captcha

Jūsų klausimas priimtas

Inspektorė perspėja žiniasklaidą neskelbti „Facebook“ įrašų, ekspertai stebisi

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė rekomenduoja žiniasklaidai neskelbti viešai socialiniuose tinkluose paskelbtos privačių asmenų informacijos, jeigu to atskirai neleido padaryti pats žmogus. Tačiau teisininkas Andrius Iškauskas teigia, kad toks siūlymas prieštarauja teismų praktikai, o socialinių tinklų ekspertas rekomendacijas vadina realybės neigimu.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išplatintame pranešime teigiama, kad net tais atvejais, kai privačių asmenų paskelbta informacija yra prieinama visiems, žiniasklaida negali jos skelbti be sutikimo.

„Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tai, kad žmogaus viešai paskelbta informacija asmeninėje paskyroje prieinama visiems, nereiškia, kad toks asmuo praranda privatumo apsaugos galimybes. Paskelbimas viešai savo paskyroje automatiškai nesuteikia leidimo tokią informaciją platinti žiniasklaidos kanaluose“, – teigiama pranešime.

Advokatų kontoros „AAA Law“ partneris A. Iškauskas BNS teigė, kad tokia rekomendacija yra keista ir riboja informacijos laisvę. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra kitokia.

„Labai keistas požiūris, nes net ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu žmogus tą informaciją yra viešai paskelbęs, tai jau rodo sutikimą, kad ji būtų vieša. Aišku, tai nėra vienintelis ir lemiamas argumentas ginče, viskas priklausytų ir nuo tos informacijos pobūdžio, bet jeigu žmogus, neapribodamas informacijos, skelbia ją, man atrodo, tokios rekomendacijos truputį per daug varžo informacijos laisvę, kurią turi žurnalistai, sukuriamas disbalansas“, – BNS sakė A. Iškauskas.

„Iš kitos pusės tai rodo, kad inspektorė žada laikytis tokios praktikos ir taikys sankcijas žurnalistams ir turėtume sulaukti, ką teismai tokiu klausimu pasakys“, – pridūrė jis.

Advokato vertinimu, jeigu informacija yra prieinama visiems, žurnalistai taip pat turėtų teisę ją skelbti be sutikimo.

„Jeigu asmuo, žinodamas, kad ta informacija bus prieinama, ją viešai paskelbė, ji jau yra vieša, ją bet kas gali sužinoti. Tai ką, žurnalistams yra draudžiama ją toliau skelbti? Ją gi jau vis tiek visi gali sužinoti, ne tik draugai socialiniame tinkle, bet ir plačioji visuomenė“, – teigė jis.

Teisininkas aiškino, kad tais atvejais, kai visuomenė yra suinteresuota asmenų veikla ir jie, pavyzdžiui, skleidžia neapykantą, žiniasklaida turi teisę tai skelbti, net jei tai buvo skelbta privačiai, o ne viešai.

„Čia jau papildomas argumentas. Jeigu asmenų visuomeninė arba vieša veikla lemia didesnį žmonių suinteresuotumą jų veikla, ką jie daro, ką jie sako, kartais ir šio argumento užtenka, net jei ir ne viešai būtų paskelbę informaciją. Žurnalistas gali pasiremti jau vien šiuo argumentu, kad tai yra visuomenei reikalinga informacija“, – aiškino teisininkas.

Elektroninės komunikacijos, technologijų ir rinkodaros ekspertas Džiugas Paršonis, kuris plačiajai visuomenei pats tapo žinomas dėl savo tekstų socialiniuose tinkluose, teigia, kad inspektorės rekomendacijos bando „neigti realybę“.

„Galėčiau palyginti nebent su tuo, kad žiniasklaida mato gatvėje, kelyje duobę, bet tai nereiškia, kad ji gali apie ją skelbti. Aš manyčiau, kad kiekvienas žmogus pasirenka savo privatumo nustatymus, o socialiniai tinklai net periodiškai primena, prašo peržiūrėti tuos nustatymus ir kiekvienas žmogus pasirenka skelbti tą informaciją viešai [ar ne]“, – BNS sakė Dž. Paršonis.

Jis aiškino, kad socialiniai tinklai yra tapę tam tikromis privačiomis žiniasklaidos priemonėmis ir žmonės pasirenka, ką nori transliuoti viešai. Anot jo, gali kilti nebent švietimo problema – dalis asmenų nesuvokia, kad skelbia informaciją viešai, o ne tik draugų ratui. Tokiu atveju turi būti mokoma, kaip atskirti, kada informuojama plačioji auditorija, o kuomet – draugų ratas, kas, anot jo, mokyklose jau yra daroma.

„Galbūt yra žmonių švietimo problema, jie kai kuriais atvejais nesupranta, nes galbūt tai nėra lengvai suvokiama, kad mes dabar visi praktiškai esame žiniasklaidos priemonių valdytojai. Kai kurie žmonės nesupranta, kur prasideda viešumas ir kad kiekvienas skelbimas yra transliavimas plačiai auditorijai. Tačiau tuomet reikia nesupratimo problemą spręsti“, – teigė jis.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijose nurodoma, kad žiniasklaidai privalu gauti sutikimą informacijos iš socialinių tinklų viešinimui. O jei asmuo socialiniame tinkle paskelbė tam tikrą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis, tai nepanaikina šių duomenų apsaugos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...