captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po smūgio vyriausybei – vienas už kitą blogesni scenarijai

Sauliaus Skvernelio vadovaujamai vyriausybei oponuoja ne tik partneriai socialdemokratai, bet ir dalis saviškių. Ministrų kabinetas veikia izoliacijoje, neturėdamas palaikymo Seime, ir šios padėties nebegalima vadinti net darbu mažumoje, tvirtina DELFI kalbinti politologai.
S. Skvernelis, BNS nuotr.
S. Skvernelis, BNS nuotr.

Praėjusį penktadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ne tik opozicijos, bet ir kai kurių valdančiųjų balsais užblokavus vyriausybės kertiniu darbu vadintą urėdijų reformą, kritikos strėlės nukrypo į mažuosius koalicijos partnerius socialdemokratus, esą svetimomis rankomis įgyvendinusius savo sumanymus.

Kaip žinoma, Aplinkos apsaugos komiteto dauguma apsisprendė Seimui siūlyti ne vyriausybės parengtą urėdijų reformos modelį, pagal kurį nuo ateinančių metų pradžios šiuo metu veikiančios 42 urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įstaigą.

Buvo pasirinktas vos kelios valandos prieš komiteto posėdį liberalsąjūdiečio Simono Gentvilo bei konservatoriaus Pauliaus Saudargo įregistruotas projektas, numatantis tik urėdijų stambinimą, galimą jų sujungimą nukeliant mažiausiai dvejiems metams. Itin panašų projektą iki šiol siūlė socialdemokratai, kurie tvirtino nebalsuosiantys už reformą, jei nebus pritarta jų modeliui.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai partnerių žygius neoficialiuose pokalbiuose vadina išdavyste ir svarsto, kad tokiu būdu socialdemokratai siekia nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį, palikdami „valstiečius“ vienus atsakyti už niekaip iš vietos neišjudinamas žadėtas reformas. Tuo labiau, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas praėjusią savaitę užsiminė apie rugsėjį, kai Seimas vėl susirinks posėdžiauti, galimus „lemtinus sprendimus“ – šis pasakymas traktuojamas kaip galima iniciatyva peržiūrėti koalicijos sutartį.

Darbas mažumoje – itin neparankus

Esant užuominų, kad „valstiečiai“ gali likti su mažumos vyriausybe, kalbėdamas su DELFI, patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Lauras Bielinis, BNS nuotr.

„Bet socialdemokratų pasitraukimas negali būti greitas, per akimirką vykstantis procesas. Tai ilgalaikis veiksmas, nes yra daug ryšių, priklausomybių, pozicijų išdalinta. Akivaizdu, kad socialdemokratai atitolsta nuo „valstiečių“. Ko gero, yra idėja ar mintys tokios sklando dėl išsiskyrimo, bet kaip tai padaryti, kad nebūtų sutrikdyta daug valstybėje vykstančių procesų? Kaip padaryti, kad politiškai tai atrodytų palankiai (socialdemokratams – DELFI)? Kaip jie spręs, pamatysime“, – kalbėjo politologas.

Paklaustas apie kai kurių LVŽS atstovų užuominas, kad tai jų partijai reikėtų trauktis iš valdžios, užleidžiant šią poziciją Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kuriuos dabartiniai valdantieji linkę kaltinti dėl daugelio savo problemų, L. Bielinis sakė, jog toks variantas mažiau įmanomas.

„Konservatoriai niekaip nėra užfiksavę galimos kitokios koalicijos. Šios partijos atstovai viešai deklaruoja tokį norą, bet koalicija vis dėlto turi būti dauguma arba bent arti daugumos egzistuojanti politikų grupė. Kaip jie ją suorganizuotų, neįsivaizduoju“, – svarstė jis.

Politologo teigimu, situacijai pasisukus mažumos vyriausybės kryptimi, tai yra, jei atsakomybė už vyriausybę tektų vienai „valstiečių“ frakcijai, ši našta būtų itin nelengva.

„Seimas stipriai kontroliuotų visus jų veiksmus ir neleistų daryti sprendimų, kurie neatitiktų tiek socialdemokratų, tiek konservatorių, tiek liberalų interesų. Nemanau, kad „valstiečiai“ su tuo sutiktų. Jiems tai būtų visiškas smūgis, nes jie akivaizdžiai tada pralaimėtų rinkėjų dėmesį, niekaip negalėdami įgyvendinti net to minimumo, kurį žadėjo per rinkimus“, – pabrėžė L. Bielinis.

Blogiau negu mažuma

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos politologės Rimos Urbonaitės manymu, šiuo metu vyriausybės pozicija yra net blogesnė už tą, kurioje ji būtų, dirbdama mažumos sąlygomis.

„Šita vyriausybė yra taip izoliuota, kad įprastinis mažumos vyriausybės variantas jai net nebetinka. Tai tiesiog vyriausybė, kuri atskilusi nuo Seimo, veikia izoliacijoje, ir jos darbas palaipsniui paralyžiuojamas. Tokia situacija gali tęstis labai ilgai, nors tai yra akligatvis. Žinoma, galime matyti ir labai ženklias permainas, kurios verstų galvoti apie vyriausybės griūties scenarijų, bet akivaizdu, kad pažangos scenarijaus tokia situacija, kokia yra dabar, nežada“, – teigė ji.

Politologės manymu, šiuo metu vyriausybė turi tris opozicijas – realiąją, o taip pat socialdemokratus, kurie tarsi yra partneriai, tačiau dažnai reiškia priešingą poziciją, bei grupę oponuojančių asmenų pačios LVŽS frakcijos viduje.

„Socialdemokratų šiandieninis elgesys apskritai yra labai įdomus. Jie vienu metu yra koalicijoje, tad naudojasi visais buvimo valdžioje teikiamais resursais, bet kartu veikia kaip opozicija. Jeigu kažkas yra blogai, niekas jų tarsi nekaltina, nes jie ir taip yra opozicijoje, tuo labiau, kad turi nedaug atstovų. O galvoti, kad jie kartu su „valstiečiais“ gali sukurti kažkokią sėkmę, prielaidų yra labai mažai, nes vargu, ar patys socialdemokratai yra suinteresuoti „valstiečių“ sėkme, nes šie yra konkurentai galvojant apie elektoratą. Regis, socialdemokratai žaidžia gana gudriai, ir kliautis jais „valstiečiams“, tuo pačiu ir vyriausybei, praktiškai neįmanoma“, – tvirtino ji.

Pasak R. Urbonaitės, dirbdama tokiomis sąlygomis, vyriausybė išsilaikyti gali, bet veikti rezultatyviai prielaidų jai faktiškai nelieka. „Niekada vyriausybė negalės pasiekti proveržio ir priimti rimtų sprendimų, jeigu ji neturės palaikymo Seime arba tas palaikymas bus fragmentuotas, kai visiškai negali nuspėti, kas ir kada palaikys vieną ar kitą projektą“, – aiškino politologė.

Vis dėlto, R. Urbonaitės manymu, jei premjeras S. Skvernelis brandina tolesnius politinius planus ir galbūt net svajoja apie prezidento postą, šiuo metu pasitraukti iš premjero pozicijos ir tapti eiliniu Seimo nariu jam reikštų stiprų kritimą žemyn.

„Siekti aukštų postų iš žemos pozicijos būtų sudėtinga, nes tapęs eiliniu, jis greitai būtų pamirštas. Kitas dalykas, galbūt jis viliasi, kad dar gali kažką padaryti premjero pareigose. Tačiau net ir jo tolesnės karjeros esminė prielaida – sėkmingas darbas vyriausybėje. Dėl to jis tam tikra prasme yra įvarytas į kampą. Norint tolimesnės karjeros, trauktis būtų nelabai gerai, tačiau tikslams pasiekti privalu dirbti labai sėkmingai, o sąlygų tam irgi nėra. Taigi, jo padėtis komplikuota“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Jos manymu, apsisprendę pasitraukti iš koalicijos socialdemokratai taptų griežtais vyriausybės kritikais. Ar „valstiečiai“ sugebėtų susitarti dėl naujos koalicijos su konservatoriais – taip pat klausimas, nes ši politinė jėga greičiausiai nebenorės susisieti su valdančiaisiais, sunkiai suvaldančiais net saviškius.

„Konservatoriai mato, kaip stringa visi procesai, ir greičiausiai suvokia, kad tas pat vyktų ir prie valdžios prisijungus jiems“, – pabrėžė politologė.

R. Urbonaitės manymu, jei socialdemokratai pasitrauktų, o jų nepakeistų konservatoriai, „valstiečiai“ liktų mažumoje, o ši mažuma taip pat nebūtų vieninga, nes jau dabar kai kurie LVŽS atstovai demonstruoja savarankišką poziciją.

„Klausimas, kiek tokia vyriausybė išsilaikytų. Ji galėtų kažkiek egzistuoti, bet finišo tiesiojoje vis tiek veikiausiai griūtų. Mūsų politinė sistema lemia, kad norint efektyviai veikti, reikia turėti vis dėlto bent minimalios daugumos palaikymą, o dabar stebime visiškai kitokią situaciją. Tad jei ši vyriausybė neatras tinkamo bendravimo su Seimu modelio, jeigu per tai neįgis reikiamos paramos, jai dirbti bus be galo sunku. Nebent ji apsispręs tiesiog egzistuoti“, – teigė ji.

Apie skyrybas kalba atsargiai

Tai, kad valdantieji „valstiečiai“ supranta savo padėties rimtumą, byloja ir gerokai partnerių atžvilgiu sušvelnėjusi jų retorika. Dar neseniai „valstiečiai“, partneriams socialdemokratams pradėjus reikšti dvejones dėl vieno ar kito projekto, tiesiai prabildavo apie koalicijos nutraukimą.

Povilas Urbšys, BNS nuotr.

Dar gegužės pabaigoje, Seime verdant debatams dėl prekybos alkoholiu ribojimo ir kilus nuogąstavimams, kad socialdemokratai nepalaikys „valstiečių“ iniciatyvų, pastarieji drąsiai kalbėjo galintys dirbti ir mažumos sąlygomis.

„Ir galų gale Lietuvos žmonės tada vertins, kaip iš tikrųjų yra – kas vis dėlto nori spręsti valstybės reikalus, o kas nori spręsti partinius reikalus. Nes dabar mes susiduriame su tuo, kad visi linksi, kad reformos gerai, bet kai prieiname prie sprendimų – iš karto į krūmus“, – tuo metu DELFI kalbėjo įtakingas Seimo LVŽS frakcijos atstovas Povilas Urbšys.

Praėjusį penktadienį, vertindamas galimą socialdemokratų įtaką sprendimui dėl urėdijų reformų eigos, jis buvo kur kas atsargesnis. „Dabar pas socialdemokratus yra susikaupusi nuoskaudų taurė – dėl „Lietuvos geležinkelių“, dėl Registrų centro, dėl prarandamos įtakos Teisingumo ministerijoje, dėl urėdijų. Ir kai jie kalba, kad rudenį gali būti priimami lemtingi sprendimai, neabejoju, kad eilinį kartą gali pasirodyti, jog jiems partiniai interesai yra aukščiau už valstybės interesus, jeigu jie tam žingsniui (pasitraukti iš koalicijos – DELFI) ryšis. Bet aš tikiuosi, kad emocijos nuslūgs ir rudenį galėsime kalbėtis apie galimybę dirbti kartu“, – pažymėjo P. Urbšys.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...