captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaune atidarytas atsinaujinęs integracijos centras

Trečiadienį Šv. Gertrūdos g. 18A pastate, duris atvėrė naujosios daugiau nei 13 metų Kaune veikiančio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių ir migrantų integracijos centro „InLT“ patalpos. Atidarymo metu pristatytos ir intelektualių migrantų bei pabėgėlių asmenybės bei integracijos istorijos: kompozitoriaus iš Donecko, režisieriaus iš Egipto, dailininkės iš Minsko.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tikimės, kad ši vieta taps ne tik užsieniečių, bet ir Kauno bendruomenės traukos centru, kur gims įdomios iniciatyvos, bendros veiklos ir draugystės. Džiugu, kad atsikraustėme į naujas erdvesnes patalpas, kuriose naujus gyvenimus pradės šimtai migrantų ir pabėgėlių“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė, trečiadienį kartu su Kauno savivaldybės atstovais atidarydama atsinaujinusį pabėgėlių ir migrantų integracijos centrą „InLT“.

Renginio dalyvius centro lankytojai – siras, čečėnas ir azerbaidžanietė – vaišino rytietiškais užkandžiais, atliko muzikinę programą.

Lietuvos Raudonasis Kryžius jau dvidešimt metų rūpinasi šalyje prieglobstį gavusiais žmonėmis. Jiems suteikiamos teisinės, socialinės konsultacijos, padedama įdarbinimo ir būsto paieškos klausimu.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Kaune duris atvėręs centras „InLT“, praėjusių metų birželį ėmė dirbti ne tik su pabėgėliais, bet ir leidimą gyventi Lietuvoje turinčiais ne Europos Sąjungos piliečiais. Per šiuos metus centro veiklose yra sudalyvavę 246 tiesioginių dalyvių.

„Centras „InLT“ vykdo svarbią misiją – savo namus priverstiems palikti žmonėms padeda greičiau prisitaikyti ir naujo gyvenimo pamatus kurti Kaune. Labai smagu, kad čia galiu ne tik su visais pasisveikinti, bet ir pasikalbėti lietuviškai, nors kai kurie žmonės į Lietuvą atvyko vos prieš metus. Tai – jų pačių pastangų bei profesionalių ir atsidavusių centro „InLT“ darbuotojų bendro darbo rezultatas“, – džiaugėsi G. Guzevičiūtė.

„Labai jauku“, – šypsojosi centro lankytojai, kalbėdami apie naujas patalpas. Jas apstatyti baldais padėjo pagrindinis „InLT“ partneris UAB „Narbutas Furniture Company“.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nuotr.

Naujosiose patalpose migrantų ir pabėgėlių vaikai galės piešti ant sienų – tai buvo jų sena svajonė.

Didelis dėmesys lietuvių kalbai

Vienas svarbiausių, sėkmingai integracijai būtinų elementų, kuriuos teikia „InLT“ – lietuvių kalbos pamokos. Kiekvienam centro lankytojui suteikiami 200 val. per metus trukmės lietuvių kalbos kursai bei galimybė pasiruošti valstybiniam brandos egzaminui.

„Daugelis mūsų centro lankytojų būtent čia išmoko lietuvių kalbos, kas labai padėjo darbo paieškose. Žmonės čia ateina ne tik turėdami problemų, stengiamės padėti jiems kurti socialinius ryšius, organizuojame užsiėmimus visai šeimai“, – sakė „InLT“ įtraukimo į bendruomenę specialistė Gertautė Žentelienė.

Taip pat centre vyksta pilietinio orientavimo mokymai, padedantys pažinti Lietuvos kultūrą ir tradicijas, perprasti visuomenės bendravimo įgūdžius bei mentalitetą. Su centro lankytojais dirba keturi socialiniai darbuotojai ir jų konsultantai.

Kviečia įsitraukti kauniečius

Tyrimai rodo, kad tik mažiau nei 1 proc. lietuvių yra turėję tiesioginį kontaktą su pabėgėliais. Dažnai tai turi įtakos neigiamos nuomonės susiformavimui Lietuvoje prieglobstį radusių žmonių atžvilgiu.

„Kviečiame žmones pažinti, o ne vadovautis baimėmis ir stereotipais. Stengiamės skatinti tarpkultūrinį dialogą, norime, kad „InLT“ būtų jauki vieta Kaune gyvenantiems užsieniečiams bendrauti tarpusavyje ir su kauniečiais. Visuomenės atvirumas ir paties žmogaus pastangos, kalbos įgūdžiai bei užimtumas yra labai svarbūs sėkmingai integracijai“, – pasakojo G. Žentelienė.

Renginio metu pristatyti centro šviesuoliai. Vienas jų – Kauno rajone gyvenantis kompozitorius Pavlas Pavlosiukas, atvykęs iš Donecko. Paprašytas prisistatyti, jis lietuviškai tarstelėjo: „Aš geriau pagrosiu. Lopšinę“. Ir ėmė skambinti.

Kitas intelektualas – egiptiečių režisierius Tameras Arafatas. Jo didžiausia svajonė – gyventi be sienų. Šiuo metu migrantas džiaugiasi įsidarbinęs „Western Union“ įmonėje. Dėl to kasdien jis keliasi ankstų rytą ir vyksta iš Kauno į Vilnių.

„Svajoju apie taikų pasaulį su daug meilės ir teisingumo“, – tikino Aleksandrijoje gimęs T. Arafatas.

Metus Lietuvoje gyvenanti dailininkė Irina iš Minsko prisipažino, kad atvykus į naują šalį, imigrantui iš pradžių būna labai sunku.

„Pirmas dalykas, ką turi padaryti atvykęs svetur – tai išmokti lietuvių kalbą. Centre puikūs mokytojai. Be to, čia galiu išreikšti save per meną“, – pasidžiaugė Irina, pristačiusi savo darbų parodą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...