėtų būti. Pas mus pastatai, kurie labai aukšti, tai būtų 10 ir daugiau aukštų, tai fasadai galėtų būti tik iš nedegių medžiagų. Tai reikalavimai yra kur kas griežtesni“, –sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas.

Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams naudojamos medžiagos turi atitikti aukščiausias degumo klases, o tai reiškia, kad kilus gaisrui medžiagos turi būti nedegios arba gali palaikyti degimą, bet neužsiliepsnoti. Medžiagos taip pat skirstomos, kiek jos skleidžia dūmų ar smilkdamos laša. Aukščiausia degumo klasė taikoma ne tik šiltinimui naudojamoms medžiagoms – mineralinei vatai ar polistireniniam putplasčiui, bet ir fasadinei plokštei.

„Mažiausios kainos principas pas mus statybose – visiškai nepriimtinas. Jis veda į nekokybiškų medžiagų naudojimą. Konkrečiai kabant apie šitas 2 šiltinimo medžiagas, mes manome, kad jos abi turi geras šiltinimo savybes. Galbūt skiriasi senėjimo rodikliai, gal kaina, mes manome, kad tinkamai naudojant, pavyzdžiui polistirenas, neturi turėti sąlyčio su liepsna, jei jis izoliuotas, jis tą atlieka. Mineralinė vata turi kitas savybes, gal yra brangesnė, bet manau abi medžiagos yra tinkamos“, – pasakojo Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Aplinkos ministerijoje susirinkusios institucijos, nepaisydamos teisės aktuose numatytų aukštų reikalavimų medžiagoms, nutarė papildomai imtis statybviečių tikrinimo, kokios naudojamos medžiagos, ar atitinka standartus.

„Turime pakankamai pareigybių, kad užtikrintume pastato statinio kokybę ir, jei kyla įtarimų užsakovui, gyventojams, renovuojamų pastatų, kad gali būti naudojamos ne tos medžiagos, kurios suprojektuotos, nedelsiant informuoti  atitinkamas institucijas, gali inspekciją, vartotojų teises ir panašiai“, – ragino Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Pasak Aplinkos ministerijos, artimiausiu laiku žadama taisyti ir teisės aktus, kad atnaujinant pastatus Lietuvoje ir perkant paslaugas svarbiausias kriterijus nebūtų vien tik mažiausia kaina.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...