captcha

Jūsų klausimas priimtas

Smūgis vyriausybei: komitetas pritarė opozicijos pasiūlytai urėdijų reformai

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, penktadienį sprendęs dėl taisomame Miškų ūkio įstatyme numatytos urėdijos reformos, sudavė smūgį vyriausybei. Jos reformos variantas atmestas, į priekį veržiasi socialdemokratinis siūlymas, pateiktas opozicijos atstovų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vyriausybė pralaimėjo dėl urėdijų reformos. Taip įvyko, Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantiems politikams balsavus už liberalsąjūdiečio Simono Gentvilo bei konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisą, vadinamą socialdemokratinės reformos atitikmeniu. Pritarus jai, vyriausybės sumanymo jau nuo ateinančių metų sujungti visas šiuo metu veikiančias 42 urėdijas į vieną įmonę atsisakoma, šį variantą nukeliant iki 2020-ųjų – jeigu tada bus toks poreikis.

Kaip teigiama, šį variantą Seimo Aplinkos apsaugos komitete palaikė ne tik jo teikėjai, taip pat socialdemokratai, bet ir kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, tarp jų – Kęstutis Bacvinka.

Procesas stoja, vienos įmonės vizija tolsta

S. Gentvilas bei P. Saudargas tik penktadienio rytą įregistruotomis pataisomis pasiūlė koreguoti prieš kelias savaites teiktą Eugenijaus Gentvilo bei Gabrieliaus Landsbergio projektą. Jame siūlyta išbraukti iš Miškų įstatymo šiuo metu jame įtvirtintą nuostatą, kad Lietuvoje veikia 42 urėdijos. Tokiu būdu urėdijų reforma būtų perduota į rankas jas reformuoti siekiančiai Vyriausybei. Tuo metu S. Gentvilo bei P. Saudargo pataisos, kurioms pritarė 6 Aplinkos apsaugos komiteto nariai, o prieš balsavo keturi, numato, kad sprendimo teisė, tvarkant urėdijas, vyriausybei būtų perduota tik nuo 2020 metų. Iki tol urėdijos galėtų būti stambinamos, atsižvelgiant į jų teritorijų dydį.

„Urėdijos, pagal valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, vyriausybės ir jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įgyti.

Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. Iki 2019 metų gruodžio 31 dienos miškų urėdijos dydį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 tūkst. hektarų ir ne daugiau kaip 70 tūkst. hektarų miško ploto. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos miškų urėdijos plotas nustatomas vyriausybės nustatyta tvarka“, – numatoma penktadienį ryte įregistruotame projekte.

Seime šnabždamasi apie socialdemokratų įtaką

Kaip DELFI sakė vienas iš projekto iniciatorių P. Saudargas, jų projektas, sulaukęs Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo, yra kompromisas, leisiantis nuo pirmosios dienos įgyvendinti urėdijų reformą.

„Mes numatome pereinamąjį laikotarpį iki 2020 metų – iki to laiko urėdijos turėtų jungtis pagal schemą, kurią nustato plotų kriterijus. Tokiu būdu reforma galėtų vykti nuo pat įstatymo priėmimo, tai yra, urėdijos pagal nustatytus kriterijus jungtųsi, o nuo 2020 metų procesas pereitų vyriausybės žinion. Tokiu būdu pagal matomą vaizdą galima būtų vertinti iš naujo ir lanksčiau tęsti reformą, jeigu būtų jos poreikis“, – kalbėjo politikas.

Tuo metu Seimo užkulisiuose ši situacija jau vadinama „nauju galių perdėliojimu“. Teigiama, kad S. Gentvilo ir P. Saudargo sumanymas pristatinėti pradėtas tik ketvirtadienį – jis buvo įvardijamas kaip „kompromisas“, kuris turėtų padėti sutelkti daugumą Seimo narių.

Neoficialiai kalbama, kad pateikta pataisa artimiausia yra socialdemokratų siūlytam variantui, pagal kurį urėdijos ne jungiamos į vieną įmonę, bet sustambinamos ir toliau veikia savarankiškai. Taip pat užsimenama, kad šis variantas gimė po trečiadienį įvykusio kai kurių politikų, tarp jų ir vieno iš pataisos autorių S. Gentvilo, susitikimo su urėdais, ir yra palankus reformos priešininkams.

Gimusios pataisos vadinamos gudriu socialdemokratų manevru. „Socialdemokratai įtvirtino savo poziciją liberalų ir dalies konservatorių rankomis“, – teigė DELFI šaltiniai Seime.

Jie taip pat užsiminė, kad toks manevras buvęs atliktas už nugaros vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui, taip pat nebuvo žinomas valdančiosios LVŽS vadovams.

G. Landsbergis stebisi, E. Gentvilas – pritaria

Panašiai situaciją, kalbėdamas su DELFI, įvertino konservatorių lyderis G. Landsbergis.

„Man tos pataisos atrodo ganėtinai keistos, nes jos paneigia pačią mūsų su E. Gentvilu teikto projekto esmę. Mes kalbėjome apie tai, kad atsakomybę už urėdijų pertvarką turėtų prisiimti pati vyriausybė, Seimui iš įstatymo išbraukiant dabar galiojančią nuostatą, kad Lietuvoje veikia 42 urėdijos. Tai būtų teisingiausias sprendimas, atitinkantis ir ESBO rekomendacijas, ir reformos esmę. Patvirtinus S. Gentvilo ir P. Saudargo pataisą, nors reikėtų pabrėžti, kad iš esmės tai buvo S. Gentvilo inicijuotas dokumentas, prievolė apsispręsti paliekama Seimui“, – aiškino jis.

BNS nuotr.

G. Landsbergio manymu, patvirtintas siūlymas yra analogiškas tam, kurį nuo pat pradžių bandė teikti socialdemokratai. „Mane tai tikrai labai stebina“, – pažymėjo jis.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Seime E. Gentvilas sūnaus sumanymu koreguoti jo teiktą projektą nesistebėjo ir žadėjo jį palaikyti. „Didžiausia problema šiandien tampa Aplinkos ministerijos sugebėjimas apskritai ką nors daryti. Ten dabar vadovybėje sumaištis, tai kas darys reformą nuo 2018 metų. Jei norime chaoso valstybiniame miškų sektoriuje, tada darykime, bet to negalima leisti“, – kalbėjo jis.

Kaip pavyzdį, grindžiantį Aplinkos komitete palaiminto projekto naudą, liberalsąjūdietis teikė panašias reformas, įgyvendintas Latvijoje bei Estijoje. „Ir vieni, ir kiti galų gale perėjo prie vienos įmonės, tačiau latviai įgyvendino „smūginę“ reformą, po kurios prarado Europos tvarios miškininkystės sertifikatą. O estai tai padarė per du etapus, ir šiandien to chaoso pas juos nėra. Taigi, jeigu Lietuvoje reforma daroma vardan reformos, tai gerai, nuo 2018 darykime, ir turėsime chaosą. Jeigu norime rimtai reformuoti, tada pritariu etapiškumui“, – aiškino jis.

Pasiteiravus, ar S. Gentvilo teikiamas variantas – urėdijų stambinimas, nekuriant bendros jas valdančios įmonės, neprimena socialdemokratų varianto, E. Gentvilas pripažino, kad pirmajame etape taip ir yra. „Antrame etape vyriausybė priiminės sprendimus. Jei vyriausybė manys, kad reikalinga viena urėdija – į sveikatą. Bet ką iki šiol siūlė vyriausybė – tai viena urėdija nuo ateinančių metų, ir visa tai turi padaryti Aplinkos ministerija. Bet vėl pasikartosiu: kas ten ką darys? Tik sužlugdys“, – aiškino jis.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...