captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl Gedimino kalno skelbiama ekstremali situacija

Ketvirtadienį Vilniaus m. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija Kultūros ministerijos prašymu paskelbė ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno ir ant jo susidariusių nuošliaužų. Ekstremalią situaciją paskelbti buvo paprašyta po to, kai paaiškėjo, jog pietrytiniame šlaite susidariusioms nuošliaužoms reikalingas neatidėliotinas dėmesys. Tam, kad būtų galima operatyviai pradėti tvarkymo darbus, reikalingas finansavimas iš Valstybės rezervo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson: „Per pastaruosius mėnesius stabilizavus šiaurės vakarų šlaitą, dabar didžiausią rūpestį kelia pietrytiniame šlaite susidariusi situacija. Vietos, kuriose yra bent mažiausia nuošliaužų rizika, šiandien buvo atitvertos, tad lankytojams pavojaus nėra ir kalno pilis lieka atvira.“

Ekstremalios situacijų valdymo komisija operacijų vadovu paskyrė Kultūros viceministrą Renaldą Augustinavičių, o Gelbėjimo darbų vadove paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Operacijų centras artimiausiu metu bus aktyvuotas Kultūros ministerijoje.

Kultūros ministerija primena, jog Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite avarinė situacija buvo stabilizuota vasarį, o per pastaruosius tris mėnesius buvo parengtas projektas, atrinkti rangovai ir šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai. Tuo tarpu pietrytinio šlaito ir kalno aikštelės laikinųjų priemonių projektą tikimasi parengti iki rugsėjo mėnesio.

Skaičiuojama, jog šiaurės vakarų šlaito sutvarkymui reikia 2, 9 mln. EUR, o pietrytinio šlaito ir aikštelės tvarkymui prireiks ne mažiau kaip 5 mln. EUR.

Sostinės meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.

Taip pat kyla įtarimų, ar dabartinei kalno būklei susidaryti įtakos neturėjo 2003 m. Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002 m.–2009 m. vykdyti stambūs statybos darbai, t. y. atstatyti istoriniai Valdovų rūmai.

„Daugelį metų Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, taip pat nebuvo tartasi su atitinkamos srities nepriklausomais specialistais dėl šio objekto ilgalaikės priežiūros bei trūko atsakomybės. Vis dėlto, nepaisant priemonių, kurių šiuo metu imamasi situacijai suvaldyti, būtina  nustatyti ir šios situacijos priežastis bei asmenis, savo veiksmais prisidėjusius prie milijoninių išlaidų siekiant išsaugoti Gedimino kalną“, – sako sostinės meras R. Šimašius.

Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra avarinės būklės. Kultūros ministro praėjusių metų pavasarį sudaryta komisija konstatavo, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaitai turi avarijos grėsmės požymių ir rekomendavo neatidėliojant pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus. Lietuvos nacionalinis muziejus parengė Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaito tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbų projektavimo (techninę) bei darbų atlikimo užduotį ir organizavo darbų pirkimą.

Šį mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus  pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį, pagal kurią numatomų tvarkybos darbų vertė – 2,86 mln. Eur.

Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...